Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2024-03-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-49-526/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-03-14
Bylos Nr.
AN2-49-526/2024
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eugenijus Antanauskas
Pažeidėjas
I. J.
Kategorijos
  • 16.9.8Transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimas tokiam asmeniui vairuoti (ANK 424 str.)
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-49-526/2024Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00487-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.8.; 21.11.10. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eugenijus Antanauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. sausio 24 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus specialistas 2023-10-23 I. J. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis, 2023-10-23 17.15 val., Mokyklos g., Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai specialioji teisė vairuoti yra atimta, ir tai padarė pakartotinai vienerių metų laikotarpyje. Nurodyta, kad taip I. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 punkto reikalavimus. Asmuo dėl administracinio nusižengimo ir jo aplinkybių paaiškino, jog vairavo, nes pasijautė labai blogai, jautė dusulį, prasidėjo panikos priepuolis.

2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023-11-13 nutarimu Nr. 30-ANR_N-13308-2023 pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį I. J. paskirta 900 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 21 mėnesiui. Šį Institucijos nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo I. J. apskundė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

Žemesnės instancijos teismas

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2024 m. sausio 24 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo advokato I. V. skundo netenkino ir nurodė, jog įvertinęs pareiškėjo pateiktą skundą ir prie jo pridėtus rašytinius įrodomus, Institucijos atsiliepimą, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, jog administracinėn atsakomybėn patraukto I. J. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje, yra įrodyta, o nutarimas administracinio nusižengimo byloje jo atžvilgiu buvo surašytas Institucijai surinkus pakankamai įrodymų, susijusių su padarytu nusižengimu. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas skunde nurodė, jog I. J. pasijuto blogai, sutriko širdies veikla, I. J. žinojo, kad jis turi su širdies veikla susijusių problemų, dėl to esant nurodytiems simptomams, jis pagrįstai bijojo, kad jo gyvybei gresia pavojus. Tačiau apylinkės teismo nuomone, I. J. atstovo advokato A. V. pateikti medicininiai duomenys nėra betarpiškai susiję su nagrinėjimu administraciniu nusižengimu, kadangi tyrimai ir išvados atlikti laikotarpiu 2023-08-24 – 2023-08-25, o administracinis nusižengimas padarytas po beveik dvejų mėnesių, t. y. 2023-10-23. Nors jam ir 2023-08-24 gydytojo įrašu diagnozuota radikulopatija, kaklo sritis (M54.12) (b. l. 10), tačiau tai nepatvirtinta, jog būtent 2023-10-23 17.15 val. I. J. sveikatai ar gyvybei grėsė realus pavojus, dėl ko jis nutarė vairuoti transporto priemonę, kai jam atimta teisė vairuoti transporto priemones. Teismo manymu, byloje esantys vaizdo įrašai taip pat nepatvirtina to fakto, kad I. J. sveikatai ar gyvybei grėsė realus pavojus. Iš vaizdo įrašų matyti, jog administracinio nusižengimo metu I. J. policijos pareigūnams neminėjo, jog jaučiasi blogai ir vyksta į gydymo įstaigą tikslu gauti skubią pagalbą. Priešingai, I. J. teigė, jog jam nutarimu buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, tačiau šis nutarimas yra apskųstas. Nematyti, kad I. J. jaustųsi blogai, dustų, jį būtų ištikęs priepuolis ar kažkas panašaus, su policijos pareigūnais jis bendravo pagarbiai, draugiškai, nuotaikingai, bandė išsiaiškinti jo automobilio sustabdymo pagrindą, pats pasirašė administracinio nusižengimo protokolą, jį skaitė, o apie tai, kad jaučia aiškius ir bauginančius simptomus, susijusius su širdies veiklos sutrikimu, neužsiminė, pagalbos neprašė. Akivaizdu, jog I. J. būklė nebuvo kritiška ar pavojinga, negrėsė pavojus jo gyvybei, todėl pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai vertinami kritiškai, jie nėra pagrįsti jokiomis faktinėmis aplinkybėmis. Taigi, apylinkės teismo vertinimu, I. J. veiksmai negali būti prilyginami būtinajam reikalingumui. Nurodoma, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad I. J. 2023-10-23 17.15 val. vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta. I. J., pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus, pažeidė visuomenės interesą. I. J. suprasdamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra atimta, vis tiek ją vairavo, kas rodo, jog asmuo administracinį nusižengimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia ir suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą. Teismo vertinimu, net ir turint teisę vairuoti transporto priemones, KET neleidžia vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui. Taigi, I. J., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, galėjo ir turėjo kreiptis į greitosios medicinos pagalbą, kuri būtų padėjusi greičiau nugabenti jį į gydymo įstaigą, kur įvertinus jo būklę būtų skirti medikamentai. Teismo nuomone, I. J. suvokė, kad jam teisė vairuoti transporto priemones yra atimta, tačiau tyčia sėdo prie automobilio vairo ir vairavo automobilį. Aptartų aplinkybių kontekste matyti, kad I. J. iškėlė savo asmeninius tikslus aukščiau visuomenės moralės normų.

II. Apeliacinio skundo argumentai

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo I. J. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. sausio 24 d. nutartį ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023-11-13 nutarimą Nr. 30-ANR_N-13308-2023 panaikinti bei administracinio nusižengimo teiseną I. J. nutraukti.

4.1. Apeliantas skunde nurodo, jog Klaipėdos apylinkės teismas išnagrinėjo bylą be jo dalyvavimo ir nesuteikė jam galimybės surasti tinkamą atstovą, pasisamdyti advokatą, todėl mano, kad teismo nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismo nutarimo nėra gavęs iki šiol, ir tik iš interneto, viešos prieigos sužinojo, kad byla yra išnagrinėta. Nurodo, jog nesutinka su policijos ir teismo nutarimu. Mano, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą.

4.2. Paaiškina, kad 2023-10-23 pradėjo jausti skausmą krūtinėje, padidėjusį širdies plakimą (širdies plakimas jautėsi gerklėje), jam pradėjo trūkti oro, jis pradėjo dusti. Jo tuometis atstovas rašė: pareiškėjas žindomas, kad turi su širdies veikla ir stuburu susijusių problemų (priedai), labai išsigando ir nieko nelaukęs susiruošė važiuoti į ligoninę. Šalia nebuvo jokių artimųjų ar pažįstamų galinčių pareiškėją nuvežti, dėl to jis, bijodamas dėl savo gyvybės, nusprendė važiuoti pats. Pareiškėjui važiuojant į ligoninę jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir jam buvo surašytas protokolas.

4.3. Nurodo, jog pagal ANK 16 str. l d., asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant tam tikrą žalą antram. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam, interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, pripažįstama, kad veika padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2A T-12-689/2020, 2AT-61-495/2022, 2AT-63-976/2022). Apeliantas nurodo, jog išsigando dėl savo gyvybės bei atsižvelgdamas į sveikatos problemas, pagrįstai galvojo, kad gyvybei gresia pavojus, dėl to nieko nelaukęs vyko į ligoninę, kad ten jam būtų suteikta pagalba ir galimai pašalintas gręsiantis pavojus gyvybei. Nurodo, jog jo atstovas pažymėjo: jeigu pareiškėjas nepajaustų aukščiau šiame skunde nurodytų simptomų, arba jeigu būtų su juo kažkoks asmuo, kuris galėtų pareiškėją nuvežti į ligoninę, jis pats transporto priemonės nevairuotų ir niekur nevažiuotų.

4.4. Apelianto manymu, nagrinėjamu atveju yra visos būtinojo reikalingumo sąlygos, kurioms esant jis neturi atsakyti už nutarime nurodyta neva jo padarytą administracinį nusižengimą. l) pareiškėjas jautė aiškius ir jį bauginančius simptomus susijusius su širdies veiklos sutrikimu; 2) pareiškėjas žinojo, kad jis turi su širdies veikla susijusių problemų, dėl to esant šiame skunde nurodytiems simptomams, jis pagrįstai bijojo, kad jo gyvybei gresia pavojus; 3) pavojus buvo akivaizdus, esant simptomams, pareiškėjo suvokimui apie tai, kad jis turi su širdies veikla susijusių problemų; 4) jo gyvybei gręsiantis pavojus galėjo būti pašalintas tik apsilankius pas gydytoją specialistą, o asmenų, kurie galėtų pareiškėją nuvežti į ligoninę šalia jo nebuvo; 5) pareiškėjo padaryta žala, kuri pasireiškė padarytu administraciniu nusižengimu, yra akivaizdžiai mažesnė, negu tuo metu gręsiantis pavojus pareiškėjo gyvybei, dėl pareiškėjo jaučiamų simptomų. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos pareiškėjo padarytą administracinį nusižengimą vertinti kaip padarytą dėl būtinojo reikalingumo. Dėl to pareiškėjas už padarytą nusižengimą neturėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.

4.5. Nurodo, jog prašė nutarimą panaikinti, tačiau teismas jo skundą atmetė, apie tai jis taip pat sužinojo 2024-02-14 iš viešos prieigos. Pažymi, jog teismo nutarimo negavo, jis jam nėra įteiktas. Vadovaujantis tuo kas išdėstyta, prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023-11-13 nutarimą Nr. 30-ANR_N-13308-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23224546350, bei panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-01-24 nutarimą.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. J. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. sausio 24 d. nutartį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.

8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje administracinio nusižengimo byloje I. J. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje sudėtis. Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais faktiniais duomenimis ir skundžiamoje nutartyje išdėstė aiškius, konkrečius ir išsamius motyvus, kodėl jie patvirtina administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, požymių buvimą I. J. veikoje.

9. Apeliaciniame skunde I. J. nurodo ir akcentuoja, jog jis vairavo automobilį ir įvykdė administracinį nusižengimą, veikdamas būtinojo reikalingumo sąlygomis, kadangi pasijuto prastai, t. y. pradėjo jausti skausmą krūtinėje, padidėjusį širdies plakimą (širdies plakimas jautėsi gerklėje), jam pradėjo trūkti oro, jis pradėjo dusti. Tačiau su šiais administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pažymėtina, jog ANK 16 straipsnio „Būtinasis reikalingumas“ 1 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Taikant būtinojo reikalingumo nuostatas turi būti nustatyta, kad veika padaryta esant visoms šioms sąlygoms: 1) valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai turi grėsti pavojus; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negali būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padaryta žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengta žala.‏‏‎ ‏‏‎

10. Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant tam tikrą žalą antram. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam, interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, pripažįstama, kad veika padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-12-689/2020, 2AT-65-719/2022).

11. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog I. J. atstovo advokato A. V. pateikti medicininiai duomenys nėra betarpiškai susiję su nagrinėjimu administraciniu nusižengimu, kadangi tyrimai ir išvados atlikti laikotarpiu 2023-08-24 – 2023-08-25, o administracinis nusižengimas padarytas po beveik dvejų mėnesių, t. y. 2023-10-23. Nors jam ir 2023-08-24 gydytojo įrašu diagnozuota radikulopatija, kaklo sritis (M54.12) (b. l. 10), tačiau tai nepatvirtinta, jog būtent 2023-10-23 17.15 val. I. J. sveikatai ar gyvybei grėsė realus pavojus, dėl ko jis nutarė vairuoti transporto priemonę, kai jam atimta teisė vairuoti transporto priemones. Byloje esantys vaizdo įrašai taip pat nepatvirtina to fakto, kad I. J. sveikatai ar gyvybei grėsė realus pavojus. Iš vaizdo įrašų matyti, jog administracinio nusižengimo metu I. J. policijos pareigūnams neminėjo, jog jaučiasi blogai ir vyksta į gydymo įstaigą tikslu gauti skubią pagalbą. Priešingai, I. J. teigė, jog jam nutarimu buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, tačiau šis nutarimas yra apskųstas. Nematyti, kad I. J. jaustųsi blogai, dustų, jį būtų ištikęs priepuolis ar kažkas panašaus, su policijos pareigūnais jis bendravo pagarbiai, draugiškai, nuotaikingai, bandė išsiaiškinti jo automobilio sustabdymo pagrindą, pats pasirašė administracinio nusižengimo protokolą, jį skaitė, o apie tai, kad jaučia aiškius ir bauginančius simptomus, susijusius su širdies veiklos sutrikimu, neužsiminė, pagalbos neprašė. Akivaizdu, jog I. J. būklė nebuvo kritiška ar pavojinga, negrėsė pavojus jo gyvybei, todėl pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai vertinami kritiškai, jie nėra pagrįsti jokiomis faktinėmis aplinkybėmis. Taigi, I. J. veiksmai negali būti prilyginami būtinajam reikalingumui. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad I. J. 2023-10-23 17.15 val. vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta. I. J., pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus, pažeidė visuomenės interesą. I. J. suprasdamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra atimta, vis tiek ją vairavo, kas rodo, jog asmuo administracinį nusižengimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia ir suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą.

12. Apeliaciniame skunde I. J. taip pat nurodo, jog Klaipėdos apylinkės teismas išnagrinėjo bylą be jo dalyvavimo ir nesuteikė jam galimybės surasti tinkamą atstovą, pasisamdyti advokatą, todėl mano, kad teismo nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismo nutarimo nėra gavęs iki šiol, ir tik iš interneto, viešos prieigos sužinojo, kad byla yra išnagrinėta. Mano, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir mano, jog jie nepagrįsti. Pažymėtina, jog iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjant šią administracinio nusižengimo bylą apylinkės teisme 2024-01-09 buvo gautas advokato A. V. pranešimas apie atstovavimo pasibaigimą, kuriame nurodoma, jog klientas I. J. atšaukė advokatui A. V. pavedimą atstovauti jo interesams administracinio nusižengimo byloje Nr. II-36-718/2024. Pranešime taip pat nurodoma, jog atstovas teismo įpareigojimą įvykdė, Klaipėdos AVPK atsiliepimą į skundą pareiškėjui persiuntė, apie paskirtą 2024-01-11, 10 val. teismo posėdį informavo. Nurodo, jog klientas yra informuotas, kad esant būtinybei turi pasirūpinti tinkamu atstovavimu byloje (b. l. 56). 2024-01-10 teisme buvo gautas I. J. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą (b. l. 57-58). Bylos nagrinėjimas buvo perkeltas į 2024-01-24, 9 val., tačiau į šį teismo posėdį I. J. neatvyko, todėl teismas nutarė skundą nagrinėti šalims nedalyvaujant (b. l. 63). Iš šių administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, jog teismas, priešingai nei teigia skunde apeliantas, suteikė jam galimybę susirasti tinkamą atstovą, todėl jo teisė į gynybą nebuvo pažeista.

13. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo motyvuotų išvadų dėl ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimo I. J. veikoje, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. sausio 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. J. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. sausio 24 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Eugenijus Antanauskas