- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-27
- Bylos Nr.
- T-140-298/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaclavas Karšulis
- Nuteistasis
- E. G.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius kreipėsi į teismą su teikimu, kuriuo siūlo nuteistajai E. G. panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę. Teikime nurodoma, kad E. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-30 nuosprendžiu pripažinta kalta dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 182 straipsnyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir jai paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, be bausmės vykdymo atidėjimo kontroliuojančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų, tęsti darbą, o praradus darbą registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - turtinės žalos atlyginimas, įpareigojant per 8 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti I. S. turtinę žalą, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. gruodžio 1 d., iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 100 eurų. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius (toliau - LPT VRS) priežiūrą vykdo nuo 2018-12-05. Bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga 2020-05-20. Priežiūros metu turimais duomenimis naujų ikiteisminių tyrimų probuojamosios atžvilgiu nepradėta. Įvertinus probuojamosios pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika (49 balai). Išryškėjo probleminės sritys - gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas alkoholiu, emocinė gerovė, nuostatos. Probacijos laikotarpiu probuojamoji padarė administracinius nusižengimus, t. y. 2018-12-09, 2019-01-23 ir 2019-01-26 Vilniuje, važiavo viešuoju transportu be bilieto, už tai buvo paskirtos baudos. 2019-02-06 buvo kreiptasi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus su teikimu dėl papildomų pareigų paskyrimo. 2019-02-19 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi teikimas netenkintas. Nors priežiūros metu probuojamoji atlygino visą turtinę žalą, tačiau vėl padarė administracinį nusižengimą, t. y. 2019-05-22 važiavo autobusu be bilieto, paskirtą baudą sumokėjo. E. G. buvo įspėta dėl pasekmių už probacijos sąlygų pažeidimus. Tačiau probuojamoji ir toliau pažeidžia probacijos sąlygas, t. y. padarė administracinį nusižengimą - 2019-10-21 23.17 val. savo namuose iškvietė policiją, melagingai pranešė apie smurtą, už tai pakartotinai buvo įspėta, 2020- 01-15 23.52 val. patikrinimo metu probuojamoji namuose buvo neblaivi, nustatytas 1,53 prom. girtumas. 2020-01-17 atvykusi į LPT VRS probuojamoji įsipareigojo tęsti gydymą nuo alkoholizmo. Siekiant padėti probuojamajai spręsti alkoholio vartojimo problemą, jai numatyta priemonė tęsti gydymą nuo alkoholizmo. 2020-01-30 atvykusi E. G. pateikė pažymą apie 2020-01-24 pradėtą gydymą UAB „Aspersus“. Po paskirtų poveikio priemonių probuojamoji nevartoja alkoholio, nuo 2020-01-28 įsidarbino (duomenys neskelbtini) pagalbine darbuotoja, tačiau toliau daro administracinius nusižengimus, t. y. 2020-02-08 važiavo autobusu be bilieto, paskirta 16 eurų bauda. Pervertinus pakartotinio teistumo riziką pagal teisės pažeidėjo įvertinimo metodiką OASys nustatyta vidutinė rizika (padidėjo iki 57 balų). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, į tai, kad probacijos laikotarpiu probuojamoji nepakeitė nuostatų į probacijos sąlygų vykdymą, t. y. daro administracinius nusižengimus, pažeidė teismo paskirtą įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, siūlo probuojamajai E. G. panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti 2018-10-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus atstovė teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti jame nurodytais motyvais.
Prokurorė teismo posėdžio metu siūlė teikimo netenkinti.
Nuteistoji E. G. teismo posėdžio metu prašė teikimo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas atmestinas.
Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu: dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, teismas probacijos tarnybos teikimu šį laiką gali pratęsti. Paskirtas ir pratęstas laikas negali būti ilgesnis už bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios bausmės laiką; jeigu probuojamasis vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, pareigų auklėjamojo poveikio priemonių arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio priemonėmis; o jeigu probuojamasis be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį.
Susipažinus su teismui pateikta teikimo medžiaga bei nuteistosios asmens byla, kurios duomenų teismas nebekartoja, matyti, kad Probacijos tarnyba nuteistosios E. G. elgesį kontroliuoja nuo 2018 m. gruodžio 5 d. E. G. 2018 m. gruodžio 19 d. atvyko į Probacijos tarnybą, kur buvo pasirašytinai supažindinta su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, su šių sąlygų nevykdymo teisinėmis pasekmėmis, sudarytas individualus probuojamosios priežiūros planas. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, paaiškinimų žodžiu, nuteistoji bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu yra padariusi administracinius nusižengimus, taip pat jos patikrinimo metu rasta neblaivi.
Spręsdamas klausimą dėl teikimo pagrįstumo bei įvertinęs bylos medžiagą, teismas konstatuoja, kad nors nuteistoji padarė administracinius nusižengimus (keleivio važiavimas be bilieto, melagingai iškvietė policiją), tačiau padaryti administraciniai nusižengimai nelaikytini grubiais nusižengimais. Pažymėtina, kad probuojamoji įsipareigojo tęsti gydymą nuo alkoholizmo ir gydosi, oficialiai įsidarbino, yra sumokėjusi paskirtas baudas, atlygino turtinę žalą. Byloje nėra duomenų, kad probuojamosios atžvilgiu yra pradėtų ikiteisminių tyrimų.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad nuteistoji tik iš dalies vykdė probacijos planą ir tai sudaro formalų pagrindą kreiptis į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, tačiau spęsdamas klausimą dėl probacijos panaikinimo teismas turi įvertinti ne tik neigiamą nuteistojo elgesį, tačiau ir teigiamą, t. y. būtina įvertinti nuteistojo asmenybę, jo dedamas pastangas keisti savo gyvenimo būdą ir integruotis į visuomenę, bei vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Teismas mano, kad kol kas nėra pagrindo taikyti pačios griežčiausios probacijos sąlygų nevykdymo pasekmės – probacijos panaikinimo ir pasiųsti nuteistąją atlikti laisvės atėmimo bausmės, nes nuteistoji nuo probacijos pradžios deda pastangas integruotis visuomenėje ir taisytis, t. y. dalyvavo kompleksinio ambulatorinio gydymo kurse nuo priklausomybės alkoholiui, registravosi Užimtumo tarnyboje ir pradėjo dirbti, atlygino turtinę žalą.
Bausmės vykdymo atidėjimo esmė yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (Probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), suteikti asmeniui galimybę įrodyti savo pasikeitusį ir teigiamą požiūrį į teisėtą elgesį. Probacijos procese, atsižvelgiant į Probacijos įstatyme numatytus probacijos principus, turi būti įgyvendinta reali probuojamojo kontrolė, turi būti veikiama atsižvelgiant į tikslus ir pasikeitusią gyvenimo situaciją, probuojamajam turi būti teikiama pagalba, kartu su nuteistuoju ieškoma išeičių, kad bausmės ir probacijos tikslai būtų pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistajai tebuvo suteikta gydymo nuo alkoholizmo priemonė, jokių kitų priemonių, kurios teigiamai ar neigiamai veiktų nuteistąją, Probacijas tarnyba nenurodė. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad probuojamoji yra jauno amžiaus, nors ir yra savarankiška tvarkytis gyvenimą pati, tačiau veiksmingos pagalbos negauna.
Be to, Probacijos įstatymo 18 straipsnyje nustatytos įvairios resocializacijos formos, kaip antai, individualus ir grupinis darbas su probuojamuoju, kurio metu ugdomi probuojamojo gebėjimai gyventi nenusikalstant ir skatinama jo socialinė integracija; probuojamojo dvasinių ir socialinių poreikių tenkinimo priemonės; socialinė pagalba sprendžiant probuojamojo asmenines ir socialines problemas; socialinių įgūdžių lavinimas ir pozityvaus užimtumo skatinimas; elgesio pataisos programų įgyvendinimas; individuali ar grupinė psichoterapija; psichologinė pagalba; atkuriamojo pobūdžio priemonės, kuriomis siekiama sutaikyti probuojamąjį ir nukentėjusįjį ir atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą; kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų probuojamajam socialiai integruotis.
Pažymėtina ir tai, kad reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-217-976/2018).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju probacijos tikslai, t. y. užtikrinti veiksmingą probuojamojo resocializaciją ir mažinti jo nusikalstamų veikų recidyvą (Probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), E. G. atžvilgiu vis dar gali būti pasiekti neizoliuojant nuteistosios nuo visuomenės, todėl Probacijos skyriaus teikimas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358, 362, 364 straipsniais,
nutaria:
Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimo netenkinti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.