- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-07
- Bylos Nr.
- 1S-747-245/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Jurgis Kiškis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- P. J.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Jurgio Kiškio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. J. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2017 m. birželio 19 d. nutarimą Nr. 93-424 taikyti nuteistajam P. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
P. J. nuteistas 2004 m. liepos 15 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus subendrinta 17 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2002 m. kovo 20 d., bausmės pabaiga – 2019 m. kovo 20 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – vieni metai devyni mėnesiai penkios dienos (skaičiuojant komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną).
Komisija, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos, įvertinusi socialinio tyrimo išvadą, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų vykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal „OASys“ metodiką, nutarė taikyti nuteistajam P. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2017 m. birželio 19 d. nutarimą Nr. 93-424 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodė, kad nors nuteistasis P. J. ir atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis P. J. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas nenurodė, kokius pažeidimus padarė Komisija, priimdama nutarimą, todėl nėra teisinio pagrindo Komisijos nutarimo nevertinti. Teismas neįvertino visų būtinų faktinių bylos aplinkybių, Komisijos darbas paverstas niekiniu, lygtinio paleidimo argumentai nepagrįsti teisiškai, neargumentuoti, paremti spėlionėmis ir klaidingomis išvadomis. Nuteistasis taip pat pažymi, jog paskutinį pažeidimą padarė 2013 m., šiuo metu nuobaudų neturi. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad nuo nuteistasis naujų pažeidimų nepadarė, Komisijos rekomendacijas įvykdė. Nurodo, kad nuo 2013 m. nuteistojo elgesys keitėsi kardinaliai: atlikdamas bausmę nuteistasis mokėsi, buvo skatintas, išklausė kursą „Bendravimo įgūdžių formavimas ir lavinimas“, aktyviai dalyvauja pataisos namų visuomeninėje veikloje, vedė, dalyvauja seminaruose ir VšĮ „Malonės namai“ projekto programose. Nuteistasis nesutinka, kad jo elgesį apylinkės teismas įvertino kaip pasyvų dalyvavimą pataisos procese. Nuteistasis skunde kelia klausimą, ar lygtinis paleidimas kertasis su teisingumo principu, taip pat pažymi, kad atitinka visus materialiuosius paleidimo kriterijus, o apylinkės teismas nesilaiko aukštesniosios instancijos teismo praktikos. Skunde taip pat teigiama, jog nuteistasis atliko 8/9 bausmės laiko, ketveri paskutiniai bausmės atlikimo metai rodo, kad nuteistasis pasikeitė, pasikeitė ne tik jo mąstymas, bet ir elgesys.Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.Nuteistojo P. J. skundas atmetamas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 str. 2 d.).Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei, jo vertinimo balas yra 22. Skunde nuteistasis teigia, jog yra visi pagrindai lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos, o bausmės tikslai bus pasiekti jam taisantis neizoliuotam nuo visuomenės. Tačiau nors nuteistasis ir dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, mokėsi, nustatyti nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai, yra atlikęs įstatymu reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leido svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės negali būti laikomos absoliučiu pagrindu nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Atsižvelgtina į tai, jog nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamus padarinius, padarymą, rodo, kad nuteistasis yra abejingas visuomenės vertybėms ir yra linkęs nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms ir yra socialiai pavojingas. Nors šios aplinkybės jau buvo įvertintos nuosprendžiu P. J. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, jos taip pat neturi būti sumenkinamos.Abejonių dėl pakankamos pažangos mažinant nusikalstamos rizikos veiksnius kelia nuteistojo asmenybės ypatumai. Iš socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, jog nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje nebuvo nepriekaištingas – per bausmės atlikimo laiką vidaus tvarkos taisykles pažeidė net 38 kartus, taip pat eilę kartų buvo uždarytas į baudos izoliatorių. Paskutinis pažeidimas buvo padarytas praėjus daugiau nei 12 metų nuo bausmės atlikimo pradžios, kuomet nuteistasis jau tikrai žinojo pataisos namų taisykles, tačiau vis tiek jų nesilaikė. Pažymėtina, jog nuobaudos šiuo metu negaliojančios, tačiau tai nuteistojo asmenybę bei požiūrį į taikomus ribojimus bei draudimus, su kurių taikymu neišvengiamai susijęs ir lygtinis paleidimas, charakterizuojančios aplinkybės, kurios leidžia spręsti apie galimą nuteistojo elgesį laisvėje, todėl į jas atsižvelgtina sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybės. Visa tai šiuo metu kelia abejonių nuteistojo nuoširdumu ir jo elgesio pokyčių tikrumu bei realumu. Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą P. J. vykdo, aktyviai dalyvauja visuomeninėj būrio veikloje, 14 kartų skatintas, kas rodo, jog nuteistasis rodo pastangas taisytis. Tačiau vertinant šias aplinkybes su visomis kitomis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, jos nesudaro pagrindo konstatuoti, kad P. J. daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra, būtina sąlyga, norint nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Šiuo metu teigiama nuteistojo charakteristika tik patvirtina, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, ir tai nesudaro besąlyginio pagrindo manyti, kad jam turi būti taikomas lygtinis paleidimas.Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad P. J. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo P. J. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.