- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-15
- Bylos Nr.
- eA-2857-442/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00287-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Audrius Bakaveckas, Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- M. G.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. G. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas M. G. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. 22S60516 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tačiau Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu šio prašymo netenkino. Pareiškėjo teigimu, jis nurodė visas realias aplinkybes ir pagrindė savo prašymą. Pareiškėjas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl pabėgėlio statuso ir jam turi būti suteikiama papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.
3. Pareiškėjas pažymėjo, kad dėl dalyvavimo protestuose prieš (duomenys neskelbtini) vyriausybę, jis bijo persekiojimo. Savo kilmės šalyje jis patyrė pareigūnų neteisėtą prievartą, buvo persekiojamas dėl to, kad dalyvavo protestuose. Dėl patirtų traumų ir įvykdyto smurto pareiškėjas pagrįstai bijo sugrįžti į kilmės šalį. Pareiškėjo persekiojimas yra grindžiamas jo politiniais įsitikinimais. Pareiškėjas palaiko vyriausybei priešišką judėjimą ir protesto metu viešai sudegino (duomenys neskelbtini) lyderio fotonuotrauką. Jis negali pasinaudoti savo kilmės valstybės apsauga ir bijo sugrįžti, nes persekiojimą vykdo teisėsaugos institucijos. Asmens teisės kilmės šalyje yra pažeidžiamos, o priemonių ir galimybių apsiginti nėra, nes šalies valdžia vykdo smurto bei prievartos atakas prieš demonstracijose ir mitinguose dalyvavusius piliečius.
4. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjant jo prašymą buvo netinkamai ištirta ir įvertinta situacija susidariusi jo kilmės šalyje, taip pat neištirta esama pareiškėjo gyvenamojoje teritorijoje veikiančių vyriausybės represinių organizacijų prievartos problematika. Atsakovas nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjo individualios savybės neįrodo tarptautinės apsaugos suteikimo poreikio. Atsižvelgus į kilmės šalies vyriausybės tiesioginę grėsmę pareiškėjui, baimė grįžti vertintina kaip visiškai pagrįsta. Tiek iš pareiškėjo pasakojimo, tiek iš surinktos kilmės valstybės informacijos galima pagrįstai daryti išvadą, kad pareiškėjui jo kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo priklausymo tam tikrai socialinei grupei, kuri yra persekiojama valstybinio subjekto.
5. Pareiškėjas taip pat nesutiko su Sprendimo dalimi, kuria nuspręsta jį išsiųsti į kilmės valstybę. Anot pareiškėjo, jam nepagrįstai nebuvo sudaryta galimybė pačiam savanoriškai išvykti. Sprendime nurodoma, kad yra pagrindas manyti, jog pareiškėjas gali pasislėpti, tačiau pagrindas tokiai išvadai yra neaiškus. Vien tai, kad pareiškėjo prieglobsčio prašymas buvo atmestas, negali būti savaime pakankama aplinkybe taikyti maksimalų draudimo atvykti į šalį terminą. Migracijos departamentas tinkamai neįvertino pareiškėjo paaiškinimų ir nesurinko aktualios informacijos apie kilmės valstybę.
Atsiliepimas
6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo pasakojimas yra abstraktus, nedetalus, prieštaringas, o jo pateikti dokumentai dėl formos trūkumų nelaikytini patikimais įrodymais, todėl buvo konstatuota, jog pareiškėjo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių visuma nepagrindžia prielaidos, jog dėl pareiškėjo individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų), jam kilmės valstybėje kyla reali individualaus pobūdžio persekiojimo rizika. Remiantis surinkta kilmės šalies informacija, (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytiems veiksmams (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas) prilygstantis konfliktas, todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
8. Atsakovo teigimu, pareiškėjo pasakojimas buvo nenuoseklus ir prieštaringas, todėl Migracijos departamento buvo įvertintas kaip nepatikimas ir nelaikytinas pagrįstu įrodymu. Tyrimo metu buvo atliktos kelios apklausos ir jų metų pareiškėjo nurodytos aplinkybės prieštaravo viena kitai. Migracijos departamentas surinko visą informaciją pagal pareiškėjo prašymo nurodytus motyvus, taip pat analizavo bendrą padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje. Migracijos departamento surinkta informacija nepatvirtino prieglobsčio suteikimo pareiškėjui būtinybės. Jokių šias išvadas galinčių paneigti argumentų pareiškėjas skunde nepateikė, o vien tai, kad pareiškėjo netenkina surinkta informacija, nesudaro pagrindo pripažinti, jog pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas netinkamai.
9. Ginčijame Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvą sprendimo teisėtumą. Į Lietuvą pareiškėjas atvyko neteisėtai, neleistinoje vietoje kirtęs valstybės sieną, o prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas pareigūnų. Aplinkybių visuma leidžia pareiškėjo veiksmus vertinti kaip keliančius nelegalios migracijos grėsmę ateityje. Atsižvelgus į tai, tikėtina, jog pareiškėjas vengdamas grąžinimo gali pasislėpti, taigi jam nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti. Priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos, privalo būti uždrausta ir atvykti į šalį. Draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės detaliai aprašyti Sprendime. Migracijos departamentas atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius. Visos pareiškėjo individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos, todėl šiuo atveju pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjo situacija neatitinka Įstatymo numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų.
II.
10. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 9 d. sprendimu pareiškėjo M. G. skundą tenkino iš dalies – pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 bei 4 punktus ir juos išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 2 (dviem) metams nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, o kitą skundo dalį atmetė.
11. Teismas nustatė, kad Migracijos departamento atlikto tyrimo metu surinkta informacija patvirtino pareiškėjo argumentus, kad 2019–2020 m. (duomenys neskelbtini) vyko protestas, kuris dar žinomas kaip „(duomenys neskelbtini) - tai serija protestų visoje šalyje dėl pakeltų degalų kainų. Protestai prasidėjo 2019 m. lapkričio 15 d. ir buvo sustabdyti per pirmąsias tris dienas. Pareiškėjo pateikta informacija apie protestų laiką atitinka visuotinai žinomus faktus, tačiau jo nurodytos išvykimo iš šalies priežastys nebuvo nuoseklios: jis pats sau prieštaravo, kadangi 2021 m. spalio 18 d. apklausos metu tvirtino, jog 2019 m. lapkričio 16 d. proteste dalyvauti niekas nevertė, o protestavo dėl diktatūrinio režimo ir išaugusių kainų bei pažymėjo, kad kuro kainos nebuvo pagrindinė šių protestų priežastis. Tačiau 2021 m. gruodžio 1 d. apklausos metu tvirtino, kad prisijungti prie demonstracijų nurodė partijos (duomenys neskelbtini) atstovai, dėl valdžios sukeltų degalų kainų. Pirmos apklausos metu pareiškėjas teigė, kad buvo suimtas ir kankintas protesto metu, o antros apklausos metu nurodė, kad buvo suimtas ir kankintas po protesto. Pareiškėjo pateiktame teismo sprendime nurodoma, kad pareiškėjas nuteisiamas 2 m. lygtine bausme, nors apklausos metu tvirtino, kad jis buvo įkalintas. Pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė 2020 m. gegužės 7 d. teismo nuosprendį, kuriuo jis yra paskelbiamas valstybės priešu bei jam skiriama 15 metų lygtinio laisvės atėmimo bausmė. Tačiau teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad lygtinis bausmės atlikimas yra skiriamas kaip lengvinančioji aplinkybė nesunkiems pažeidimams, be to, pareiškėjas būtų nusižengęs jau esamo lygtinio paleidimo sąlygoms (lygtinai buvo nuteistas 2019 m.). Mažai tikėtina, kad asmeniui, kuris yra paskelbiamas valstybės priešu, būtų suteikiama malonė. Taigi, teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjo pasakojimas yra nenuoseklus ir neišsamus, o jo pateikti dokumentai nėra vertinami kaip patikimi, todėl, teismo vertinimu, atsakovas Sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Nustatytų faktinių aplinkybių visuma nepagrindžia prielaidos, jog dėl pareiškėjo individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) kilmės valstybėje kyla reali individualaus pobūdžio persekiojimo rizika. Atsižvelgus į tai, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvoje. Pareiškėjas nurodė, kad kilmės šalyje labai sunkus gyvenimas, tačiau, teismo vertinimu, noras geriau gyventi kitoje valstybėje nelemia tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo ir nėra pagrindas pabėgėlio statuso suteikimui.
12. Teismas pažymėjo, jog šiuo atveju atsakovas pagrįstai nenustatė tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Remiantis Migracijos departamento tyrimo metu surinkta informacija, (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Įstatymo straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
13. Teismo vertinimu, atsakovas darė pagrįstą išvadą, kad yra tikimybė, jog pareiškėjas slėpsis ir nusprendė vykdyti jo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, todėl Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė jį išsiųsti būtent į šią šalį.
14. Tačiau teismas nesutiko su Sprendimo dalimi, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo dienos, ir pažymėjo, jog atsakovas nepateikė argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, byloje nėra pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų, taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios galėtų įtakoti maksimalaus draudimo atvykti terminą taikymą. Atsižvelgęs į tai, teismas sutrumpino draudimo atvykti terminą iki 2 metų.
15. Kadangi Migracijos departamento Sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką teismas sumažino iki 2 metų, pirmosios instancijos teismas atitinkamai pakeitė ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teismas pakeitė šį laikotarpį, t. y. nusprendė įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
III.
16. Pareiškėjas M. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes jis turėtų būti išklausytas tiesiogiai ir turėtų galimybę teikti paaiškinimus.
17. Pareiškėjas teigia, kad jis nurodė realias aplinkybes ir pagrindė savo prašymą. Dėl dalyvavimo protestuoja prieš (duomenys neskelbtini) vyriausybę, jis bijo persekiojimo. Savo kilmės šalyje jis patyrė pareigūnų neteisėtą prievartą, dėl patirtų traumų ir įvykdyto smurto bijo grįžti į kilmės šalį. Pareiškėjo persekiojimas yra grindžiamas jo politiniais įsitikinimais. Jis palaiko vyriausybei priešišką judėjimą ir protesto metu viešai sudegino (duomenys neskelbtini) lyderio nuotrauką. Jis negali pasinaudoti savo kilmės valstybės apsauga ir bijo grįžti, nes persekiojimą vykdo teisėsaugos institucijos. Asmens teisės kilmės šalyje yra pažeidžiamos, o priemonių ir galimybių apsiginti nėra, nes šalies valdžia vykdo smurto bei prievartos atakas prieš demonstracijose ir mitinguose dalyvavusius piliečius.
18. Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjant jo prašymą buvo netinkamai ištirta ir įvertinta situacija, susidariusi jo kilmės šalyje, taip pat neištirta esama pareiškėjo gyvenamojoje teritorijoje veikiančių vyriausybės represinių organizacijų prievartos problematika. Atsakovas nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjo individualios savybės neįrodo tarptautinės apsaugos suteikimo poreikio. Atsižvelgus į kilmės šalies vyriausybės tiesioginę grėsmę pareiškėjui, baimė grįžti vertintina kaip visiškai pagrįsta. Tiek iš pareiškėjo pasakojimo, tiek iš surinktos kilmės valstybės informacijos galima pagrįstai daryti išvadą, kad pareiškėjui jo kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo priklausymo tam tikrai socialinei grupei, kuri yra persekiojama valstybinio subjekto.
19. Pareiškėjas taip pat nesutinka su Sprendimo dalimi, kuria nuspręsta jį išsiųsti į kilmės valstybę. Anot pareiškėjo, jam nepagrįstai nebuvo sudaryta galimybė pačiam savanoriškai išvykti. Sprendime nurodoma, kad yra pagrindas manyti, jog pareiškėjas gali pasislėpti, tačiau pagrindas tokiai išvadai yra neaiškus. Vien tai, kad pareiškėjo prieglobsčio prašymas buvo atmestas, tai negali būti savaime pakankama aplinkybe taikyti maksimalų draudimo atvykti į šalį terminą.
20. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo
21. Atsakovas pažymi, jog tyrimo metu pareiškėjo pasakojimas buvo atmestas kaip nepagrįstas, taip pat konstatuota, kad prieglobsčio prašytojo deklaruojama baimė nelaikytina „visiškai pagrįsta“. Tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių visuma nepagrindžia prielaidos, jog dėl jo individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) prieglobsčio prašytojui kilmės valstybėje kyla reali individualaus pobūdžio persekiojimo rizika. Atsižvelgus į tai, užsienietis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Šias išvadas galinčių paneigti argumentų arba įrodymų pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė, o deklaratyvūs skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas tariamai netinkamai išnagrinėjo jo skundą, vertintini išimtinai kaip pasirinkta gynybinė pozicija ir nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą.
22. Įvertinęs pareiškėjo individualią situaciją, pateiktus paaiškinimus bei surinktą kilmės valstybės informaciją, Migracijos departamentas nenustatė, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, žeminantis elgesys. Taip pat nepatvirtinta, kad grįžus į kilmės šalį jam nebus sudarytos sąlygos dirbti pagal jo gebėjimus ar jis bus diskriminuojama, nėra pagrįstos tikimybės, kad šalies kontekstas sąlygotų pareiškėjo diskriminavimą visuomenėje, priešingai, atsižvelgiant į jo paties paaiškinimus, jis visą gyvenimą praleido (duomenys neskelbtini), yra pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra, savęs neidentifikuoja kaip išsiskiriančio kultūriniame šalies kontekste. Migracijos departamentas neturi informacijos, jog (duomenys neskelbtini) vyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, galintis kelti grėsmę asmens gyvybei, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytų kriterijų.
23. Migracijos departamento vertinimu, Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą (pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą). Šias aplinkybes paneigiančių argumentų pareiškėjas skunde nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. 22S60516, kuriuo pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis bei papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo.
25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausytas.
26. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.
27. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, pareiškėją atstovavo advokatas. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
28. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas, atlikęs išsamų pareiškėjo prieglobsčio prašymo tyrimą, teisėtai ir pagrįstai nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jis neatitinka Įstatymo 86?ir 87?straipsnių reikalavimų, motyvuotai nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į Senegalą, tačiau nustatė neproporcingus laikotarpius uždrausti pareiškėjui atvykti ir įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, todėl pirmosios instancijos teismas sumažino Migracijos departamento nustatytus laikotarpius iki 2 metų, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.
29. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad jis nurodė aplinkybes, kurios pagrindžia jo prieglobsčio prašymą, tačiau, nagrinėjant jo prašymą, nebuvo tinkamai ištirta ir įvertinta situacija jo kilmės valstybėje.
30. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
31. Įstatymo 86?bei 87?straipsniuose įtvirtintos nuostatos reglamentuoja teisinius santykius dėl prašomo prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Migracijos departamento Sprendimą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, vadovavosi minėtomis Įstatymo nuostatomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo atlikto Įstatymo nuostatų taikymo ir aiškinimo.
32. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, atitinkamo tikėjimo išpažinimo, konstatavimu. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat turi atitikti Įstatymo 86?straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr.?A756-359/2014).
33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12?d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86?ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9?d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).
34. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad, įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.
35. Dėl prieglobsčio prašytojų prašymo vertinimo apimties bei tvarkos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020?m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3633-1062/2020; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1292-261/2022).
36. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir detaliai išnagrinėjo bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo reguliuojančias teisės normas, todėl teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo motyvų, pasisako tais aspektais, kuriais grindžiamas pareiškėjo apeliacinis skundas.
37. Byloje nustatyta, kad prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pareiškėjas grindė tuo, jog dėl dalyvavimo protestuose prieš (duomenys neskelbtini) vyriausybę, jis bijo persekiojimo kilmės valstybėje.
38. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, pareiškėjo paaiškinimus, teiktus jį apklausiant, kitą bylos medžiagą, konstatuoja, kad, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas, Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo padėties kilmės valstybėje tyrimą ir priėjo pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog nagrinėjant jo prašymą nebuvo tinkamai ištirta ir įvertinta situacija jo kilmės valstybėje, tačiau nenurodė, kokių aplinkybių neįvertino Migracijos departamentas ar teismas. Priešingai, teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl persekiojimo kilmės valstybėje, priėjo prie išvados, jog jo pasakojimas yra nenuoseklus ir neišsamus, o jo pateikti dokumentai nelaikytini patikimais, nes pareiškėjo nurodytos išvykimo iš šalies priežastys nebuvo nuoseklios, apklausų metu jis pats sau prieštaravo. Atkreiptinas dėmesys, jog pirminės apklausos metu pareiškėjas teigė, jog 2019 m. lapkričio 16 d. proteste dalyvauti niekas nevertė, o kuro kainos nebuvo pagrindinė protestų priežastis, tačiau vėliau jis tvirtino, kad prisijungti protestų jam nurodė kiti asmenys, o protestuota buvo dėl valdžios sukeltų degalų kainų. Taip pat pirmosios apklausos metu pareiškėjas teigė, kad buvo suimtas ir kankintas protesto metu, o antrosios apklausos metu nurodė, kad buvo suimtas ir kankintas po protesto. Šias aplinkybes bei pareiškėjo pateiktą teismo nuosprendį, kuriuo jis buvo nuteistas lygtine bausme, įvertinto tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas. Taigi nėra jokio pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas individualiai nevertino pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvų kilmės valstybės informacijos kontekste. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas detaliai vertino pareiškėjo prieglobsčio prašymo, skundo motyvus, teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, atsižvelgė į atsakovo atsiliepimo argumentus, vertino byloje esančius duomenis ir darė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis pagrįstas išvadas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nedetalizuoja, kurie jo skundo argumentai buvo pirmosios instancijos teismo neaptarti ar neįvertinti, nenurodo jokių motyvų ar įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir prieitas išvadas dėl pareiškėjo paaiškinimų ir baimės grįžti į kilmės valstybę.
39. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie pareiškėjo kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį. Nors pareiškėjas teigia, kad Migracijos departamento surinkta informacija nėra aktuali, tačiau kartu su apeliaciniu skundu nepateikia jokios kitos informacijos, kuri iš esmės paneigtų Migracijos departamento surinktą informaciją. Ne Migracijos departamentas, o pareiškėjas turi pareigą pagrįsti savo prieglobsčio prašymą. Migracijos departamentas nagrinėjamu atveju surinko aktualią būtiną informaciją apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Dėl to, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi aktualia informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjo prieglobsčio prašymui išnagrinėti, pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas įvertino visapusiškai, objektyviai ir darė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo.
40. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo baimė grįžti į kilmės valstybę nėra pagrįsta (Įstatymo 86 str. 1 d.). Tais pačiais pagrindais teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui ir papildomą apsaugą (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.).
41. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo paaiškinimus, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad Migracijos departamento sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
42. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad skundžiamo Migracijos departamento sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus, yra pagrįsta ir teisėta. Pareiškėjas nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl minėta sprendimo dalis yra nepagrįsta, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas.
43. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar pakeisti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. G. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.