Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Teisėjas S.Lemežis Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5.;

1.2.23.2.; 1.2.23.4.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2.

LIETUVOS Apeliacinis teismas

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2005 m. lapkričio 17 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio, kuriuo

A.B. nuteistas pagal LR BK 180 str. 1 d. 40 (keturiasdešimčiai) parų arešto, pagal BK 260 str. 1 d., taikant BK 62 str. 2 d. 2 p., 3 d. 1 p., laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, pagal BK 261 str., taikant BK 62 str. 2 d. 2 p., 3 d. 1 p., laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., bausmes subendrinus griežtesne bausme apimant švelnesnes, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu R.G. pripažintas kaltu pagal LR BK 259 str. 1 d. Vadovaujantis BK 93 str. 1 d. 3 p., 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 1 d., 2 d. 2 p., 5 p., R.G. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. R.G. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas vieneriems metams, įpareigojant tęsti mokslą ir uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą. Jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A.B. nuteistas už tai, kad 2004 m. balandžio 26 d., apie 21 val. 30 min., Nemenčinėje, Piliakalnio gt. kelyje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, sudavė L.B. penkis smūgius kumščiu į veidą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, o po to, L.B. pargriuvus ant žemės, iš jo striukės kišenės pagrobė 599 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną ,,Siemens M55“ ir mažareikšmės vertės pokelį cigarečių ,,Red Wait“, padarydamas L.B. 599 Lt turtinę žalą.

Jis taip pat nuteistas už tai, kad 2005 m. kovo mėn. pabaigoje, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Vilniaus m. Gariūnų gt. esančioje ,,Gariūnų“ maršrutinių autobusų stotelėje, iš nenustatyto vyro neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, už 350 Lt nusipirko 0,0304 gramo narkotinės medžiagos heroino ir 3,4 gramo psichotropinės medžiagos metamfetamino, šias medžiagas neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, savo striukės kišenėje nugabeno namo į (duomenys neskelbtini), ir ten neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, jas laikė savo kambaryje moteriško palto kišenėje iki tol, kol šios medžiagos buvo surastos ir paimtos 2005 m. balandžio 21 d. kratos metu.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2005 m. kovo mėn. pabaigoje, vakare, apie17 val., Nemenčinėje, prie Švenčionių gt. 23 esančios maisto prekių parduotuvės ,,Saulutė“ už 140 Lt pardavė R.G., gimusiam 1988 m. liepos 1 d., 0,03 gramo narkotinės medžiagos heroino ir tokiu būdu platino narkotines medžiagas nepilnamečiui.

Teismo posėdyje prokurorė prašo prokuroro apeliacinį skundą patenkinti. Nuteistasis A.B. ir jo gynėja prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovė prašo teismo priimti sprendimą savo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nuosprendis A.B. atžvilgiu keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1,2 p.p.).

Kad nuteistasis A.B. nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis tikrai padarė plėšimą, neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti bei platino narkotines medžiagas nepilnamečiui, patvirtina teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai. A.B. pagrįstai pripažintas kaltu, o jo nuskalstamas veikas teismas teisingai kvalifikavo pagal LR BK 180 str. 1 d., BK 260 str. 1 d. ir BK 261 str. Pats nuteistasis A.B. prisipažino kaltu, nuosprendžio neapskundė, todėl kolegija, vadovaudamasi BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, bylą patikrino tiek, kiek to prašoma prokuroro apeliaciniame skunde.

Prokuroro skunde nurodoma, kad skirdamas bausmes A.B. teismas netinkamai taikė BK bendrosios dalies normas, be pagrindo taikė BK 62 str. ir paskyrė šiam nuteistajam neteisingas, aiškiai per švelnias bausmes. Kolegijos nuomone, skunde dėstomi argumentai iš dalies yra pagrįsti.

Iš nuosprendžio matosi, kad teismas A.B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, o jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino prisipažinimą padarius nusikaltimus, nuoširdų gailėjimąsi ir padėjimą išaiškinti nusikaltimą, taip pat tai, kad jis savo noru atlygino nukentėjusiajam L.B. padarytą žalą. Nuosprendyje pažymėta, kad skirdamas bausmes teismas vadovavosi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgta į tai, kad A.B. anksčiau neteistas ir nebaustas administracinėmis nuobaudomis, išlaiko nedarbingą žmoną ir mažametį vaiką. Taip pat atsižvelgta į nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir jų padarymo aplinkybes, narkotinių ir psichotropinių medžiagų veikliosios dalies kiekį. A.B. teismas pagal BK 180 str. 1 d. paskyrė ne laisvės atėmimo, o arešto bausmę, o pagal BK 260 str.1 d. ir BK 261 str. paskyrė švelnesnes, negu įstatymo numatyta, bausmes taikant BK 62 str. 2 d. 2 p.

Kolegijos nuomone, dalis nuosprendyje išdėstytų išvadų, susijusių su bausmių skyrimu A.B., neatitinka faktinių bylos aplinkybių, o BK 62 str. taikymui nebuvo visumos tam būtinų įstatymo numatytų sąlygų. BK 62 str. 2 d. nurodoma, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir nustatytos kai kurios kitos būtinos aplinkybės. Viena iš tokių aplinkybių, numatyta BK 62 str. 2 d. 2 p. ir kurią nustatė teismas, yra ta, kad kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti. Kolegija pirmiausia pažymi, jog taikant BK 62 str. 2 d., įstatymas reikalauja, kad teismas nustatytų ne vieną, o bent dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Teismas, kaip jau minėta, nustatė A.B. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas BK 59 str. 1 d. 2 ir 3 punktuose. Tačiau dalis šių aplinkybių liečia tik A.B. padarytą plėšimą, nes nuteistasis padėjo išaiškinti tik šį nusikaltimą ir atlygino žalą tik dėl šio nusikaltimo nukentėjusiam asmeniui. Skirdamas bausmę pagal BK 180 str. 1 d. už plėšimą teismas BK 62 str. nuostatų iš viso netaikė. Tuo tarpu A.B. atsakomybę pagal BK 260 str. 1 d. ir BK 261 str. lengvina tik tai, kad jis prisipažino padaręs šiuos nusikaltimus ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Šių nusikaltimų jis išaiškinti nepadėjo, nes jie buvo išaiškinti tik po to, kai apie heroino pardavimą parodymus davė R.G., kuris ir nurodė nuteistąjį kaip nusikaltimą padariusį asmenį, be to, pas patį nuteistąjį kratos metu buvo surastos narkotines ir psichotropinės medžiagos. Nors įstatymų leidėjas BK 59 str. 1 d. 2 p. nurodė galimų pozityvių kaltininko veiksmų alternatyvą, tačiau kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir jo nuoširdus gailėjimasis yra laikomi tik viena ir ta pačia savarankiška atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tai reiškia, kad teismas būtinų bent dviejų lengvinančių atsakomybę aplinkybių, būtinų BK 62 str. 2 d. taikymui nenustatė. Kolegijos nuomone, daugiau tokių aplinkybių byloje ir nėra. Teismo išvada, kad A.B. išlaiko nedarbingą žmoną ir mažametį sūnų, irgi neatitinka bylos aplinkybių. Iš bylos matosi, kad nuteistasis susituokė ir jo vaikas gimė tik tada, kai A.B. jau buvo suimtas. Prokuroro skunde be to teisingai nurodoma, kad iki suėmimo A.B. niekur oficialiai nedirbo ir konkretaus pragyvenimo šaltinio neturėjo. Nuteistojo vaiką prižiūri ir jį išlaiko vaiko motina, gaunanti motinystės pašalpą. Taigi teismo išvada, kad nuteistasis savo žmoną ir vaiką išlaiko, yra niekuo nepagrįsta. Juo labiau nėra jokio pagrindo teigti, kad dėl A.B. paskirtos bausmės jo vaiko nebūtų kam prižiūrėti. Todėl akivaizdu, kad ir BK 62 str. 2 d. 2 p. numatytą aplinkybę teismas nustatė nepagrįstai. Visa tai reiškia, kad taikyti A.B. BK 62 str. nei 1-os, nei 2-os dalių nebuvo įstatyminio pagrindo. Kolegija taip pat pažymi, kad taikyti BK 62 str. teismas, net ir esant visoms numatytoms aplinkybėms ir sąlygoms, ne privalo, o tik gali atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, įvertinęs nusikaltimų pobūdį, kaltininko asmenybę ir kitus bylos duomenis. Kolegijos nuomone, taikyti BK 62 str. A.B. atžvilgiu iš viso nebuvo tikslinga.

Prokuroro apeliaciniame skunde taip pat pagrįstai nurodoma, kad skiriant bausmę A.B. teismas nepakankamai atsižvelgė į BK 54 str. 2 d. išvardintas aplinkybes. Nuosprendyje tik formaliai paminėta, kad buvo atsižvelgta į nusikaltimų pavojingumo laipsnį. Iš tikrųjų visi A.B. padaryti nusikaltimai yra padidinto pavojingumo, nes plėšimo metu nuteistasis ne tik pagrobė svetimą turtą, bet ir pavartojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą. Disponuodamas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti ir ypač pardavęs heroiną nepilnamečiui, šiomis savo veikomis jis irgi kėlė didelį pavojų kitų žmonių sveikatai, o šiuo konkrečiu atveju tai galėjo turėti įtakos nepilnamečio priklausomybės nuo narkotikų atsiradimui ir sąlygoti sunkių pasekmių kilimą. Kaltininko asmenybės teismas irgi tinkamai neįvertino. A.B. anksčiau neteistas, tačiau iš bylos matosi, kad dėl to paties L.B. apiplėšimo ikiteisminis tyrimas A.B. atžvilgiu 2004 m. gegužės 6 d. prokuroro nutarimu jau buvo nutrauktas vadovaujantis BK 38 str. kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Nors A.B. buvo išaiškinta, kad tokiu atveju per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti, iš to nuteistasis jokių išvadų nepadarė, o per vienerius metus padarė dar du naujus tyčinius nusikaltimus – sunkų ir labai sunkų (BK 11 str. 5 d., 6 d.). Tai parodo jau susiformavusias nuteistojo antiįstatyminio elgesio nuostatas. Be to, iš to darytina išvada, kad ir pirmąjį nusikaltimą A.B. padarė neatsitiktinai.

Iš to, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad paskirti A.B. švelnesnes, negu įstatymo numatyta, bausmes, taikant BK 62 str., ir nebuvo pakankamo pagrindo, ir tam nebuvo būtinų įstatymo nustatytų aplinkybių bei sąlygų. Tuo tarpu pagal BK 180 str. 1 d. paskirtoji arešto bausmė, kolegijos nuomone, yra aiškiai per švelni savo rūšimi, nes, įvertinus bylos aplinkybes, ir už šį nusikaltimą turėjo būti paskirta laisvės atėmimo bausmė.

Vis dėlto kolegija prokuroro skundą tenkina tik iš dalies, nes šiame skunde prašomas paskirti bausmes vertina kaip per griežtas. Kolegijos nuomone, dalis aplinkybių, išdėstytų pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, konstatuotos teisingai ir tai leidžia paskirti švelnesnes bausmes. Kaip jau minėta, teismas nenustatė jokių A.B. atsakomybę sunkinančių, o tik atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Nuteistasis teisiamas pirmą kartą, yra jauno amžiaus, neseniai sukūrė šeimą ir turi mažametį vaiką. Vertinant sunkiausio nusikaltimo, numatyto BK 261 str., padarymo aplinkybes, atsižvelgtina ne tik į nedidelį nepilnamečiui parduoto heroino kiekį. Iš bylos matosi, kad šiuo atveju R.G. pats ieškojo narkotikų, pats susirado nuteistąjį ir šis pardavė heroiną jo prašomas. Įvertinus visas aptartas aplinkybes, A.B. pagal BK 180 str. 1 d. tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę, artimą sankcijos žemutinei ribai, o pagal itin griežtą atsakomybę numatančius BK 260 str. 1 d. ir BK 261 str. – bausmes, atitinkančias šių baudžiamųjų įstatymų sankcijų žemutines ribas. Kolegijos nuomone, tokių bausmių paskyrimas šioje byloje užtikrins bausmės paskirtį ir teisingumo principo įgyvendinimą, taip pat atitiks nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei kaltininko asmenybę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., teisėjų kolegija

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 6 d. nuosprendį nuteistojo A.B. atžvilgiu pakeisti.

Nuteistajam A.B. pagal LR BK 180 str. 1 d. paskirti bausmę laisvės atėmimą 1 metams, pagal BK 260 str. 1 d. paskirti bausmę laisvės atėmimą 2 metams, pagal BK 261 str. paskirti bausmę laisvės atėmimą 3 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., šias bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir galutinę subendrintą bausmę A.B. paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.