Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2019-03-22 · Civilinė byla Nr. e2-556-457/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-22
Bylos Nr.
e2-556-457/2019
Teisminio proceso Nr.
2-18-3-01057-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vidmantas Gestautas
Ieškovas
Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės paramos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje
Atsakovas
S. L.
Trečiasis asmuo
Šiaulių miesto savivaldybės
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-556-457/2019Teisminio proceso Nr. 2-18-3-01057-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.4.1.6 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 22 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėjas Vidmantas Gestautas,sekretoriaujant Laimai Belevičienei,

dalyvaujant ieškovo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės paramos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje atstovei Genovaitei Eidukienei,

atsakovei S. L.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje ieškinį atsakovei S. L., trečiajam asmeniui Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namams dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovo atstovė ieškinį palaikė ir prašė neterminuotai apriboti motinos valdžią S. L. vaiko P. L. atžvilgiu, nustatyti P. L. gyvenamąją vietą Šiaulių miesto sutrikusio vystymosi kūdikių namuose bei priteisti iš S. L. P. L. išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, kasmet sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Paaiškino, kad 2018 m. birželio 15 d. gavo informaciją iš Šiaulių Respublikinės ligoninės Moters ir vaiko klinikos, kad (duomenys neskelbtini) atsakovė pagimdė labai mažo svorio berniuką, jog ji nėštumo metu nesilankė pas gydytoją, vartojo alkoholį, kad ji neturi vaikui jokių rūbelių, priežiūros priemonių ir neturi jokių sąlygų auginti vaiką. Ieškovas, įvertinęs susidariusią situaciją atsakovės šeimoje, gautą informaciją, atsakovės gyvenimo būdą, nusprendė vaikui P. L. nustatyti laikinąją globą. Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu P. L. nuo 2018 m. birželio 26 d. buvo nustatyta laikinoji globa, globėju paskirti Šiaulių miesto sutrikusio vystymosi kūdikių namai. Tėvystė vaikui nenustatyta. Atsakovė turi dar vieną vaiką – dukrą S. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai taip pat yra nustatyta nuolatinė globa, o atsakovei neterminuotai apribota motinos valdžia. S. S. globoja giminės, tačiau paimti globoti vaiką P. L. atsisako dėl vaiko sveikatos būklės. Atsakovė stokoja socialinių ir motinystės įgūdžių ne tik pasirūpinti vaiku, bet ir pati savimi. Ieškovas 2018 m. rugsėjo 12 d. gavo informaciją, kad Labdaros paramos fondas SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija teikia socialines priežiūros paslaugas bei įgyvendina socialinio darbo su šeima funkcijas atsakovės šeimai nuo 2018 m. birželio 25 d., tačiau su atsakove susisiekti telefonu nepavyksta, o nurodytu gyvenamosios vietos adresu ji dažniausiai nerandama. Pavykus kelis kartus rasti atsakovę namuose, jos gyvenamojoje vietoje, buvo pastebėta baisi netvarka, smalkių kvapas, neplauti, nešvarūs indai, namuose nėra elektros, jokių patogumų, atsakovė žiemai neturėjo malkų. S. L. buvo siūloma apsigyventi Motinos Teresės šeimų namuose, tačiau ji atsisakė. Atsakovė niekur nedirba, su socialinio atvejo vadybininko pagalba prisiregistravo Lietuvos užimtumo tarnyboje, tačiau buvo iš jos pašalinta, nes atsisakė darbo pasiūlymų be pateisinamos priežasties. Jokių pajamų neturi, dirba kartais atsitiktinius darbus. Atsakovė nei karto savo sūnaus neaplankė, nesidomėjo vaiko sveikata, jo raida, neteikia vaikui išlaikymo. Mažametis vaikas P. L. gyvena Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, turi sveikatos sutrikimų, jam nustatyta encefalopatija hipoksinė, mišrus raidos sutrikimas, maitinimo sutrikimas, hipotrofija, abipus kaudataliaminės jungties subependiminės cistos, kirkšnies išvarža. Atsakovė visiškai nemotyvuota keisti gyvenimo būdą, nerodė jokios iniciatyvos susigrąžinti sūnų, globos namuose nesilankė nei karto ir nėra jokių duomenų, kad tokia atsakovės padėtis gali pasikeisti, todėl yra visi pagrindai atsakovei neterminuotai apriboti motinos valdžią. Situacija nuo ieškinio padavimo teismui dienos nepasikeitė. P. L. gyvenamoji vieta nustatytina Šiaulių miesto sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Taip pat, prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą sūnui P. L. po 100 Eur kas mėnesi mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės.

Atsiliepimas

Atsakovė S. L. su ieškiniu sutiko ir paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) pagimdė sūnų P. L., nuo pat gimimo sūnaus neaugina, jo nėra aplankiusi, nesidomi sūnaus vystymusi ir sveikata. Kol kas neturi tinkamų sąlygų auginti vaiką, tačiau stengiasi tas sąlygas pagerinti. Šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), su draugu D. G.. Jokių pajamų ji neturi ir negauna. Anksčiau piktnaudžiavo alkoholiu, dabar mažai. Turi du vaikus, kitas vaikas auga pas jos brolį.

Trečiojo asmens Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namų atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti kūdikių namų atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka su ieškovės ieškiniu ir prašo ieškinį tenkinti visiškai. P. L. Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose auga nuo 2018 m. birželio 26 d. d. Motina S. L. sūnaus nė karto neaplankė, nesidomėjo jo sveikata, raida, pasiekimais, jokio išlaikymo neteikė. P. L. sveikatos būklė – encefalopatija hipoksinė, abipusis kaudataliaminės jungties subependiminės cistos, mišrus raidos sutrikimas, maitinimo sutrikimas, hipotrofija, kirkšnies išvarža, įtariamas alkoholinis vaisiaus sindromas, reikalinga vaikų raidos sutrikimų reabilitacija, t. y. kineziterapija, ergoterapija, logoterapija, neurologo sekimas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovo atstovės, atsakovės paaiškinimais, suinteresuoto asmens atsiliepime pateiktais duomenimis, byloje surinktais dokumentais, nustatyta, kad vaikas P. L. gimė (duomenys neskelbtini), jo motina yra atsakovė, o duomenų apie tėvą nėra. Atsakovės šeima nuo 2018 m. birželio 18 d., Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1031, įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė stokojo motinystės ir socialinių įgūdžių, nėštumo metu nesilankė pas gydytoją, nėštumo metu vartojo alkoholį, neturėjo įsigijusi visų būtiniausių daiktų naujagimio auginimui, neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, kur būtų saugu augti kūdikiui, Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. A-629 buvo nuspręsta likusiam be tėvų globos vaikui P. L. nuo 2018 m. birželio 26 d. nustatyti laikinąją globą, Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai buvo paskirti laikinuoju P. L. globėju, berniuko globos ir gyvenamoji vieta nustatyta Vilniaus g. 303, Šiauliuose. Atsakovė nuo pat gimimo negyvena kartu su sūnumi, juo nesirūpina, nuo 2018 m. birželio 26 d., kuomet sūnus buvo apgyvendintas Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, iki šiol ji sūnaus niekada neaplankė, nepasiteiravo apie jo sveikatą, jo pasiekimus ir pan., neteikė sūnui išlaikymo. Atsakovei buvo teikiamos socialinės priežiūros paslaugos bei įgyvendinamos socialinio darbo su šeima funkcijos, tačiau dažniausiai su atsakove buvo neįmanoma susisiekti telefonu, ji buvo nerandama nurodytoje gyvenamojoje vietoje. Lankantis atsakovės gyvenamojoje vietoje buvo stebima nešvara, neplauti indai, nešvarios grindys, smalkių kvapas, gyvenamoji vieta apleista, nepritaikyta ir neparuošta auginti vaiką. Atsakovė niekur nedirba, neregistruota Lietuvos užimtumo tarnyboje, jokių pajamų negauna, neturi jokio pastovaus pajamų šaltinio. Nors atsakovė ir buvo išreiškusi norą susigrąžinti sūnų į šeimą ir pati jį auginti, tačiau nesiėmė jokių priemonių, kad tai įgyvendinti.

Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamai neauklėja, neprižiūri, neugdo, nesudaro jiems tinkamų buitinių sąlygų, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, kad atsakovė nuo pat gimimo visiškai nebesirūpino savo vaiku – jo nelankė, neskambino ir nesidomėjo sūnaus sveikata ir vystymusi, geranoriškai neteikė vaikui išlaikymo, pati atsisakė auginti vaiką, jog ji nerodė ir nerodo noro bei nededa pastangų vaiką susigrąžinti, daro išvadą, kad byloje nėra jokių duomenų, kad ši padėtis gali pasikeisti. Dėl nustatytų aplinkybių, konstatuotina, kad neterminuotas motinos valdžios apribojimas atsakovei neprieštarauja įstatymams ir šiuo metu geriausiai atitiks vaiko interesus bei užtikrins jam tinkamas sąlygas augti, vystytis, apsaugos nuo galimos žalos dėl netinkamos vaiko priežiūros ir auklėjimo (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Sprendimas apriboti motinos valdžią atitinka atsakovės mažamečio sūnaus teisėtus interesus, nes vaikas šiuo metu gyvena globos įstaigoje, kurioje vaiku tinkamai rūpinamasi, prižiūrima jo sveikatos būklė, vykdoma derama jo priežiūra, jis jaučiasi saugus.

Teismui neterminuotai apribojus atsakovės motinos valdžią vaiko P. L. atžvilgiu, atsakovei paliekama teisė matytis su savo vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaikų interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496¹ straipsnyje teismui nustatyta pareiga priėmus sprendimą apriboti tėvų valdžią, savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. CPK 407 straipsnis nustato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui, CPK 406 straipsnio 2 dalis nustato, kad ieškinį patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje.

Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2018 m. birželio 26 d. vaikas P. L. gyvena Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, jam nuo 2018 m. birželio 26 d. nustatyta laikinoji globa ir globėju skirta minėta globos įstaiga, todėl iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo vaiko P. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina jo globos vietoje – Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, esančiuose Vilniaus g. 303, Šiauliuose (CPK 407 straipsnis).

CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Vaikas turi teisę į normalias vystymosi sąlygas, turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, įgyti reikiamų priemonių vaiko gabumams lavinti. Išlaikymą privalo teikti abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai.

Apribojus atsakovei motinos valdžią nepilnamečiui vaikui, išlieka pareiga išlaikyti savo vaiką (CK 3.192, 3.195 straipsniai). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė gera valia išlaikymo savo nepilnamečiui vaikui P. L. neteikia. Pagal įstatymų nuostatas, motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaiko padėtį iki jam sulaukiant pilnametystės. Remiantis CK 3.192 straipsniu, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai, ir jis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ieškovė pateikė reikalavimą priteisti iš atsakovės išlaikymą vaikui P. L. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Teismas mano, kad toks išlaikymo dydis atitiktų minimalius vaiko poreikius bei atsakovės turtinę padėtį. Dėl šių aplinkybių, teismo nuomone, iš atsakovės priteistinas ieškovės prašomas išlaikymas vaikui P. L. (CK 3.198, 3.200 straipsniai).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo vaikams priteisimo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį. Todėl šioje byloje mokėtinas 75,00 Eur žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią ir 27 Eur žyminis mokestis už reikalavimą priteisti iš atsakovės 100,00 Eur mėnesinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui, viso 102 Eur, išieškomi iš atsakovės į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 406, 407, 496¹, 260, 263, 265, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), vaiko P. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Išaiškinti atsakovei S. L., kad jai išlieka teisė matytis su vaiku P. L., išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 4 dalis).

Nustatyti nepilnamečio vaiko P. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, esančiuose Vilniaus g. 303, Šiauliuose, iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui P. L., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2018 m. lapkričio 8 d., iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, o Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namus paskiriant priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš atsakovės S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 102 Eur (vieną šimtą du eurus) bylinėjimosi išlaidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Luminor Bank AB Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Inicijuoti procesą dėl nepilnamečio vaiko P. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, globėjo ar rūpintojo paskyrimo.

Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Teisėjas Vidmantas Gestautas