Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarimo, kuriuo V. M. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 50 str., paskirta dešimties parų administracinio arešto nuobauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. nubaustas už tai, kad jis 2016 m. gegužės 6 d., apie 21.30 val., parduotuvėje „Rimi“, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, paėmė prekių ir išėjo pro kasas, nesusimokėjęs už prekes. Parduotuvei padaryta žala – 17,99 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas. Keisti nutarimą remiantis pažeidėjo iš esmės vieninteliu motyvu, kad užsiregistravo darbo biržoje ir tikisi gauti darbą, o jei ne, tai gaus pašalpą, nėra teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus, kodėl mano, kad V. M. už pažeidimą, numatytą ATPK 50 str., nuobaudos tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus arešto nuobaudą, ir šių išvadų apelianto skundo argumentai nepaneigia.

Skirdamas pažeidėjui nuobaudą (parinkdamas nuobaudos rūšį ir nustatydamas jos trukmę) apylinkės teismas atsižvelgė į ATPK 30 str., reglamentuojančio bendrąsias nuobaudų už administracinius teisės pažeidimus skyrimo taisykles, reikalavimus. Buvo atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį, jo asmenybę, į tai, kad anksčiau ne kartą baustas už tos pačios rūšies pažeidimus, baudų nesumokėjęs. Pažeidėjas padarė tyčinį teisės pažeidimą nuosavybei. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad pažeidėjas prisipažino padaręs pažeidimą (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), ir pažymėjo, kad atsakomybę sunkina tai, kad V. M. pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog už anksčiau padarytus pažeidimus jam buvo skirtos nuobaudos – piniginės baudos, tačiau duomenų apie nuobaudų įvykdymą byloje nėra (b. l. 10–14). Šios aplinkybės pažeidėją iš esmės charakterizuoja kaip neigiamą ir pakankamai pavojingą visuomenei asmenybę ir rodo, kad jis išvadų dėl ankstesnio savo elgesio ir gyvenimo būdo nedaro, jis nesitaiso ir yra linkęs daryti teisės pažeidimus. Nors apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad užsiregistravo darbo biržoje ir tikisi gauti darbą, o jei nepavyktų, tai gaus pašalpą ir galės atlyginti žalą, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, ir šios aplinkybės nesudaro pagrindo keisti paskirtą nuobaudą. Apygardos teismas pažymi, kad paskirtųjų baudų mokėjimas nėra privilegija valstybei ar institucijai, kuri pastarąsias paskyrė. Tai yra V. M. pareiga už padarytus pažeidimus prisiimti atsakomybę, pasireiškiančią tam tikrų teisių bei laisvių apribojimu. Aukštesniosios instancijos teismas atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, jog administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti pažeidėjui paskyrus griežčiausią nuobaudą – administracinį areštą. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Taip įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Šiuo metu manyti, kad paskyrus pažeidėjui švelnesnę rūšimi ar trukme administracinę nuobaudą bus pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinių nuobaudų tikslai, nėra jokio pagrindo.

Byloje nėra jokių daugiau ar mažiau įtikinamų faktinių duomenų, dėl ko pažeidėjas negalėtų atlikti jam skirto arešto įprasta tvarka. Tokių duomenų pažeidėjas kartu su apeliaciniu skundu teismui nepateikė. Apygardos teismas taip pat jų nenustatė. Apylinkės teismo paskirta nuobauda, apeliacinės instancijos teismo nuomone, savo rūšimi ir trukme yra teisinga, ji atitinka pažeidėjo asmenybę ir nėra aiškiai per griežta. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarimu paskirtą administracinį areštą keisti į baudą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.