- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-10-21
- Bylos Nr.
- N1-2062-926/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Vingilė
- Kaltinamasis
- G. M., Ž. B., T. D.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Vingilė, sekretoriaujant Laurai Jarušaitei, dalyvaujant prokurorams Genovaitei Ročienei, Osvaldui Stadaliui, Kauno raj. sav. administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Andželikai Vežbavičiūtei, Vaivai Žagarienei, kaltinamasis G. M., kaltinamasis Ž. B., kaltinamasis T. D., jo atstovė pagal įstatymą R. D., jo gynėjas advokatas V. Alekna, neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, 10 kl. išsilavinimo, nesimokantis, nedirbantis gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamą vietą ten pat, 2014-07-16 Kauno apylinkės nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 93 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d., padarymą ir baudžiamąjį bylą jo atžvilgiu nutraukta, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.
T. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1998-02-24 (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, 10 kl. išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) 11 kl., moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamą vietą ten pat, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.
Ž. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2014-06-05 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 227 str. 2 d., 42 MGL (5460 Lt) bauda,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. M., T. D. ir Ž. B. kaltinami tuo, kad jie laikotarpiu nuo 2015-03-12 iki 2015-03-18, apie 11 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, atlenkę durų kabliuką, iš vidaus per plyšį, įsibrovė į V. V. V. priklausantį sandėliuką, iš kurio pagrobė savadarbį suvirinimo aparatą 450 Eur vertės ir apie 15 metrų elektros kabelių 50 Eur vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam V. V. V. bendrą 500 Eur turtinę žalą.
Kaltinamasis G. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis, Ž. B. ir T. D. ėjo pas jį į pirtį. Einant, jis užėjo pas V. V. V. į namus paprašyti cigaretės, o Ž. ir T. jo laukė. Jis buvo išgėręs, todėl įlindo į V. V. V. garažiuką. Į jį pateko įkišęs ranką pro tarpą ir atkabinęs kabliuką. Jo draugai tuo metu buvo gal už 100 m. Nežinojo, kad ,,svarkė“ ten yra, bet ją atradęs norėjo ją ištraukti, bet vienam nelabai gavosi, todėl paprašė Ž. ir T., kad padėtų. Jie ,,svarkę“ ištraukė, nutempė ir paslėpė už kokių 100 m nuo garažiuko. Tada visi nuėjo pas jį. Jis užmigo, o Ž. su T. išvažiavo į namus. Kai kaimynas pasigedo „svarkės“, norėjo jam grąžinti, bet šis pasakė, kad jam „svarkės“ nereikia, nes jie buvo nuėmę laidus. V. V. V. liepė jiems atlyginti pinigais, tai jie grąžino pinigus. Gailisi dėl savo poelgio.
K. T. D. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gėrė trise: jis G. M. ir Ž. B.. G. M. pasiūlė jiems eiti pas į pirtį. Einant, G. pasakė, kad nueis pas kaimyną V. ir paprašys cigarečių. Atėjęs, paprašė, kad jie ateitų padėti ištraukti „svarkę“, tai jie ir padėjo. Po to nuėjo iki G. namų ir gėrė. „Svarkę“ ėmė iš sandėliuko. Jis nesuprato, kad tas sandėliukas yra ne G.. Sandėliukas buvo ne G. namuose, bet netoli jų. Nematė, kaip sandėliuko duris atidarinėjo G.. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.
Į. T. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, ir šie jo parodymai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 str. 1 d. 3 p., kad pilnai pripažįsta savo kaltę dėl savadarbio suvirinimo aparato ir elektros laidų vagystės, kuriuos vogė kartu su Ž. B. ir G. M.. Jis susitiko su G. ir Ž. prie parduotuvės, jie gėrė. T. G. pasiūlė eiti pas jį į pirtį. Beeinant, jiems pritrūko cigarečių. Jie nuėjo pas V. jų nusipirkti, bet V. nerado namuose. Kadangi jiems reikėjo pinigų cigaretėms ir alui nusipirkti, visi trys nuėjo prie sandėliuko. Sandėliuko durys buvo užkabintos kabliuku iš vidaus. Jokios spynos nebuvo. G. palenkė metalinę skardą nuo durų, kad galėtų pasiekti durų kabliuką pro durų plyšį. Tada įkišo medinį pagaliuką, kad nuimtų durų kabliuką iš vidaus ir atidarė duris. Jis su Ž. stovėjo netoliese, stebėjo aplinką, kad niekas nepamatytų, į vidų nėjo. Ištempę suvirinimo aparatą, visi trys aparatą paslėpė netoli priekabos, 5 metrų atstumu nuo sandėliuko, nes vėliau aparatą norėjo parduoti. Tuo metu, kai buvo pirtyje, jie bandė tartis su kuo tą aparatą išvežti. Po to, kai sužinojo, jog buvo parašytas pareiškimas, jis su Ž. nuvažiavo pas V., tačiau jų nerado. Jis daugiau nebuvo nei susitikęs, nei kontaktavo su Ž. ir G. (1 t., b. l. 123).
Pagarsinus parodymus, nurodė, kad buvo stipriai girtas, teisingai sakė, kad V. namas nuo G. nutolęs kažkur 200 m atstumu, kitoje gatvėje nei G. namas ir tas sandėliukas buvo kitoje gatvėje nei G. namas. Nebuvo kalbos, kad G. pasiūlytų pažiūrėti, ko yra gero pas V. sandėliuke, kuris buvo prie jo namo, jis tyrėjui tikriausiai to nesakė. G. mums nesakė, kad jie žiūrėtų, kad niekas neateitų, o šis eis į sandėliuką pažiūrėti. Buvo taip, kad G. palenkė metalinę skardą nuo durų, kad galėtų pasiekti durų kabliuką pro durų plyšį, įkišo medinį pagaliuką, kad nulenktų durų kabliuką iš vidaus ir atidarė duris. Jis pats matė, kaip atlenkinėjo. Neketino priduoti „svarkės“. Nutempė „svarkę“, nes G. paprašė. Jo apklausos metu dalyvavo advokatė, jis parašė po protokolu, kad „perskaičiau, viskas surašyta teisingai“. Tiesą kalbėjo ikiteisminio tyrimo metu, jis su nukentėjusiuoju susitaikė, žalą atlygino, suprato, kad vagia, gailisi dėl tokių savo veiksmų.
K. Ž. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis, kadangi dieną prieš tai buvo vartojęs alkoholį, pasikvietė T. D. atsigerti alaus. Išgėrę, prie parduotuvės pamatė ateinantį G., kuris taip pat pirko alų. Tada visi kartu gėrė, kol G. pasiūlė eiti į pirtį pas pastarojo tėvą. Eidami dar nusipirko alaus ir pamatė, jog neturi cigarečių. T. G. pasakė, kad nueis paklausti pas V., gal šie turės cigarečių. G. grįžus, šis pasakė, kad nieko nėra namuose ir vėl kažkur nuėjo. Grįžęs paprašė jų eiti su juo ir jam padėti. Kai jis atėjo prie sandėliuko, G. jau buvo ištraukęs „svarkę“ į lauką, o jis su T. padėjo ją patraukti kažkur 20-30 m, t. y. „svarkė“ buvo pusiau ištraukta į lauką, viena dalis dar buvo patalpoje, kita – lauke. Ištraukę, ,,svarkę“ padėjo gana aukštose žolėse. Jis pats į sandėliuką nebuvo įėjęs. Suprato, kad tas sandėliukas yra visiškai pašalinio asmens, „svarkė“ yra svetima. Dėl girtumo nesuprato, kad vagia. Visą žalą jis atlygino vienas. Pripažįsta, kad dalyvavo nusikaltime, bet nepripažįsta, kad asmeniškai lindo į sandėliuką, turėdamas tikslą vogti, gailisi dėl padaryto nusikaltimo.
Motyvuojamoji dalis
G. M., T. D. ir Ž. B. kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. nustatyta tvarka, šio kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
N. V. V. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2015-03-12 tvarkėsi sandėliuke, esančiame prie namų, ūkiniame pastate. Jame visi jam priklausantys daiktai buvo sudėti tvarkingai. Sutvarkęs sandėliuką, vienas duris uždarė ir iš vidaus užkabino kabliuką, kitas užrakino pakabinama spyna. 2015-03-18, apie 11 val., atėjęs į sandėliuką nerado savadarbio suvirinimo aparato 450 Eur vertės ir 15 metrų suvirinimo kabelių 50 Eur vertės. Kalbėjosi su kaimyne J. M. ir ši pasakė, kad Ž. B. daiktus siūlė pirkti A. (1 t., b. l. 4). 2015-03-19, kai išvažiavo pareigūnai, kurie buvo atvykę dėl vagystės, jo žmona E. paskambino Ž. B. dėl pavogto savadarbio suvirinimo aparato, kadangi sklido kalbos, kad šis jį turi, tačiau Ž. B. pasakė, kad nieko nežino ir padėjo ragelį. Apie 17 val. jau pats jo žmonai paskambino Ž. ir pasakė, kad atveš suvirinimo aparatą, sutaisys jį, dėl visko atsiskaitys. 2015-03-21 K. M. į jo kiemą atvežė suvirinimo aparatą, kuris buvo išardytas, visiškai sugadintas. Jis šį daiktą atsisakė priimti. K. suvirinimo aparatą išsivežė atgal (1 t., b. l. 47). Jis pretenzijų Ž. B., T. D. ir G. M. jokių neturi, kadangi pastarieji su juo susitaikė, jis jiems atleido. Jam padarytą turtinę žalą pilnai atlygino, todėl prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 49).
Liudytojas K. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2015 m. kovo mėn., jam būnant pas dėdę, atėjo jo brolis G. M. kartu su draugais Ž. ir T.. Jie buvo neblaivūs. Kadangi jis su dėde važiavo į mišką, G. M. jo paprašė pavežti jį su draugais iki žvyrkelio, dėdė R. juos pavežė ir paleido sutartoje vietoje. Po kelių dienų mama sužinojo apie vagystę iš V., apie tai, jog G., Ž. ir T. pavogė suvirinimo aparatą. Jis kalbėjosi su G., tačiau šis pasakė, kad gėrė netoliese V. kartu su Ž. ir T., tačiau nieko iš V. nevogė. V., jiems begeriant, apvogė Ž. ir T.. Ž. su dar kažkokiu asmeniu į kiemą atvežė suvirinimo aparatą ir jis šį aparatą nutempė V., nes mama to jo paprašė. Kadangi V. V. V. nepriėmė aparato, jis nutempė suvirinimo aparatą atgal pas save į kiemą (1 t., b. l. 55).
Liudytoja J. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jai sūnus G. M. pasakojo, jog vagystę įvykdė kartu su Ž. B. ir T. D.. Ji mano, kad sūnus linkęs pasiduoti svetimai įtakai, todėl patenka į tokias situacijas (1 t., b. l. 64).
L. R. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad apie įvykio aplinkybes ji sužinojo tik iš policijos. Į tokią situaciją sūnus patenka pirmą kartą, kai susidėjo su Ž. B.. Šiuo metu T. gyvena kartu su jos seserimi D. D.. Nusiskundimų dėl sūnaus elgesio neturėjo, buvo paslaugus vaikas (1 t., b. l. 69).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Nuvykus į įvykio vietą, sandėliuko durys jau buvo sutvarkytos (1 t., b. l. 4-12).
Kratos protokole nurodyta, kad atliktus kratą K. M. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ūkiniame pastate rastas ieškomas savadarbis suvirinimo aparatas (1 t., b. l. 38).
Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas savadarbis suvirinimo aparatas. Ant apatinio variklio matomas pritvirtintas maitinimo blokas, iš kurio išeina nukirptas juodos spalvos laidas (1 t., b. l. 39-41).
Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole nurodyta, kad V. V. V. atpažino jam pateiktą savadarbį suvirinimo aparatą, kaip daiktą, kuris buvo pavogtas iš jo sandėliuko. Savadarbis suvirinimo aparatas buvo grąžintas V. V. V. (1 t., b. l. 42-44).
Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas
Įsibrovimu laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią tiek gyvenamąją, tiek negyvenamąją patalpą. Neteisėtas patekimas šiuo atveju reiškia, kad kaltininkui į nurodytas vietas apskritai draudžiama įeiti be atskiro leidimo (į svetimą butą, sandėlius ir kt.). Ir nors realiai į sandėliuko vidų buvo patekęs tik G. M., tačiau kiti du kaltinamieji – T. D. ir Ž. B., suvokdami, kad sandėliukas nepriklauso G. M., padėjo iš sandėliuko pagrobti svetimą daiktą – suvirinimo aparatą. Ir nors Ž. B. nurodė, kad tik vėliau suprato, jog kartu įvykdė vagystę, tačiau šiuos jo parodymus paneigia nuoseklūs kaltinamojo T. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir pagarsinti teisme, jog T. D. su Ž. B. stovėjo netoli sandėliuko, stebėjo aplinką, kad niekas nepamatytų, padėję ištempti suvirinimo aparatą, visi trys aparatą paslėpė netoli priekabos, nes vėliau aparatą norėjo parduoti (1 t., b. l. 123). Įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamieji veikė bendrininkų grupėje, jie visi trys buvo vykdytojai, tiesiogiai atliko veiksmus įeinančius į nusikaltimo sudėtį, suprato, jog veikia kartu, užvaldė svetimą turtą, todėl visi turi atsakyti už kilusias pasekmes, nepriklausomai nuo kiekvieno konkrečiai atliktų veiksmų, t. y. ar buvo įėję į sandėliuko vidų. Atsižvelgiant į tai, kaltinamųjų G. M., T. D. ir Ž. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti, kaip svetimo turto pagrobimas įsibrovus į patalpą, t. y. pagal BK 178 str. 2 d.
Bausmių skyrimas.
Kadangi kaltinamasis T. D. yra nepilnametis, o G. M. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nesulaukęs pilnametystės, teismas, skirdamas jiems bausmes, atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir į bausmių skyrimo ypatumus nepilnamečiams (BK 54 str., 90-91 str.).
Kaltinamasis G. M. padarė apysunkį, tyčinį, baigtą nusikaltimą nuosavybei, neteistas, vadovaujantis BK 93 str., buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (1 t., b. l. 90-96), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 89); (duomenys neskelbtini) mokyklos charakterizuojamas neigiamai. Nurodoma, kad jam buvo skirta specialioji programa, pamokoms moksleivis nesiruošė, dažnai bėgdavo iš paskutinių pamokų, trūko atsakomybės, pareigingumo, rūkė, su bendraklasiais sutarė neblogai, buvo psichologiškai apleistas vaikas (1 t., b. l. 100), Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl girtavimo, netinkamos vaikų priežiūros (1 t., b. l. 102), Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos žiniomis G. M. niekur nedirba ir nesimokina (1 t., b. l. 105), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (1 t., b. l. 109).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).
Kaltinamasis G. M. buvo šios nusikalstamos veikos padarymo iniciatorius, jau kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau išvadų nepadarė, todėl jam skirtina bausmė, teismo nuomone, padėsianti sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo – laisvės apribojimas, paskiriant įpareigojimus.
Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, todėl kaltinamajam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., 2 d., mažintina vienu trečdaliu.
K. T. D. padarė apysunkį, tyčinį, baigtą nusikaltimą nuosavybei, nusikaltimo padarymo ir šiuo metu yra nepilnametis, neteistas (1 t., b. l. 134), administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 133), į policiją dominančių vaikų apskaitą neįrašytas (1 t., b. l. 136), mokymosi įstaigos charakterizuojamas neigiamai. Nurodoma, kad gyvena socialiai remtinoje, daugiavaikėje šeimoje, šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, mokinys mokosi pagal specialiųjų poreikių programą. Mokinys yra uždaro būdo, draugų neturi, per mokslo metus praleidžia daug pamokų be pateisinamos priežasties, neturi motyvacijos mokytis, prieštarauja mokytojams, kartais būna agresyvus, rūko, vartoja necenzūrinius žodžius, domisi krepšiniu (1 t., b. l. 139), Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą (1 t., b. l. 141), Kauno rajono savivaldybės administracijos Lapių seniūnijos žiniomis T. D. santykiai su motina yra konfliktiški (1 t., b. l. 143), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (1 t., b. l. 147).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).
K. T. D. yra neteistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, savo kaltę pripažįsta visiškai, gailisi, pasižadėjo ateityje pasitaisyti, nebuvo aktyvus nusikaltimo vykdytojas, po šios nusikalstamos veikos kaltinamasis jokių kitų nusikaltimų ar nusižengimų nėra padaręs, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis T. D. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra visos sąlygos kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 93 str.), o baudžiamąją bylą nutraukti, taikant kaltinamajam auklėjamojo poveikio priemones, numatytas BK 82 str.
K. Ž. B., jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis (1 t., b. l. 163-165), teistumui neišnykus, padarė tyčinį, apysunkį, baigtą nusikaltimą, todėl laikytinas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). Jis baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 162), nedirbantis (1 t., b. l. 158-160), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (1 t., b. l. 172), Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių, Aleksoto sektoriuje stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (1 t., b. l. 174, 176).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 2, 3 p.), atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).
Atsižvelgiant į išdėstytą, kaltinamajam Ž. B. skirtina, teismo nuomone, geriausiai atitiksianti bausmės paskirtį bei padėsianti sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmė – areštas.
Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, todėl kaltinamajam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., 2 d., mažintina vienu trečdaliu.
Skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64 str. 2 d. nuostatomis, subendrintina su 2014-06-05 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta (42 MGL) 1581,33 Eur bauda, bausmes visiškai sudedant.
Dėl civilinio ieškinio
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas, nukentėjusysis V. V. V. pareiškė, kad visa padaryta žala jam pilnai atlyginta (1 t., b. l. 49).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2, 4 d.,
nusprendžia:
G. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą, numatytą BK 178 str. 2 d., ir paskirti 9 mėn. (devynių mėnesių) laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 6 mėn. (šešių mėnesių) laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant mokytis arba pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, neatlygintinai išdirbti 30 val. per 3 mėn. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Išaiškinti G. M., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.
T. D., vadovaujantis BK 93 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 2 d., padarymą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis BK 93 str. 2 d., 82 str. 1 d. 1 p., 3 p., 5 p., 85 str. 1 d., 87 str. 2 d. 2, 5 p., skirti auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą, 30 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą arba dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje; dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, pradėjus probacijos vykdymą – panaikinti.
Ž. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d., ir paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64 str. 1, 2 d., paskirtą bausmę subendrinti su 2014-06-05 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 42 MGL (1581,33 Eur) bauda, bausmes visiškai sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 20 (dvidešimties) parų arešto ir 42 MGL (1581,72 Eur) dydžio baudą.
Arešto bausmę atlikti areštinėje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo Ž. B. sulaikymo dienos bausmės atlikimui.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. savadarbį suvirinimo aparatą, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti Vytauto V. V. nuosavybėje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.