Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei S. V., jos atstovei advokatei R. L., atsakovams K. V. ir V. K., institucijos, teikiančios išvadą, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ž. K.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovams K. V. ir V. K., institucijai, teikiančiai išvadą, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas K. V. ir Atsakovas V. K. pateikė teismui pasirašę ieškinio pripažinimus, ir teismas jiems išaiškino jog gali surašyti sutrumpintus motyvus nenurodydamas argumentų, dėl kurių atmeta kuriuos nors įrodymus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalis) (44, 45 b. l.).

Teismo posėdžio metu ieškovė S. V. prašė ieškinį patenkinti ir nurodė, jog (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus O. V., dar būdama susituokusi su K. V., todėl vaiko gimimo liudijimo tėvu įrašytas K. V., nors biologinis vaiko tėvas yra V. K., su kuriuo ji bendravo intymiai nuo 1995 metų. Ir gimus vaikui ir dabar V. K. rūpinasi sūnumi O. V. ir pripažįsta jį esant savo vaiku. V. K. ir O. V. bendrauja ir palaiko ryšius. Teismo prašė vaikui palikti turimą pavardę, nes tiek jos, tiek kitų jos sūnų pavardės yra vienodos.

Teismo posėdžio metu ieškovės S. V. atstovė advokatė R. L. prašė teismo ieškinį tenkinti, taip pat nurodė, jog nebeprašo priteisti iš atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų, kadangi dėl ieškovės kaltės ir aplaidumo vaikui nebuvo tinkamai ir laiku nustatyta tėvystė, todėl ieškovė pasilieka prie patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teismo posėdžio metu atsakovas K. V. su ieškiniu sutiko ir patvirtino, kad su ieškove dar iki santuokos nutraukimo nuo 1990 metų nepalaikė santuokinių ryšių, kartu negyveno, todėl jis negali būti O. V. tėvas. Sutinka, kad vaikui būtų palikta turima „V.“ pavardė. Jokių ryšių su O. V. nepalaiko ir nebendrauja ir jo su vaiku jokie santykiai nesieja.

Teismo posėdžio metu atsakovas V. K. su ieškiniu sutiko ir patvirtino, kad su ieškove bendravo ir jis tikrai yra O. V. tėvas. Jo santykiai su sūnumi O. V. yra artimi, jis padeda ieškovei išlaikyti savo sūnų O. V.. Vaiką savo sūnumi pripažino nuo pat jo gimimo. Be to, vaikas į jį panašus ir jam nekyla abejonių, jog jis yra vaiko tėvas.

Teismo posėdžio metu Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Ž. K. su ieškiniu sutiko.

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, jog nuginčijus atsakovo K. V. tėvystę O. V. ir nustačius atsakovo V. K. tėvystę O. V. nebus pažeisti vaiko O. V. interesai, taip pat neprieštarauja, jog vaikui būtų palikta turima pavardė (46-47 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas vadovaujantis CPK 268 straipsnio 5 dalimi surašo sutrumpintus motyvus, kadangi abu atsakovai ieškinį pripažino (44, 45 b. l.).

Nuginčyti motinystę ar tėvystę, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.150 straipsnio 2 dalis). Jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo įraše nurodyti tėvo duomenys gali būti ginčijami CK 3.149 – 3.153 straipsniuose nurodyta tvarka. Ieškovė, pasinaudodama šia nuostata ir kreipėsi į teismą.

Iš ieškovės, atsakovų duotų paaiškinimų teismo posėdyje, ieškinyje išdėstytų aplinkybių, atsakovo atsiliepime nurodytų aplinkybių, ieškinio pripažinimų, rašytinių įrodymų: Mažeikių rajono apylinkės teismo 1997-11-10 teismo sprendimo, ištuokos liudijimo, O. V. gimimo liudijimo kopijos, pažymos apie šeimos sudėtį, gimimo akto įrašo, santuokos sudarymo akto įrašo teismas byloje iš tiesų nustatė, jog K. V. nėra O. V., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvas, nes tai patvirtina pati ieškovė, abu atsakovai, o atsakovas V. K. patvirtino, kad būtent jis yra O. V. tėvas.

Kiekvieno vaiko teisė, kiek įmanoma, žinoti, kas yra jo biologiniai tėvai, ir tai turi būti užtikrinama ir įgyvendinama valstybės teisinėmis priemonėmis.

Todėl, teismo posėdyje dalyvavusiai ieškovei bei prašius nustatyti tai, kad atsakovas K. V. nėra O. V. tėvas, atsakovams neprieštaraujant dėl pareikšto ieškinio bei sutinkant su ieškiniu, iš įrodymų visumos teismui nustačius, kad pakanka įrodymų, jog atsakovas K. V. nėra O. V., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas, o O. V. tėvas yra atsakovas V. K., paliekant vaikui turimą „V.“ pavardę, šioje dalyje ieškinys tenkintinas.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Lietuvos Respublikos įstatymas įpareigoja tėvus materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir šį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 1–2 dalys). Aiškindamas ir taikydamas nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vienodą praktiką, kad teismas konkrečiu atveju turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Teismo pareiga yra užtikrinti, kad vaikui būtų teikiamas tokio dydžio išlaikymas, kuris ne tik leistų patenkinti minimalius vaiko poreikius, bet ir užtikrintų palankias sąlygas jam visapusiškai vystytis, jo kultūrinį bei kitokį ugdymą. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui iš jo tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, šiais būdas: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, konkrečia pinigų suma ir priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Kaip nustatyta byloje, atsakovas V. K. yra vaiko O. V. tėvas, išlaikymą teikia neperiodiškai. Atsakovas V. K. teismo buvo įpareigotas pateikti teismui dokumentus, įrodančius jo turtinę padėtį, tačiau jis nepateikė teismui jokių duomenų apie savo pajamas, gaunamą darbo užmokestį, finansinę, šeiminę padėtį, bet atsakovas V. K. pateikė teismui ieškinio pripažinimą ir sutiko su prašoma priteisti išlaikymo suma. Ieškovės prašomas priteisti vaikui išlaikymas pripažintinas pagrįstu ir iš atsakovo V. K. priteistina O. V. po 200 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2014-04-09, todėl išlaikymo priteisimo ieškinys tenkintinas visiškai, o ieškovė skirtina vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Pateikiant ieškinį ieškovė prašė priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismo posėdžio metu šio reikalavimo ieškovė su atstove atsisakė. Ieškovei Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. kovo 10 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. SP-833-(7.0744) yra teikiama antrinė teisinė pagalba apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atleidžiant ją nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų priteisimo (18-19 b. l.). Atkreiptinas dėmesys, jog pagal sprendimą nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleidžiama ieškovė, o bylinėjimosi išlaidas patyrė valstybė. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei atsižvelgiant į tai, jog interesą byloje turėjo pati ieškovė bei atsakovas V. K., vadovaujantis CPK 96 straipsniu iš atsakovo V. K. į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 360,00 Lt žyminio mokesčio (144,00 Lt x 2+72,00 Lt (200,00 Lt x 12x3%).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 269-270, 282, 394-399 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.149-3.154 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra O. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.

Nustatyti, kad O. V., (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas yra V. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Pakeisti 1997 m. rugpjūčio 5 d. Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriaus išduotame O. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime AA Nr. 046696, duomenis apie tėvą.

Priteisti iš V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnaus O. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį po 200 Lt (du šimtus litų) periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pradedant nuo 2014 m. balandžio 9 d. Nepilnamečio O. V. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jo motiną S. V., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 360,00 Lt (tris šimtus šešiasdešimt litų) žyminio mokesčio valstybei, kuris mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos pavadinimas: žyminis mokestis įmokos kodas – 5660).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai. Apeliacinio skundo padavimas nesustabdo sprendimo vykdymo.

Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą per 3 darbo dienas išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiam Mažeikių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui, kad pakeistų duomenis apie vaiko tėvą.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.