Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Liuba Kymantienė, sekretoriaujant Aušrai Volkavičienei, dalyvaujant prokurorei Daliai Pangonienei, asmens, kuriam taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – V. N. gynėjai advokatei Ramunei Genovaitei Baltrušaitienei, atstovui Vilijampolės socialinės globos namų direktoriui L. B., ekspertui Sigitui Simanauskui, nukentėjusiajai A. K., nedalyvaujant asmeniui, kuriam taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – V. N., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo

V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., Lietuvos Respublikos piliečiui, lietuviui, nevedusiam, nedirbančiam, neregistruotam darbo biržoje, neteistam, gyv. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. N., būdamas nepakaltinamumo būsenoje, 2014 m. kovo 9 d., apie 13.00 val., iš UAB „Matesa“ priklausančios picerijos „Express Pizza“, esančios (duomenys neskelbtini), nerakinamų ir nesaugomų pagalbinių patalpų, slaptai pagrobė svetimą, A. K., priklausantį turtą – piniginę 28,96 € vertės, kurioje buvo 318,58 € (1100 Lt), įvairiomis kupiūromis, tokiu būdu padarydamas A. K. 347,54 € turtinę žalą, tai yra padarė įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d.

Tai, kad V. N. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką, patvirtina teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji bei kiti byloje esantys įrodymai.

Nukentėjusioji A. K. parodė, kad V. N. nepažįsta. Dirba operatore. Kol ji kalbėjo telefonu, jis įėjo per pagalbines patalpas, kurių durys buvo nerakintos, ir pagrobė piniginę su pinigais. Išbėgantį jį pamatė kolegė. Pinigai jai negrąžinti, reiškia civilinį ieškinį.

Ekspertas Sigitas Simanauskas parodė, kad buvo atlikta ambulatorinė ekspertizė, pateikta išvada. Kauno apylinkės teismo 2014-07-02 nutartimi V. N. taikyta priverčiamoji medicininė priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichiatrijos įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Kauno apylinkės teismo 2014-08-27 nutartimi V. N. priverčiamoji medicininio pobūdžio priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – pakeista į stacionarinį stebėjimą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-02-02 nutartimi V. N. priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pratęsta. Nusikalstamos veikos padarymo metu V. N. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės, todėl būtina toliau taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno 1-jo teismo psichiatrijos skyriaus 2014-09-03 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. N. reikalinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 53).

Kauno apylinkės teismo 2014-09-18 nutartimi ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 22-1-00216-14 paskirta įtariamojo V. N. teismo psichiatrinė ekspertizė Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, pagal jam 2014-07-02 Kauno apylinkės teismo nutartį taikytą priverčiamąją medicininę priemonę - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis (b. l. 58-59).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Rokiškio teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2015-01-27 – 02-11 akte Nr. 88TPK-20/2015 nurodyta, kad V. N. nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu vidutiniu protiniu atsilikimu su reikšmingais elgesio sutrikimais, reikalaujančiais dėmesio ir gydymo (F71.1). Įtariamasis V. N. nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti (visiškai). Su įtariamuoju negalima atlikti tyrimo veiksmų, jis negali dalyvauti teismo posėdyje. Tiriamasis šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu, paminėtu pirmame atsakyme, todėl jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti (visiškai). Įtariamajam V. N. reikalingos priverčiamosios medicinos priemonės bendro režimo stebėjimo sąlygomis (b. l. 62-63).

Kaltinamasis nusikalstamos veikos darymo metu turėjo psichikos sutrikimų, todėl negalėjo suvokti savo nusikalstamos veikos pobūdžio ir negalėjo savo veiksmų valdyti.

Ekspertas patvirtino, kad nusikalstamos veikos darymo metu kaltinamasis sirgo ir dabar jam konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas.

Lietuvos Respublikos BK 17 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas baudžiamojo kodekso uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 17 str. 2 d. asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, numatytas Lietuvos Respublikos BK 98 str.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus ir įvertinus visus surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad V. N. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., kvalifikacija yra teisinga.

Teismas laiko neabejotinai įrodyta, kad kaltinamajam nustatyti tiek medicininis, tiek teisinis nepakaltinamumo kriterijai, todėl pripažintina, kad baudžiamojo kodekso uždraustos veikos padarymo metu jis buvo nepakaltinamas, todėl jam taikytina priverčiamoji medicinos priemonė.

Teismas, atsižvelgdamas į specialisto išvadą, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadą, teismo posėdžio metu pakomentuotą eksperto išvadą, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Pagal LR CK 6.268 str. veiksnus fizinis asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, už padarytą žalą neatsako. Kalbant apie veiką, už kurios padarymą taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, nevartojamas žodis „nusikalstama“. Lietuvos Respublikos BK 17 str. 2 d. taip pat nevartojamas terminas „nusikalstama veika“. Lietuvos Respublikos BK 15 str. ir 16 str., apibūdinantys nusikalstamų veikų rūšis, numato, kad veikos laikomos nusikalstamomis, jei jas darantis asmuo suvokė savo veikų pavojingą pobūdį arba bent jau numatė ar pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti veikimo ar neveikimo padarinius. Tačiau iš byloje esančio teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, kad V. N. veikos darymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Taigi, byloje nėra nustatyta, kad V. N. padarė nusikalstamą veiką, nes įvykio metu jis dėl savo psichinės ligos negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Todėl taikyti šioje byloje Lietuvos Respublikos BPK 109 str. taisykles ir nagrinėti civilinio ieškinio negalima. Nutartis dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nėra tas pats kaip išteisinamasis nuosprendis, kai kaltinamasis išteisinamas nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, tačiau Lietuvos Respublikos BPK nereglamentuojant klausimo dėl įstatymo uždrausta (bet ne nusikalstama) veika padarytos žalos atlyginimo šiuo klausimu taikytina artimiausia teisės norma, t. y. Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p. Dėl šios priežasties civilinės ieškovės A. K. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu. Tai neužkerta kelio civilinei ieškovei pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytais motyvais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403, 405, 440, 115 str. bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 str.,

nutaria:

V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) padariusiam nepakaltinamumo būsenoje baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

A. K. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nutartis per dvidešimt dienų gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.