Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. K. atsakovėms Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus 1-ajam teritoriniam skyriui ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriui, dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad skundą palaiko ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad Kontrolės skyriaus Sprendimas buvo priimtas pažeidžiant Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 str. – pasirašytas tik Kontrolės skyriaus vedėjo. Pažymėjo, kad atsakovė nevertino pareiškėjo skrandžio sutrikimų. Nurodė, kad Teritoriniame skyriuje užpildė klausimyną, tačiau vertinant pareiškėjo sveikatos būklę Kontrolės skyriuje ir Ginčų komisijoje klausimynas nebuvo pildytas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš bylos duomenų matyti, kad VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika 2016-04-29 pareiškėjui išrašė siuntimą Nr. 2580 į Neįgalumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT) (t. 1, b. l. 185–186). Pareiškėjas 2016-05-03 kreipėsi į NDNT, prašydamas nustatyti darbingumo lygį (t. 1, b. l. 188). Teritorinis skyrius 2016-05-06 surašė Vertinimo aktą, kuriame nustatė, kad pareiškėjo darbingumo lygis sudaro 70 % (t. 1, b. l. 64–68, 166–172). Pareiškėjas 2016-06-13 Kontrolės skyriui pateikė skundą dėl Teritorinio skyriaus Vertinimo akto, kuriame nurodė, kad nesutinka su įvertintu jo darbingumo lygiu (b. l. 161). Kontrolės skyrius 2016-06-17 surašė Darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-1425, kuriame pareiškėjui nustatytas 70 % darbingumas (t. 1, b. l. 55–58, 154–160). Kontrolės skyrius Sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, Teritorinio skyriaus Vertinimo aktą, kuriuo pareiškėjui nustatytas 70 % darbingumas, paliko nepakeistą (t. 1, b. l. 36–37, 150–153). Pareiškėjas, nesutikdamas su Kontrolės skyriaus Sprendimu, 2016-07-05 pateikė skundą Ginčų komisijai, kuriame nurodė, kad Kontrolės skyrius nevertino visų pareiškėjo ligų, Kontrolės skyriaus Sprendimas tinkamai nepasirašytas (t. 1, b. l. 35). Ginčų komisija sprendimu pareiškėjo skundą atmetė (t. 1, b. l. 80–83).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovių administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas ginčija jo atžvilgiu priimtus administracinius sprendimus iš esmės dėl to, kad nebuvo įvertintos visos pareiškėjo ligos, Kontrolės skyriaus Sprendimas netinkamai pasirašytas.

Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 str. 3 d. nustatyta, kad darbingumo lygis – asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. Įstatymo 20 str. 4 d. nustatyta, kad darbingumo lygis nustatomas, įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės. Darbingumo lygis nustatomas, remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais (Įstatymo 20 str. 6 d.).

Pagal Įstatymo 18 str. NDNT suteikti įgaliojimai nustatyti darbingumo lygį, jo priežastis ir kt. Vadovaujantis Įstatymo 20 str. 9 d. darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija. Tokie kriterijai ir tvarka yra nustatyti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintame Darbingumo lygio nustatymo kriterijų apraše (toliau – ir Kriterijų aprašas) ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos apraše (toliau – ir Tvarkos aprašas) (redakcija nuo 2016-01-01).

Kriterijų aprašo 3 p. nustatyta, kad sprendimą dėl asmens darbingumo lygio priima NDNT, įvertinusi šiuos kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas), ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti (2 priedas). Bazinis darbingumas vertinamas, atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę: į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus (Kriterijų aprašo 4 p.). Asmens bazinis darbingumas vertinamas pagal Kriterijų aprašo 1 priedą, kuriame nurodytos konkrečios ligos, traumos, patologinės būklės ir su tuo susiję funkcijų sutrikimai. Bazinis darbingumas vertinamas procentais nuo 0 iki 100.

Kriterijų aprašo 5 p. nustatyta, kad, jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi mažiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai, vadovaujantis Kriterijų aprašo 6 p. nuostatomis. Pagal Kriterijų aprašo 6 p., jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficientų.

Iš bylos duomenų matyti, kad VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika 2016-04-29 išrašė pareiškėjui siuntimą Nr. 2580 į Neįgalumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Siuntimas) (t. 1, b. l. 185–186). Siuntime pateikta pareiškėjo ligos anamnezė, kurioje nurodyta, kad jam atlikta prostatos biopsija, pareiškėjas stebimas urologo-onkologo, pareiškėjas patiria pilvo skausmus, rėmenį, diskomfortą, atliekant FGDS randama erozija (b. l. 185–186). Prie Siuntimo pateikti šeimos gydytojo bartelio indeksas (2016-04-28), gastroenterologo (2016-03-01), neurologo (2016-02-23), onkologo (2016-02-17) ir kardiologo (2015-09-25) išvados. Siuntime pagrindinė diagnozė nurodyta pagal kodą (duomenys neskelbiami), kitos diagnozės: (duomenys neskelbiami).

Atsakovė skundžiamuose administraciniuose aktuose konstatavo, kad liemens ir virškinimo srityje nustatytas lengvas funkcijų sutrikimas, kraujotakos ir urogenitalinėje srityje vidutinis funkcinis sutrikimas. Pareiškėjo funkcinis pajėgumas buvo vertintas, atsižvelgiant į šeimos gydytojo 2016-04-28 bartelio indeksą, kuriame nustatyta, kad pareiškėjas yra savarankiškas (t. 1, b. l. 69), gastroenterologo 2016-03-01 konsultaciją, kurioje nurodyta, kad pareiškėjui skauda duobutėje, jaučia graužimą (t. 1, b. l. 178), kardiologo 2015-09-25 išvadą, kurioje nustatytas padidėjęs kraujo spaudimas (t. 1, b. l. 76–77), neurologo 2016-02-23 išvadą (t. 1, b. l. 183), onkologo 2016-02-17 išrašą, kuriame pareiškėjui nustatyta diagnozė (duomenys neskelbiami) (t. 1, b. l. 177).

Pagal Kriterijų aprašo nuostatas bazinis darbingumas vertinamas procentais nuo 0 iki 100. Gauti bazinio darbingumo procentai negali būti mažesni nei 0 ir didesni nei 100 (Kriterijų aprašo 7 p.). Iš skundžiamų administracinių aktų turinio matyti, kad dėl pagrindinėje diagnozėje nurodytos ligos pagal kodą C61 nustatytas 80 % bazinis darbingumas pagal Kriterijų aprašo I priedo XVI dalies 82.2 p., dėl gretutinėje diagnozėje nurodytos ligos pagal kodą I.1.9 nustatytas 70 % bazinis darbingumą pagal Kriterijų aprašo 1 priedo VI dalies 41,7.3. p., dėl ligos pagal kodą (duomenys neskelbiami) nustatytas 100 % bazinis darbingumas pagal Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 76.1.1. p. Iš skundžiamų administracinių aktų turinio taip pat matyti, kad gretutinėje diagnozėje nurodytų ligų (duomenys neskelbiami) atsakovė nevertino, taikė įtakos koeficientą 0,9.

Pareiškėjas teigia, kad atsakovė nepagrįstai nevertino jam nustatytos gastrito ligos pagal ligos kodą (duomenys neskelbiami). Pažymėtina, kad minėtų ligų sukeliami funkciniai sutrikimai neatitinka Kriterijų aprašo 1 priedo reikalavimų. Tačiau teismas vertina, kad vien ta aplinkybė, kad liga nėra įtrauktą į Kriterijų aprašo 1 priedą, nelemia aplinkybės, kad ji negali sukelti asmeniui tam tikro funkcinio sutrikimo. Šiuo aspektu svarbu įvertinti, ar minėtos ligos sukeliamos pasekmės gali įtakoti sergančio asmens gebėjimus, t. y. ar sukelia funkcinį sutrikimą. Atsakovės atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad ligas pagal kodus (duomenys neskelbiami) įvertino pagal jų sukeliamus funkcinius sutrikimus. Iš atsakovės ginčijamų administracinių aktų taip pat matyti, kad buvo įvertinta pareiškėjui diagnozuota gastroezofaginio refliukso liga, pareiškėjas skundžiasi skausmais pilvo apačioje. Vertinant pareiškėjo sveikatos būklę, be kita ko, buvo įvertinta ir gastroenterologo 2016-03-01 išvada, kurioje nurodyta, kad pareiškėjui skauda duobutėje, jaučia graužimą, tačiau nenurodyti sutrikimai, galintys sukelti funkcinį sutrikimą (t. 1, b. l. 178). Ligos pagal kodus (duomenys neskelbiami) buvo įvertintos kaip sveikatos sutrikimai, nesukeliantys funkcinio sutrikimo. Teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju NDNT nebuvo pateikti duomenys, patvirtinantys aplinkybę, kad ligos pagal kodus (duomenys neskelbiami) pareiškėjui sukėlė funkcinį sutrikimą, todėl nėra pagrindo nesutikti su atsakovės skundžiamuose administraciniuose aktuose pateiktomis išvadomis. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas negali daryti išvados, kad atsakovas, vertindamas pareiškėjo darbingumo lygį, neatsižvelgė į visus reikšmingus medicininius dokumentus apie pareiškėjo sveikatos būklę.

Kriterijų aprašo 5 p. nustatyta, kad, jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi mažiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjui nustatyto bazinio darbingumo vertė patenka į Kriterijų aprašo 6.1 p., pagrįstai taikytas įtakos koeficientas 0,9 ir nustatytas 63 % (70 % x 0,9) bazinis darbingumas.

Kriterijų aprašo 11 p. nurodyta, kad, apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai dauginami iš Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento. Pagal Kriterijų aprašo 7–11 p. asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai vertinamai balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam. Asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti vertinami, užpildžius Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną, kurio forma patvirtinta Kriterijų aprašo 2 priede. Gauti Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balai prilyginamai koeficientams: 73–76 balai – koeficientas 0,7; 38–72 balai – koeficientas 0,8; 19–37 balai – koeficientas 1; 4–18 balų – koeficientas 1,1; 0–3 balai – koeficientas 1,2. Apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai dauginami iš Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento. Pagal pareiškėjo paaiškinimus NDNT specialistė E. G. 2016-05-03 užpildė klausimyną, kurio bendra suma – 7 balai, taikomas koeficientas 1.1, (t. 1, b. l. 173–175). Pareiškėjui nustatytas 63 % bazinis darbingumas, o Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficientas lygus 1,1. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjui pagrįstai nustatytas 70 % (63 % x 1,1) darbingumo lygis.

Teismo vertinimu, skundžiamuose NDNT administraciniuose aktuose pateikti aiškūs ir suprantami motyvai, juose atskleistas pareiškėjo susirgimų tarpusavio ryšys ir tai, kokia būklė įtakoja pareiškėjo funkcinius sutrikimus. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas ginčą dėl darbingumo lygio nustatymo, turi nustatyti, ar skundžiamais aktais įformintas pareiškėjo darbingumo lygio vertinimas (Teritorinio skyriaus ir Kontrolės skyriaus) bei ginčo ikiteisminėje institucijoje (Ginčų komisijoje) nagrinėjimas buvo atlikti ir sprendimai priimti, laikantis teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, ar buvo atsižvelgta į pareiškėjo prašymuose ir / ar skunduose nurodytas aplinkybes, ar skundžiami sprendimai priimti pagal kompetenciją, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Teismui nesuteikta kompetencija spręsti medicininius ir darbingumo lygio nustatymo (klasifikavimo) klausimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-04-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-328/2012). Todėl teismas, įvertinęs byloje pateiktą medžiagą, neturi pagrindo nesutikti su Teritorinio skyriaus, Kontrolės skyriaus bei Ginčų komisijos atliktu pareiškėjo susirgimų kvalifikavimu pagal Kriterijų aprašo 1 priedą. Teismas vertina, kad atsakovė, nustatydama pareiškėjo darbingumo lygį, tinkamai taikė Kriterijų aprašo nuostatas.

Pareiškėjas skunde ir teismo posėdyje taip pat nurodė, kad, Kontrolės skyriui priimant Sprendimą, buvo pažeistos procedūros – Sprendimą pasirašė tik Kontrolės skyriaus vedėja. Pagal teismui suteiktą kompetenciją jis turi patikrinti, ar, priimant sprendimą, nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, užtikrinančios objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 3 p.). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 3 d. nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010-07-01 įsakymu Nr. V-61 patvirtintų Sprendimų kontrolės skyriaus nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 6.3 p. nustatyta, kad Kontrolės skyrius pagal kompetenciją nagrinėja asmenų, išmokas mokančių institucijų prašymus ir skundus, atlieka pakartotinį darbingumo lygio, neįgalumo lygio, bendro pirminio specialiųjų poreikių ar profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio vertinimą; paaiškėjus, kad teritorinis skyrius priėmė nepagrįstą sprendimą, jį pakeičia ir išduoda (išsiunčia) asmeniui teisės aktuose nurodytus dokumentus. Skirtingai nei skunde ir teismo posėdyje nurodė pareiškėjas, Kontrolės skyrius nėra kolegiali ginčus nagrinėjanti institucija. Teisės aktuose nėra nustatyta, kad Kontrolės skyriaus sprendimus turi pasirašyti Kontrolės skyriaus nariai. Nuostatų 9 p. nustatyta, kad Kontrolės skyriui vadovauja ir jo veiklą organizuoja skyriaus vedėjas. Nuostatų 11 p. nustatytos Kontrolės skyriaus vedėjo funkcijos: sprendžia skyriaus kompetencijai priklausančius klausimus ir yra asmeniškai atsakingas už pavedimų vykdymą, nepažeidžiant nustatytų terminų, skyriaus darbuotojų kokybišką darbą ir jo kontrolę, skatina skyriaus darbuotojų iniciatyvą (Nuostatų 11.1 p.); asmeniškai atsako už priimtų sprendimų darbingumo ir neįgalumo lygio, bendro pirminio specialiųjų poreikių, profesinės reabilitacijos paslaugų, darbo pobūdžio ir sąlygų pakartotinio vertinimo teisingumą ir pagrįstumą (Nuostatų 11.9 p.). Kontrolės skyriaus Sprendimą pasirašė Kontrolės skyriaus vedėja V. V.G., kuriai suteikti įgaliojimai pasirašyti Kontrolės skyriaus administracinius aktus. Taip pat pažymėtina, kad Kontrolės skyriaus Sprendimas patvirtintas antspaudu (Nuostatų 4 p.) (t. 1, b. l. 55–58, 154–160). Teismas vertina, kad Kontrolės skyriaus Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 3 d., yra pasirašytas įgaliojimus turinčio asmens.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 12 str., pareiškėjui išaiškintina, kad, pasikeitus pareiškėjo sveikatos būklei, pareiškėjas turi teisę kreiptis į jį gydantį gydytoją, kuris turi teisę spręsti dėl pareiškėjo sveikatos būklės ir su tuo susijusių kitų veiksmų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d.,

nusprendžia:

Pareiškėjo Z. K. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.