- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-16
- Bylos Nr.
- T-715-1046/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-1-00054-2012-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo daiktinių įrodymų išsprendimo klausimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-713-334/2012.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Panevėžio miesto apylinkės teisme 2012 m. gruodžio 6 d. buvo priimtas nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-713-334/2012. Nuosprendis įsiteisėjęs.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose 2022 m. gegužės 26 d. buvo gautas Panevėžio apskrities VPK teikimas dėl daiktinių įrodymų tolimesnio saugojimo. Teikime nurodoma, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu daiktą – mobiliojo ryšio telefoną „Vodafone“ – buvo nuspręsta grąžinti savininkui M. J.. Savininkas šio daikto per beveik 10 metų neatsiėmė bei nepranešė, dėl kokios priežasties to nepadarė, todėl prašoma priimti naują sprendimą dėl minėto daikto ir pritarti šio menkaverčio turto sunaikinimui.
Atsiliepimas
Atsiliepimų per teismo nustatytą terminą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkinamas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę priimti sprendimus dėl daiktinių įrodymų byloje.
Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad Panevėžio apskrities VPK daiktų saugykloje iki šiol yra saugomas mobiliojo ryšio telefonas „Vodafone“, kurį Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu buvo nuspręsta grąžinti savininkui. Panevėžio apskrities VPK savininkui siuntė pranešimą dėl telefono atsiėmimo, tačiau šis asmuo jam priklausančių daiktų iki šiol neatsiėmė.
BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai numato, kad daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo; kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti – pereina į valstybės nuosavybę. Po nuosprendžio priėmimo praėjo beveik dešimt metų. Asmuo, kuriam priklauso telefonas, jo likimu nesidomėjo ir jo pasiimti neatvyko. Taigi atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad M. J. priklausantis daiktas – mobiliojo ryšio telefonas „Vodafone“, saugomas Panevėžio apskrities VPK daiktų saugykloje, yra jam nereikalingas, jį toliau saugoti nėra tikslinga, todėl, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, šis daiktas sunaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 361 ir 362 straipsniais,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 1-713-334/2012, rezoliucinėje dalyje nurodytą daiktą – M. J. mobiliojo ryšio telefoną „Vodafone“, saugomą Panevėžio apskrities VPK daiktų saugykloje, sunaikinti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.