- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-08-14
- Bylos Nr.
- I-3645-244/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities priešgaisrinei
- Trečiasis asmuo
- Priešgaisrinės apsaugos
- Advokatai
- Kęstutis Džiautas
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, sekretoriaujant Olgai Uljanovai, dalyvaujant pareiškėjui A. M., jo atstovui advokatui Kęstučiui Džiautui, viešame teismo posėdyje, išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovei Vilniaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie VRM dėl išeitinės kompensacijos išmokėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas skunde (b. l. 2-3) prašo priteisti iš atsakovės 1 877, 27 Lt neišmokėtos išeitinės kompensacijos dalį. Paaiškino, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau – Vilniaus m. PGT) 2005-04-28 įsakymu Nr. TE-92 buvo atleistas iš tarnybos, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 4 p., kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės. Pareiškėjui buvo išmokėta išeitinė kompensacija pagal Vidaus tarnybos statuto 57 str., t. y. 6 007,70 Lt, kuri buvo apmokestinta 33 proc. tarifu, todėl dalis kompensacijos, t. y. 1 877,27 Lt, liko neišmokėta. Atsakovė, išskaičiuodama pajamų mokestį nuo išmokamos kompensacijos, pasielgė neteisėtai, nes pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 5 p. neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijos, taip pat kompensacijos, kurių dydžiai nenustatyti, tačiau mokėjimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, įskaitant kompensacijas už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą, išskyrus kompensacijas, mokamas gyventojui, kai darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis nutraukiama darbdavio valia ir pinigines kompensacijas už nepanaudotas atostogas. Vidaus tarnybos statuto 56 str. 1 d. nurodo, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas, dėl kurio pareigūnas negali tęsti tarnybos. Atleidimą šiuo atveju lemia objektyvios priežastys, kurios nei nuo darbdavio, nei nuo atleidžiamo pareigūno valios nepriklauso, nes pareigūnas negali toliau eiti tarnybos dėl sveikatos būklės, o darbdavys privalo tokį pareigūną atleisti iš tarnybos, nes tai padaryti darbdavį įpareigoja teisės normos. Kadangi pareiškėjas iš vidaus tarnybos atleidžiamas ne darbdavio valia, Vidaus tarnybos statuto 57 straipsnyje numatyto dydžio jam išmokėta kompensacija yra neapmokestinamosios pajamos.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba atsiliepime į skundą (b. l. 11-12) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (redakcija iki 2006-07-01) pareigūnams, atleistiems iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 str. 1 d. 4 p., išeitines kompensacijas apmokestino 33 procentų pajamų mokesčio tarifu, nes pagal LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 5 str. 1 d. pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos. O pagal to paties įstatymo 2 str. 14 d. išeitinės kompensacijos priskiriamos prie pajamų, susijusių su darbo santykiais. Be to, atsižvelgiant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos raštą, kuriame nurodyta, kad Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 5 p. minimos kompensacijos mokamos, siekiant kompensuoti nuolatinių Lietuvos gyventojų patirtas išlaidas, susijusias su darbu, paremti gyventojus bei atlyginti už tai, kas prarasta ar perleista, pareigūnams išmokamoms išeitinėms kompensacijoms negali būti taikomas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 5 p., nes jomis nesiekiama kompensuoti nuolatinių Lietuvos gyventojų patirtų išlaidų, susijusių su darbu, paremti gyventojų bei atlyginti už tai, kas prarasta ar perleista.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio l dalies 5 punkte nustatyta, kad neapmokestinamosios pajamos yra Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijos, išskyrus kompensacijas, mokamas gyventojui, kai darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis nutraukiama darbdavio valia.
Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnyje reglamentuoti atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindai nėra diferencijuoti pagal šalių valinį pobūdį. Pareiškėjas iš tarnybos buvo atleistas pagal šio straipsnio l dalies 4 punktą, remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus ligoninės medicininės ekspertizės komisijos 2005 m. balandžio 18 d. pažyma Nr. 59 (b. l. 5), todėl vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 57 straipsnio nuostatomis jam priklausė nustatyto dydžio išeitinė kompensacija.
Darbdavys, atleisdamas pareigūną dėl sveikatos būklės, neturi galimybės pareikšti savo valios, neturi pasirinkimo teisės bei negali savarankiškai nuspręsti leisti toliau tęsti tarnybos santykius tokiam pareigūnui ar ne. Atleidžiamo pareigūno valia visiškai nedaro įtakos tokio sprendimo dėl atleidimo priėmimui. Taigi, atleidimui iš tarnybos tokiu pagrindu nedaro įtakos ne vienos iš šalių valia. Teisės teorijoje atleidimas tokiu pagrindu, kai pareigūnas negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai medicininės ekspertizės komisijos išvadai, taip pat priskiriamas prie teisinių pagrindų, nepriklausančių nuo šalių valios. Esant Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio l dalies 4 punkte nurodytam atleidimo pagrindui, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos, esant šiems pagrindams, pareigūną galima atleisti iš vidaus tarnybos ir jo laikinojo nedarbingumo bei atostogų metu. Būtent ši teisės norma imperatyviai įpareigoja vidaus reikalų įstaigos vadovą ir atitinkamai suponuoja jam ne tik pareigą atleisti pareigūną, bet ir nustato konkretų atleidimo iš darbo šiuo pagrindu terminą, kurio jis negali pasirinkti. Darbdavys negali šios normos traktuoti kitaip, veikti savo nuožiūra, reikšti savo pozicijos. Įstatymas nenumato jokių aplinkybių, kuriomis remdamasis darbdavys galėtų sulaikyti pareigūną darbe.
Kaip nustatyta byloje, pareiškėjas iš vidaus tarnybos buvo atleistas Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio l dalies 4 punkto pagrindu (kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai). Pagal to paties Statuto 56 straipsnio l dalies reikalavimus, esant šio Statuto 53 straipsnio l dalies 4 punkte nurodytam atleidimo pagrindui, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai nustatomas faktas, dėl kurio pareigūnas negali tęsti tarnybos.
Atleidimas iš vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio l dalies 4 punkto pagrindu nesietinas ir su atleidžiamo pareigūno kalte. Atleidimą šiuo pagrindu dažniausiai lemia objektyvios priežastys, kurios nei nuo darbdavio, nei nuo atleidžiamo pareigūno valios nepriklauso. Pareigūnas negali eiti tarnybos dėl sveikatos būklės, o darbdavys privalo tokį pareigūną atleisti iš tarnybos, nes tai padaryti jį įpareigoja teisės normos. Todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjas iš vidaus tarnybos atleistas ne darbdavio valia ir Vidaus tarnybos statuto 57 straipsnyje numatyto dydžio jam išmokėta išeitinė kompensacija yra neapmokestinamosios pajamos.
Pareiškėjas A. M. pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovės 400 Lt atstovavimo išlaidų.
Pagal LR administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 44 straipsnio 1 ir 6 dalis proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas LR civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis LR ABTĮ 44 str. 2 d., kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: žyminį mokestį, kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo, išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.
LR civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 p. nurodoma, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama LR Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga.
Pagal LR Vyriausybės 2007-12-17 nutarimą Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2008-01-01 nustatyta 800 Lt minimali mėnesinė alga (toliau – MMA). Atsižvelgiant į tai, užmokesčio už teisines paslaugas dydžiai skaičiuotini taikant 800 Lt koeficientą.
Pareiškėjas pateikė teismui 2008-08-12 kvito šaknelę (serija LAT Nr. 349130), kurioje nurodoma, kad A. M. advokato padėjėjui Kęstučiui Džiautui sumokėjo 400 litų už tai, kad jis atstovavo pareiškėjo interesams nagrinėjant bylą Nr. I-3645-244/2008 Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir dalyvavo teismo posėdyje, taip pat surašė skundą ir teikė kitas teisines paslaugas.
Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimali priteistina suma už skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui parengimą – 3 MMA (800,00 Lt x 3 = 2 400,00 Lt), pagal 8.18 punktą už vieną atstovavimo teisme valandą – 0,15 MMA (0,5 x 0,15 x 800,00 Lt = 60 Lt). Pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijų 8.2 p. ir 8.18 p. nurodytos maksimalios sumos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas tenkintinas ir už pareiškėjo atstovo suteiktas teisines paslaugas iš atsakovės A. M. priteistina 400 Lt atstovavimo išlaidų.
Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str.,
nusprendė:
pareiškėjo A. M. skundą patenkinti.
Priteisti A. M. iš atsakovės Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 1877,27 Lt neišmokėtos išeitinės kompensacijos dalį ir 400 Lt atstovavimo išlaidų, viso priteisti 2277,27 Lt (du tūkstančius du šimtus septyniasdešimt septynis litus 27 centus).
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.