Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisėja L.Tarčevskaja Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00044-2012 Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.4.2.; 1.2.23.2.; 1.1.8.1.; 1.1.7.2.7.; 2.4.

2012 m. rugsėjo 12 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Švedienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. nuteistas pagal BK 22str. 1d., 260str. 1d. laisvės atėmimu 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžius nuteistas ir R. B., jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su R. B. pasikėsino parduoti narkotines medžiagas, t.y. jie, veikdami tikslu parduoti narkotines medžiagas, 2012-01-07, 10,33 val., name Nr. 54, esančiame (duomenys neskelbtini), už 20 Lt pardavė nusikalstamos veikos imitavimo modelio dalyviui, kuriam taikomas anonimiškumas Nr. 10, vieną folijos ritinėlį su 0,004 g narkotinės medžiagos – heroino, t.y. R. B. paėmė iš NVIM dalyvio 20 Lt už perkamus narkotikus, o A. B. išėmęs iš maišelio, perdavė NVIM dalyviui ritinėlį su narkotine medžiaga. Nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nes teisėsaugos pareigūnams kontroliavus sandorį, narkotinė medžiaga nepateko į apyvartą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas ištyrė bylos įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20str., 301str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo A. B. nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 22str. 1d., 260str. 1d. sudėtį. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl apelianto nusikalstamų veiksmų teisinio vertinimo, todėl teismas pasisako dėl bausmės rūšies ir trukmės.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką ir kaltąjį asmenį. Lietuvos Respublikos

Skiriant bausmę A. B. bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41str., 54str., nepažeisti. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas turėjo atsižvelgti į A. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kadangi jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-268/2008). Pagal teismų praktiką nelaikytina prisipažinimu situacija, kai kaltininkas prisipažįsta ne laisva valia, o verčiamas byloje surinktų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-400/2004, 2K-470/2004, 2K-123/2005). Iš bylos matyti, kad A. B. nepripažino esminių bylos aplinkybių, kurios būtinos nusikalstamų veikų kvalifikavimui pagal BK 22str., 260str. 1d., ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę neigė, teisme davė parodymus, kurie paneigti bylos duomenimis, tik per paskutinį žodį formaliai pasakė, kad labai gailisi. Dėl to teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. (Lietuvos Respublikos BK 59str. 1d. 2p.).

A. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. B.. Nors A. B. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, į priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas, tačiau jis niekur nedirba, jo pragyvenimo šaltinis nežinomas, nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą, t.y. narkotinių medžiagų pardavimą. Esant šių aplinkybių visumai paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri yra artima už baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje nustatytam bausmės minimumui, nėra per griežta.

Švelninti bausmę tuo pagrindu, kad A. B. yra invalidas ir išlaiko nepilnamečius vaikus, nėra pagrindo, juolab, kad šios aplinkybės nesutrukdė apeliantui nusikalsti.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.