Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-12-31 · Byla Nr. N-63-1604-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-31
Bylos Nr.
N-63-1604-08
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Skirgailė Žalimienė
Kategorijos
  • 50.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N63 – 1604/2008Procesinio sprendimo kategorija 50.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 31 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 19 d. nutarties I. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinė komisija (toliau – Institucija) 2007 m. spalio 31 d. priėmė nutarimą I. M. administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo nustatė, kad I. M. 2007 m. rugsėjo 3 d. apie 17.00 val. mirusiam seneliui (A. M. ) priklausiusiame sodo namelyje ((duomenys neskelbtini)) iš kambario savavališkai pernešė A. M. sutuoktinės I. K. daiktus į rūsį; iki sutuoktinio mirties I. K. faktiškai prižiūrėjo ir rūpinosi sodo nameliu, sklype augino vaisius bei daržoves; dėl A. M. priklausiusio turto paveldėjimo šiuo metu vyksta teisminiai ginčai civiline tvarka. Už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188 straipsnyje, padarymą I. M. skirta 150 Lt bauda.

Šalies argumentai

I. M. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Institucijos 2007 m. spalio 31 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

I. M. nurodė, kad teismas nepagrįstai jai skyrė griežtesnę ATPK 188 straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą – baudą. Teigė, kad iki turto padalijimo teisme jos tėvas valdo paveldėtą turtą kartu su I. S. ir I. K. . Paaiškino, kad jog tėvas yra antros grupės invalidas ir jam sunku prižiūrėti namelį, todėl jo paprašyta tai darė ji. Nurodė, jog perkėlė I. K. priklausančią spintelę, teigė nežinojusi, jog spintelė priklauso I. K. asmeninės nuosavybės teise, o I. K. nepateikė jokių įrodymų, kad spintelė priklauso jai. Manė, kad nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Teigė, jog sodo namelio ir jo aplinkos tvarkymas teisėtam įpėdiniui paprašius nelaikytinas administraciniu teisės pažeidimu. Pažymėjo, jog Institucija, priimdama nutarimą, padarė proceso pažeidimus, nes posėdis nebuvo viešas, nutarimas buvo surašytas iš anksto.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 19 d. nutartimi I. M. skundo netenkino.

Teismas nustatė, kad I. M. padarytas pažeidimas įrodytas byloje surinkta medžiaga, jis kvalifikuotas tinkamai, nuobauda paskirta sankcijos ribose. Pati I. M. skunde pripažino, kad ji savavališkai, be I. K. žinios, išnešė iš kambario į rūsį I. K. asmeninės nuosavybės teise priklausančią spintelę. Teismas pažymėjo, jog I. M. yra pilnametė, jokių nuosavybės teisių į jos mirusiam seneliui priklaususį sodo namelį ir jame esantį turtą ji neturi. Byloje nėra jos tėvo A. M. įgaliojimo tvarkyti jam priklausančią po jo tėvo mirties turto dalį. Pažymėjo, kad realiai tokia dalis nėra nustatyta, dėl turto vyksta teisminiai ginčai. Todėl, ji neturėjo ir teisės, be I. K. sutikimo ir žinios, liesti ir tvarkyti savo nuožiūra I. K. daiktus. Atkreipė dėmesį, kad I. K. buvo mirusio A. M. sutuoktinė, jie kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, ji prižiūrėjo sodą ir sodo namelį bei jame esantį turtą, kuris buvo ir jos bendroji junginė nuosavybės. Teismas nurodė, kad Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, visiškai pagrįstai konstatavo, jog I. M. savo savavališkais veiksmais, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydama savo tikrą ar tariamą teisę į senelio sodo namelį, ginčijamą I. K. , nepadariusi esminės žalos I. K. teisėms ar teisėtiems interesams, padarė pažeidimą, numatytą ATPK 188 straipsnyje. Teismas pabrėžė, jog I. M. neprisipažįsta ir nesigaili padariusi pažeidimą, kokių nors ypatingų aplinkybių, kurios leistų paskirtą nuobaudą sušvelninti, taip pat nėra nustatyta, todėl paskirtą nuobaudą paliko galioti nepakeistą.

II.

I. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 19 d. nutartį ir jos skundą patenkinti.

I. M. apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas jos neinformavo apie bylos nagrinėjimą. Teismas neatsižvelgė į skunde išdėstytus prašymus apklausti liudytoju jos tėvą A. M. bei išreikalauti visą medžiagą susijusią su minėtąja byla. Teismas nieko nepasisakė dėl pastabų apie proceso pažeidimus Institucijoje priėmusioje nutarimą. Teigia, kad teismo motyvacinėje dalyje yra prieštaravimų. Pažymi, kad teiginys, jog I. K. namelis priklausė bendrąją jungtine nuosavybe yra netiesa, nes namelis perkeltas iš Trakų rajono Semeliškių gyvenvietės 1982 metais dar esant gyvai jos močiutei L. M. , o jos senelis A. M. vedė I. K. tik 1984 m. Pabrėžia, jog apie tai, kad spintelė gal būt priklauso I. K. sužinojo pastarajai iškvietus policiją ir tučtuojau pasiūlė spintelę grąžinti į vietą. I. K. proceso metu jokių įrodymų, kad spintelė priklausė jai asmenine nuosavybe, nepateikė. Nurodo, jog teismo teiginys, kad ji neturėjo tėvo įgaliojimo rūpintis sodo nameliu prieštarauja protingumo principui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 188 straipsnyje numatyta, kad savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų ir baudą pareigūnams – nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų.

Siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 188 straipsnį, pirma, būtina nustatyti faktinę aplinkybę dėl kylančio ginčo į administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą turtą, o dėl tokio ginčo buvimo, sprendžiant pagal asmens patraukto administracinėn atsakomybėn paaiškinimus skunde bei I. K. paaiškinimus (b. l. 9), abejonių nekyla. Taip pat būtina konstatuoti veiką, vykdomą nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, kurios tikslas vykdyti atitinkamą savo arba tariamą teisę. Dėl šios faktinės aplinkybės irgi surinkta pakankamai įrodymų, o ir I. M. neginčija perkrausčiusi I. K. spintelę sodo namelyje, dėl kurio paveldėjimo teisės vyksta teisminiai ginčai.

Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į nuosavybę, tačiau įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Esant civilinių teisių pažeidimams, jos gali būti nustatyta tvarka apgintos teismo įstatymų numatytais būdais (Civilinio kodekso 1. 137 str. 2-3 d., 1. 138 str.).

Atsižvelgus į bylos aplinkybes, galima daryti išvadą, kad I. M. , neturėdama įgaliojimų realizuodama savo tėvo teisę į nuosavybę, piktnaudžiavo teise. Tvarkydama turtą, dėl kurio vyksta ginčas, savavališkai perkeldama daiktus, kurie priklausė I. K. , I. M. nesilaikė bendro gyvenimo taisyklių nuostatų, geros moralės principų, neteikė teismui prašymų siekdama apginti savo ar savo tėvo civilines teises. Todėl I. M. veiksmai, savavališkai tvarkant turtą, kuris jai nepriklauso nuosavybės teise ir dėl kurio vyksta teisminis ginčas, pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 188 straipsnį kaip savavaldžiavimas. Tad pirmosios instancijos teismo išvada, kad I. M. veika atitinka administracinio teisės pažeidimo sudėtį, numatytą ATPK 188 straipsnyje, yra teisinga. Esant pakankamai duomenų dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimo, teismui nebuvo pagrindo išreikalauti papildomą medžiagą ar apklausti daugiau liudytojų.

Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą ir priimant nutarimą I. M. dalyvavo posėdyje, o apskundus nutarimą apie teismo posėdžio vietą ir laiką ji buvo informuota teismo pranešimu (b. l. 20), todėl nėra pagrindo teigti, jog buvo padaryti procedūriniai pažeidimai nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą (ATPK 272 str., Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 str.).

ATPK 288 straipsnyje numatyta nutarimo byloje paskelbimo ir nutarimo nuorašo įteikimo tvarka. Iš bylos duomenų nenustatyta, jog ši tvarka paskelbiant nutarimą ir įteikiant jo nuorašą administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo pažeista.

Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis, tuo atveju, jei už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau pripažintina, jog parenkant nuobaudos rūšį turi būti įvertinama, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, taip pat atsižvelgiama į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje.

Įvertinusi bylos aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad I. M. paskirta nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus bei yra būtina, siekiant administracinės nuobaudos tikslų. Taigi tiek Institucija, tiek teismas teisingai pritaikė administracinės nuobaudos skyrimo taisykles, tinkamai individualizavo nuobaudą, todėl atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima daryti išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 19 d. nutartis yra pagrįsta, o jos panaikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

I. M. apeliacinio skundo nepatenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina AlimienėAnatolijus BaranovasSkirgailė Žalimienė