Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2021-02-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-119-547/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-02-01
Bylos Nr.
1-119-547/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Silvana Girdenienė
Nukentėjusysis
E. K.
Kaltinamasis
V. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-119-547/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45427-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 1 d.Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Silvana Girdenienė,sekretoriaujant Ritai Tamulienei,dalyvaujant prokurorui Stasiui Kupriui,nukentėjusiajam E. K.,kaltinamajam V. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), (deklaruota gyv. vieta ten pat), nedirbantis, teistas: 1) 2012-04-17 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, 2) 2013-04-03 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d. skirta laisvės apribojimo bausmė vieneriems metams šešiems mėnesiams, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B. sukėlė žmogui fizinį skausmą: 2020-11-15 apie 16:00 val. (duomenys neskelbtini) gyvenamajame name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, alkotesteriu nustatytas 1,85 promilių neblaivumas, tyčia, kilus žodiniam konfliktui, pargiovęs ant grindų E. K., sudavė jam kumščiu tris kartus į pakaušį ir du kartus į veidą, tuo sukėlė nukentėjusiajam E. K. fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai bei nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Tame pačiame name gyvena jo sesuo S. B. su sugyventiniu E. K., viename iš kambarių gyvena S. B. du pilnamečiai sūnūs. Jis gyvena vienoje namo pusėje, S. B. su E. K. gyvena kitoje namo dalyje, kitame kambaryje. 2020-11-15 dienos metu, matė, kad į namus grįžo E. K., kuris nuėjo į M. B. kambarį. Jis taip pat nuėjo į tą kambarį, kur susibarė su E. K.. Jis E. K. kumščiu sudavė į pakaušį ir veidą, kiek kartų sudavė, neprisimena, kodėl sudavė taip pat neprisimena. Kaltinamasis paaiškino, kad dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi.

Nukentėjusysis E. K. parodė, kad 2020-11-14 vakare tarp jo ir V. B. įvyko žodinis konfliktas. Nukentėjusysis nurodė, kad jis buvo kambaryje, kai į kambarį užėjo V. B. ir paklausė jo, ar jis nori į galvą. Nukentėjęs nurodė, kad jis pasakė taip. Tuomet V. B. jį abiem rankom stūmė, dėl ko jis pargriuvo. V. B. jam sudavė kumščiu tris kartus į pakaušį ir du kartus į veidą, prakirto apatinę lūpą, bėgo kraujas. Kambaryje buvo tik jie dviese, niekas smūgių sudavimo nematė. Po suduotų smūgių jam buvo sukeltas fizinis skausmas bei sužalota apatinė lūpa, tačiau medikų pagalbos atsisakė, pas teismo medicios ekspertus nevyko. Nukentėjusysis patvirtino, kad šiuo metu su kaltinamuoju jis susitaikė, V. B. jo atsiprašė ir jam atleido.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, sutiko ir tuoj pat davė parodymus, kaltinamas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, neprašė skelbti visų byloje surinktų įrodymų. Proceso dalyviai sutiko, kad įrodymai būtų ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 273 straipsnyje numatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Nustačius pagrindus, numatytus BPK 273 straipsnyje, atliktinas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. B. kaltę be jo prisipažinimo, patvirtina ir kita baudžiamosios bylos medžiaga:

Apžiūrint įvykio vietą, prie lovos kairėje pusėje ant grindų rastos rausvos dėmės, panašios dėmės rastos ir ant užtiesalo (b. l. 7-10, 16-20).

Alkotesteriu 2020-11-15 16 val. 45 min. E. K., gim. (duomenys neskelbtini), nustatytas 2,15 promilių neblaivumas, 16 val. 49 min. V. B. nustatytas 1,85 promilių neblaivumas (b. l. 9).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 998/2020 (06) nurodyta, kad esant bylos medžiagoje duomenims (įvykį mačiusių liudytojų ar įtariamojo parodymai), patvirtinantiems mušimo ar kitokio smurtavimo faktą, neatmetama fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam galimybė (b. l. 43).

Su įtariamuoju V. B. atliktas jo parodymų patikrinimas vietoje. V. B. parodė vietas, kur pargriovė E. K. ir kur sudavė jam smūgius (b. l.90-95).

Teismas konstatuoja:

Išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje kaltinamasis V. B. yra kaltinamas tuo, kad suduodamas smūgius jis sukėlė žmogui fizinį skausmą.

Dėl įrodymų vertinimo

Kaltinamasis V. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltę pripažino visiškai. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad nukentėjusysis E. K. dėl jam suduotų smūgių galėjo jausti fizinį skausmą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, smurtavimo atvejais turi būti padarinys: sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas.

Pažymėtina, kad BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu žmogaus kūnui, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Fizinio skausmo sukėlimas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias.

Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą pripažinti, kad kaltinamasis V. B. padarė nuskalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kadangi dėl kaltinamojo suduotų smūgių nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas.

Dėl bausmės skyrimo

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.).

Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog prisipažino kaltas ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos.

Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalto būdamas girtas.

Skiriant bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kaltinamasis teisiamas antrą kartą. V. B. baustas ir administracine tvarka, tačiau paskutinieji baustumai nėra susiję su smurtinėmis veikomis (b. l. 54-59). Šių visų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą – laisvės apribojimo bausmę, su tam tikrais įpareigojimais ir draudimais.

BK 64¹ straipsnis numato, kad baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, skiriama bausmė, sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Tokios sąlygos nustatytos ir taikytinos.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamasis V. B. laikinai sulaikytas nebuvo. V. B. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina pradėjus vykdyti nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis baudžiamojo proceso kodekso297, 298, 301, 302 – 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti laisvės apribojmą vieneriems metams, uždraudžiant jam vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, t. y. keturiais mėnesiais.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įvykdymo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas, pradėjus vykdyti - panaikinti.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 20 d. nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Silvana Girdenienė