Telšių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant vaizdo konferenciniu būdu prokurorui Ž. G., teikimą pateikusios UAB Mažeikių psichinės sveikatos centro atstovei J. A., A. M., kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjai advokatei K. A.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo UAB Mažeikių psichinės sveikatos centro tekimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės panaikinimo A. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme gautas UAB Mažeikių psichinės sveikatos centro teikimas bei išvada dėl A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), taikytos priverčiamosios medicinos priemonės - ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis nutraukimo.

Teismo posėdyje UAB Mažeikių psichinės sveikatos centro atstovė palaikė teikimą ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ambulatorinis stebėjimas A. M. buvo taikomas nuo 2019 m. gegužės mėnesio. Jam yra leidžiami vaistai į raumenį kas dvi savaites, reguliariai atvyksta į jų įstaigą, noriai gydosi. Jų įstaigoje gydosi nuo 20 metų, liga debiutavo psichozine simptomatika, apie 2002 m. jam diagnozuota (duomenys neskelbtini). Jis gyvena su mama, kuri visada jį lydi į gydymosi įstaigą. Įvertinus ligos anamnezę, objektyvią psichinę būseną, darytina išvada, kad A. M. psichinė būsena yra stabili, todėl nėra tikslinga pratęsinėti taikytos priverčiamos medicinos priemonės. Nutraukus priverčiamąją medicinos priemonę ambulatorinis gydymas vis tiek bus tęsiamas, o jei jo psichinė būklė blogės, bus keičiamas gydymas, arba taikomas stacionarus gydymas.

Teismo posėdžio metu prokuroras palaikė teikimą ir prašė jį tenkinti, kadangi A. M. nustatyta liga yra nepagydoma, ją galima koreguoti tik medikamentų pagalba. A. M. mama yra suinteresuota savo sūnaus gydymu, ji visada lydi A. M. į gydymosi įstaigą, lankosi joje reguliariai, vartoja vaistus, todėl nutrakus priverčiamąją medicinos priemonę niekas iš esmės nesikeis, gydymas bus tęsiamas.

A. M. gynėja advokatė K. A. prašė teikimą tenkinti. Paaiškino, kad A. M. motina nuolat juo rūpinasi, kontroliuoja vaistų vartojimą, kartu atvykdavo pas gydytojus, todėl ir nutraukus priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą, motina tęs A. M. gydymą, reguliariai vyks pas gydytoją tolimesniam stebėjimui ir medikamentų išrašymui, jų suleidimui. Šiuo metu nėra tikslinga tęsti taikytą priverčiamosios medicinos priemonę, todėl ji nutrauktina.

A. M. motina A. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad dėl jo psichinės būsenos, nustatytos ligos, nepalieka jo vieno, juo rūpinasi ir reguliariai palydi jį pas gydytoją. Jam gydymo nutraukti negalima, kadangi nevartojant vaistų, jo būklė vėl pablogėtų. Šiuo metu jo būklė yra stabili, tačiau ir nutraukus priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą, tęs A. M. gydymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir jo socialinį pavojingumą.

BPK 405 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad asmeniui taikoma priverčiamoji medicinos priemonė gali būti panaikinta tik tuo atveju, jei asmuo pasveiko ir išnyko reikalas tokią priemonę taikyti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. M. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartimi padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartimi nuspręsta dėl stabilios psichinės būsenos priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į priverstinį gydymą ambulatorinėmis sąlygomis. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. spalio 11 d. ir 2020 m. balandžio 28 d. nutartimis A. M. pratęstas paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas. Byloje nėra duomenų, kad priverčiamosios medicinos priemonės taikymo metu A. M. būtų baustas administracine tvarka, taip pat nėra pradėta ir naujų ikiteisminių tyrimų, kad rodo, kad yra sumažėjęs ir jo pavojingumas.

Iš UAB Mažeikių psichinės sveikatos centro pateiktos komisijos išvados ir šios įstaigos atstovės teismo posėdžio metu teiktų paaiškinimų matyti, kad A. M. nustatyta (duomenys neskelbtini) F20.0, jam taikomas medikamentinis gydymas, lankosi pas socialinį darbuotoją, kiekvieną mėnesį vyksta pas psichiatrą. Jo motina atvyksta kartu, jį drausmina, įpareigoja sūnų vartoti vaistus. Reguliarus lankymasis jų įstaigoje įgalina laiku jam išrašyti vaisus, juos sunaudoti pagal paskyrimus. Gydymas yra kontroliuojamas, stebima psichinė būsena, dėl jo blogėjančios psichinės būsenos, pripažintas 25 proc. darbingo sutrikimas. Įvertinus ligos anamnezę, jo psichinę būseną, komisija daro išvadą, kad jo psichinė būsena yra stabili, todėl netikslinga tęsti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą, ją nutraukus, ambulatorinis gydymas bus tęsiamas.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą, išklausęs UAB Mažeikių psichikos centro atstovės gydytojos paaiškinimus, atsižvelgdamas į gydytojų komisijos pateiktą A. M. psichikos sveikatos būklės vertinimą, A. M. sveikatos būklę, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, į tai, kad jo psichinė būsena šiuo metu yra stabili ir jo motina, su kuria gyvena A. M., rūpinsis tolimesniu jo gydymusi, tęs ambulatorinį gydymą, sprendžia, kad A. M. paskirtą priverstinę medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis yra pagrindas nutraukti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 440 straipsniais, teismas

nutaria:

UAB Mažeikių psichinės sveikatos centro teikimą tenkinti.

Nutraukti A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartimi taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.