- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-02-08
- Bylos Nr.
- 1-82-209/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Stasys Lemežis
- Kaltinamasis
- I. M.
- Civilinis ieškovas
- Panevežio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Kategorijos
- 1.2.14.6.2Kvalifikuotas turto pasisavinimas (BK 183 str. 2 d.)
- 1.2.18.8Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas (BK 220 str.)
- 1.2.18.11Aplaidus apskaitos tvarkymas (BK 223 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
civiliniam ieškovui Panevežio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui Aidui Vaidinauskui,
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, baltarusis, išsituokęs, dirbantis UAB „E. m.“ projektų vadovu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 183 str. 2 d., 222 str. 1d., 220 str. l d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. M. būdamas UAB “V.” direktorius, nesilaikydamas 2011 11 06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 12str. l d., 6 str. 2 d., 4 str. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent:
Už papildomai atliktus darbus - padidintą namelio aukštį iš E. T. ir J. T. gavęs mokėjimo nurodymais į asmeninę savo sąskaitą 2008.04.16 5 000Lt, 2008.06.12 3 000Lt, 2008.07.04 5 000Lt, 2008.08.11 5 000Lt, jis šių pajamų (viso 18 000Lt) neįnešė į UAB "V." kasą ar banko sąskaitą bei šių piniginių lėšų gavimo nepagrindė UAB "V." apskaitos dokumentais, PVM sąskaitomis faktūromis, kasos pajamų orderiais, pinigų priėmimo kvitais ar mokėjimo nurodymais ir neįtraukė į buhalterinę apskaitą.
Už rąstinio namelio pastatymą gautų piniginių lėšų, kurias D. G. ir J. Ž. jo (I. M.) prašymu pervedė į jo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) esančią AB "Swedbank", tai yra 2007.01.29 - 10 000,00Lt, 2007.04.11 - 4000,00Lt, 2007.04.12 - 4000,00Lt, 2007.04.13 - 4000,00Lt, 2007.12.17 - 3000,00Lt, 2008.08.07 - 4000,00Lt, 2008.09.01 - 3000,00Lt, 2008.09.09 - 4000,00Lt, o viso - 36 000Lt neįnešė į UAB „V.“ kasą ar banko sąskaitą bei šių piniginių lėšų gavimo nepagrindė UAB "V." apskaitos dokumentais, PVM sąskaitomis faktūromis, kasos pajamų orderiais, pinigų priėmimo kvitais ar mokėjimo nurodymais ir neįtraukė i buhalterinę apskaitą
Taip pat pažeisdamas 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr.IX-751, 15 str. reikalavimus, siekdamas išvengti 13 606Lt PVM mokesčio ir šios sumos neįtraukė į 2006 m. spalio - 2008m. rugsėjo mėn. pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas, bei tokiu būdu išvengė 13 606Lt pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo.
Dėl to iš dalies negalima nustatyti laikotarpio nuo 2006.10.30 iki 2008.09.09 UAB „V.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Šiais veiksmais I. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 str. l d.
Be to, jis buvo kaltinamas ir tuo, kad šiais veiksmais padarė ir nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 str. 1 d.
Be to, I. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis pasisavino didelės vertės svetimą didelės vertės svetimą turtą, būtent: jis, nuo 2003-02-01 iki 2011-03-02 eidamas UAB “V.” (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktoriaus pareigas, užimamų pareigų pagrindu būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, savo žinioje turėdamas UAB "V." priklausanti turtą - pinigines lėšas, laikotarpyje nuo 2006.10.30 iki 2008.09.09 pasisavino didelės vertės svetimą turtą. Jis, 2006.10.26, adresu (duomenys neskelbtini), UAB "V." vardu su R. Z. sudarė sutartį "Dėl sukertamo namo gaminimo" Nr. 26, kurios 3.1 punkte nurodė žinomai neteisingą 25 000 Lt ir 4 500Lt PVM darbų atlikimo kainą. Tuomet jis laikotarpyje nuo 2006-10-30 iki 2007.09.03 (duomenys neskelbtini) per kelis kartus už UAB "V." pagal 2006.10.26 sutartį Nr. 26 atliktus darbus iš R. Z. gavęs 64 700Lt, dallies šių piniginių lėšų, tai yra 30 200Lt grynaisiais pinigais ir 5 000 Lt, kuriuos R. Z. jo prašymu sumokėjo į jo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB “Swedbank”, neįnešė į UAB „V.“ kasą ar banko sąskaitą bei šių piniginių lėšų gavimo nepagrindė UAB “V.” apskaitos dokumentais, PVM sąskaitom faktūrom, kasos pajamų orderiais, pinigų priėmimo kvitais ar mokėjimo nurodymais ir neįtraukė į UAB "V." buhalterinę apskaitą. Tokiu būdu I. M. pasisavino jo žinioje buvusį svetimą, UAB "V." priklausantį didelės - 35 200Lt vertės turtą.
Vėliau jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2007.04.11, (duomenys neskelbtini) UAB "V." vardu sudarė sutartį Nr.33N su E. T. "Dėl surenkamo namo gaminimo", kurios 3.1 punkte nurodė - 35 000Lt ir 6 300Lt PVM darbų atlikimo kainą (viso 41 300Lt). Tuomet E. T. ir J. T. už UAB "V." pagamintą ir jų sklype, esantį (duomenys neskelbtini), pastatytą rąstinį namą laikotarpyje nuo 2007.12.14 iki 2008.08.12 sumokėjo 59 300Lt, iš kurių mokėjimo pavedimais sumokėjo pagal minėtą sutartį į UAB "V." sąskaitą 2007.04.13 20 000Lt, grynaisiais pinigais sumokėjo UAB "V." 2007.12.14 7 000Lt (Kasos pajamų orderis VIT Nr.0136), 2008.06.12 - 5 000Lt (Kasos pajamų orderis VIT Nr.0166), 2008.07.02 - 9 300Lt (Kasos pajamų orderis VIT Nr.0168), o už papildomai atliktus darbus - padidintą namelio aukštį E. T. ir J. T. sumokėjo į asmeninę jo (I. M.) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) esančią AB "Swedbank" 2008.04.16 5 000Lt, 2008.06.12 3 000Lt, 2008.07.04 5 000Lt, 2008.08.11 5 000Lt ir jis šių pajamų (viso 18 000Lt) neįnešė į UAB "V." kasą ar banko sąskaitą bei šių piniginių lėšų gavimo nepagrindė UAB "V." apskaitos dokumentais, PVM sąskaitom faktūrom, kasos pajamų orderiais, pinigų priėmimo kvitais ar mokėjimo nurodymais ir neįtraukė į buhalterine apskaitą, tokiu būdu jis (I. M.) pasisavino jo žinioje buvusį svetimą, UAB "V." priklausantį, 18 000Lt vertės turtą.
Nusikalstama veika buvo tęsiama ir vėliau. 2007.04.02 Vilniuje, UAB "V." vardu jis (I. M.) sudarė rastinio namo pirkimo-pardavimo sutartį Nr.32N su D. G., kurios 4.1. punkte nurodė žinomai neteisingą namo kainą - 22 184Lt (įskaitant P VM), tuomet D. G. ir J. Ž. už UAB "V." pagamintą ir jų sklype - (duomenys neskelbtini) pastatytą rastinį namą laikotarpyje nuo 2007.04.05 iki 2008.07.26 už UAB "V." darbus gavęs 58 184Lt, dalies šių piniginių lėšų, kurias D. G. ir J. Ž. jo (I. M.) prašymu pervedė į jo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) esančią AB "Swedbank“. Tai yra 2007.01.29 - 10 000,00Lt, 2007.04.11 - 4000,00Lt, 2007.04.12 - 4000,00Lt, 2007.04.13 - 4000,00Lt, 2007.12.17 - 3000,00Lt, 2008.08.07 - 4000,00Lt, 2008.09.01 - 3000,00Lt, 2008.09.09 - 4000,00Lt, o viso - 36 000Lt neįnešė į UAB "V." kasą ar banko sąskaitą bei šių piniginių lėšų gavimo nepagrindė UAB "V." apskaitos dokumentais, PVM sąskaitom faktūrom, kasos pajamų orderiais, pinigų priėmimo kvitais ar mokėjimo nurodymais ir neįtraukė į buhalterinę apskaitą. Tokiu būdu I. M. pasisavino jo žinioje buvusį svetimą, UAB “V.” priklausantį didelės vertės turtą.
Viso I. M. pasisavino 89 200 Lt vertės turtą.
Šiais savo veiksmais LM. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 str. 2 d.
Kaltinamasis I. M. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu teisiamajame posėdyje prisipažino iš dalies, ne visiškai sutiko su pareikšto civilinio ieškinio atlyginimu. Kaltinamis nurodė, jog nuo 2001 metų vasario mėnesio jis dirbo komercijos vadovu UAB „V.", kur dirbo iki 47 žmonių, darbus atlikdavo vidutiniškai apie 15 žmonių. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis aiškino tris įvykio epizodus:
Pirmas epizodas. S. T. namą kaltinamajam buvo pervesta 18 000Lt sutarties, pagal kurią reikėjo pastatyti namą, pagrindu. Namo projektas buvo sudarytas kaltinamojo I. M. su kuriuo užsakovas sutiko. Pastarasis iš anksto buvo įspėtas, jog antras aukštas bus žemas, tačiau užsakovas nuramino kaltinamąjį, jog ten jis nešoks - įrengs miegamąjį. Namą pastačius, E. T. kreipėsi sakydamas kaltinamajam, jog antras aukštas vis tik yra per žemas ir jog stogą reikia pakelti. Be sutarties buvo susitarta šiuos darbus atlikti. Papildomi darbai buvo atlikti kaltinamojo ir dar trijų darbuotojų, kuriuos pasamdė pats kaltinamasis, bet jie jau mirę. Vardindamas su juo dirbusių asmenų pavardes, kaltinamasis prisiminė tik dvi iš jų, t.y, kad su juo dirbo A. B. ir S. V.. Darbai buvo atliekami per išeigines. I. M. taip pat teigė, jog papildomų darbų užsakovas - E. T. vieną iš darbininkų - S. V. - puikiai pažinojo. Už papildomai atliktus darbus I. M. buvo pervesta dar 18 000 Lt, juos pervedė E. T.. Su darbuotojais kaltinamasis atsiskaitė grynais pinigais. Darbai pagal pasirašytą sutartį buvo pilnai atlikti. Tai, jog reikės pakelti stogą, paaiškėjo tik namą jau pastačius. Sutartis nebebuvo keičiama todėl, kad namas jau buvo pastatytas. Papildoma sutartis per UAB „V." taip pat nebuvo sudaroma, nes norėta papildomai užsidirbti. Buvo susitarta tik žodžiu. Papildomos medžiagos buvo pirktos iš fizinių asmenų kaltinamojo I. M. kaip fizinio asmens. Vėliau iš E. T. žmonos sąskaitos pervesti dar 18 000 Lt buvo skolinti I. M. kaip fiziniam asmeniui ir vėliau jo E. T. atiduoti.
Antras epizodas. Dėl R. Z. pastatyto namo. Kaltinamasis teigė, jog tai buvo pirmas jo statytas namas. Namas buvo jam statomas už savikainą su sąlygą, jog R. Z. namą reklamuos ir jis bendradarbiauti sutiko. Buvo tartasi, kad jog bus pastatyta tik namo „dėžė" - be langų ir durų. Jeigu sutartyje būtų numatyti ir kiti darbai, kaina, dėl kurios tartasi, būtų daug didesnė. Be to, kaltinamasis teigė, kad tokių susitarimų (dėl papildomų darbų) jo anksčiau pasirašomose sutartyse niekada nebūdavo: E. T. stogą dengė kitoje įmonėje, o D. G. stogas buvo dengiamas asmeniškai be sutarties. Pastatytas namas yra Trakuose, šiam faktui patvirtinti kaltinamasis turi liudytoją, kuris dalyvavo pasirašant namo statybos sutartį (A. K., šiuo metu yra Rusijoje). Tačiau šis asmuo nematė, kaip buvo mokami pinigai. Buvo susitarta dėl 25 000 Lt + PVM, viso 29 500Lt. Kaltinamasis dar 5 000 Lt gavo už namo pervežimą į sklypą Trakų rajone. Šie pinigai buvo pervesti į kaltinamojo asmeninę sąskaitą, automobilis pervežimui buvo užsakytas kaltinamojo asmeniškai, už pervežimą jis atsiskaitė iš jam pervestų pinigų. Šiuos pinigus kaltinamasis iš R. Z. skolindavosi ir vėliau grąžindavo. Apie kitas sumas kaltinamasis teigė nieko nežinąs. Taip pat buvo tartasi, jog tam tikrą procentą kaltinamais turės atiduoti R. Z. ir trečiajam asmeniui - A. K. už namo reklamą. I. M. aiškino, jog jo pažįstamas S. N. skolinosi iš R. Z. pinigų, jo žiniomis suma buvo apie 80 000 Lt. Kaltinamais apie pastarąjį sandorį nieko nežinojo. S. N. gyvena (duomenys neskelbtini). Negrąžintų pinigų R. Z. iš kaltinamojo nereikalavo, tačiau norėjo, kad jis S. N. pasakytų, jog jis grąžintų pasiskolintus pinigus. Šį faktą patvirtinti gali ir A. K., gyvenantis (duomenys neskelbtini). R. Z. į jį taip pat kreipėsi dėl pinigų gavimo iš S. N..
S. N. ir R. Z. susipažino per vakarėlį, išgėrė arbatos ir išsiskirstė. Vėliau susitikę jie susitarė pradėti kažkokį kaltinamajam nežinomą verslą. Kaip jau minėta anksčiau, R. Z. paskolino S. N. apie 80 000Lt. Vėliau kaltinamajam paskambino R. Z. teigdamas, jog S. N. jam yra skolingas 200 000Lt skaičiuojant su delspinigiais. Kaltinamasis I. M. pasakė R. Z., jog jis nieko apie jų susitarimus nežinojo ir tai, jog S. N. yra jo pažįstamas jo niekaip neįpareigoja. Tuomet R. Z. kreipėsi į A. K. bei pasakė jam, kad jis nori nubausti kaltinamąjį I. M. už tai, kad S. N. negrąžina jam pinigų.
Trečias epizodas. D. G. sakė, kad medžiagos bus jos. Kaltinamasis teigė, jog ji duodavo pinigus, o jis pirkdavo medieną. Už papildomai atliktus darbus pinigus jis gaudavo į savo asmeninę sąskaitą. Papildomi darbai rodomi nebuvo, buvo sudaryta neteisinga sutartis, bet į tai kaltinamasis nekreipė dėmesio. Savo veiksmus kaltinamasis motyvavo tuo, kad norėjo užsidirbti.
Liudytojas R. Z. parodė, jog rąstinis namas jam buvo statytas 2006 metais. Dėl namo statybos buvo sudaryta sutartis su UAB „V." dėl tekintų rastų namo gamybos ir pastatymo žemės sklype. Prieš pasirašant sutartį jam direktorius I. M. pasakė, gali pagaminti namą už preliminarią 68 000 Lt kainą. Sudarant sutartį, I. M. pasakė, kad sutartyje nurodys 25 000 Lt kainą ir 4500Lt pridėtines vertes mokesčio, nors iš tiesų jam reikės sumokėti 68 000 Lt. Paklausus kaltinamojo, kodėl jis nerašo pilnos kainos, šis atsakė, kad pilna kaina bus įvardinta galutinėje sutartyje, o ši sutartis yra tik pirminė. Pirminis paskaičiavimas ir projektas buvo iš karto, tačiau vėliau jį reikėjo koreguoti, nes namo antras aukštas buvo per žemas. Atsiskaitymas pagal susitarimą buvo įvykdytas per kelis kartus. Po kelių dienų nuo sutarties pasirašymo buvo įvykdyti pirmieji mokėjimai: I. M. grynais buvo sumokėti 20 000 Lt per du kartus po 10 000 Lt. 2006-10-30 pas liudytoją atvyko I. M. ir davė pasirašyti kasos pajamų orderį 14 000 Lt sumai, tai yra 6 000 Lt mažiau nei jis buvo sumokėjęs. 2006m. lapkričio mėn, liudytojas kaltinamajam grynais sumokėjo dar 10 000 Lt. Tada I. M. R. Z. nepateikė jokio dokumento patvirtinančio pinigų sumokėjimą. Toks dokumentas buvo pateiktas tik 2006.12.18, kuomet liudytojui kaltinamasis pasirašytinai pateikė kasos pajamų orderį. Be to, jis dar 2007m. pavasarį Visagino mieste UAB „V." buhalterei, kurios pavardės teigė nežinantis, perdavė 20 000 Lt grynais. Tai buvo padaryta I. M. prašymu, joks dokumentas, patvirtinantis pinigų sumokėjimą, surašytas nebuvo. Taip pat 2007m. vasarą per kelis kartus kaltinamajam buvo sumokėta 1700, 3000, 5000Lt. Joks dokumentas, patvirtinantis pinigų sumokėjimą surašytas nebuvo. 2007m. birželio mėn. I. M. paprašė liudytojo pervesti į jo atsiskaitamąją sąskaitą, esančią AB „Swedbank" dar 5000Lt namo gamybai, pinigai buvo pervesti 2007.06.14. 2007.09.03 I. M. jam pateikė PVM sąskaitą faktūrą už 29 500Lt ir kasos pajamų orderį už 5500Lt. Kaltinamasis žadėjo vėliau pateikti galutinę sutartį pilnai namelio gamybos kainai bei sąskaitą faktūtą, tačiau pažado neištesėjo - dokumentų nepateikė. Taigi R. Z. teigė, jog kaltinamajam I. M. mokėjo už namelio statybas dalimis, o viso namo statybos darbai jam kainavo apie 72 000 litų, bet pinigų gavimo dokumentai buvo surašyti tik 29 500Lt sumai. Visi sumokėti pinigai buvo skirti atsiskaitymui su UAB „V.” už namo gamybą ir pastatymą.
Liudytojas taip pat nurodė, jog kaltinamojo darbuotojai gali paliudyti, jog jis duodavo pinigų darbuotojų algoms. R. Z. aiškino, jog jo namas buvo išpūstas ir tai matęs S. N. sakė, kad gali padėti jam jį sutvarkyti. R. Z. buvo supažindintas su banditu, kuris reketu užsiiminėjo. S. N. teigė, kad kaltinamasis buvo jo rankose, kad jis su juo ką nori, tą daro. Tačiau namą R. Z. sutvarkė pats su uošviu. Prie namo buvo vežami žmonės, kurie matė buvusią situaciją. A. K. jam skolino 4000 litų, kurių jis dar negrąžino. R. Z. teigė, jog esant būtinumui, rastą ranka rašytą planą su skaičiavimais gali pristatyti teismui, bet jo nerado. Tačiau jokie raštai dėl gautų pinigų imami nebūdavo. Liudytojas susipažino su A. K. ir jis jam pasiūlė namą.
R. Z. buvo paduotas raštas tik 29 500 litų sumai tam, kad PVM būtų mažesnis. Kitos sutarties nebuvo, darbų priėmimo akto taip pat nebuvo. Buhalterės vardo liudytojas neprisimena. 5 000 litų buvo pervesti už darbus pateikus sąskaitą. Nuostolių liudytojas teigia neturintis, namą susitvarkė pats, nes jis buvo pastatytas blogai.
Sutartis buvo sudaryta su fiziniu asmeniu, kuris nurodė sąskaitas į kurias buvo pervedami pinigai. Tuo metu rinkoje kaina buvo didesnė negu liudytojas sumokėjo I. M., tačiau jis jokių nuoskaudų dėl to nejaučia. S. N. liudytojo teigimu yra jam skolingas 60 000 litų, bet įrodyti to negali. Apie šią skolą liudytojas informavo I. M.. Dėl A. K. liudytojas nurodė, jog šis asmuo niekur nedalyvavo, tik žinojo, kad kaltinamasis jam statė namą.
Liudytojas E. T.. Liudytojas teigė pažįstantis kaltinamąjį, nes jie yra giminės. 2007m. jiems su žmona nusprendus statyti namą, jie susirado įmonę. UAB „V." buvo pasirinkta būtent todėl, kad ji buvo labai arti tos vietos, kurioje buvo planuojamas statyti namas ir tai buvo labai patogu. Namo projektas buvo daromas firmos, ne užsakovų ir ne kaltinamojo, o pamatai - UAB „V.". Pagal sutartį, sudarytą tarp liudytojo ir kaltinamojo 2007.04.11 41 300Lt sumai, buvo tartasi, jog kaltinamasis I. M. padarys tik namo karkasą - be langų, stogo ir durų. Pirmieji pavedimai buvo daromi 2007.04.13 - dviem pavedimais po 10 000 Lt. Kadangi pats laiko rūpintis medienos įsigijimu E. T. neturėjo, 18 000 Lt jis kaip fiziniam asmeniui davė kaltinamajam namelio medienos pirkimui. Šiam faktui patvirtinti buvo I. M. 2007.10.02 ranka surašytas paskolos raštelis, tačiau kadangi mediena buvo nupirkta, dabar šis paskolos raštelis yra netekęs galios. Nuo 2007 m. balandžio iki 2008 liepos E. T. UAB „V." grynais pinigais sumokėjo ne mažiau nei 20 000 Lt. Šiai sumai UAB „V." yra surašęs kasos pajamų orderį ir liudytojui pateikęs pasirašytinai. Statybų metu atsirado nesklandumų - buvo pastebėta, jog antrame aukšte bus labai nepatogu vaikščioti, nes lubos bus per žemos. Šis defektas buvo pastebėtas jau po 2000m liepos - kai namelis jau buvo pastatytas. Tam, kad būtų šio nepatogumo išvengta, sienas reikėjo pakelti trimis rastais aukščiau. Taigi buvo atliekami papildomi darbai, perkama mediena. Viskuo rūpinosi kaltinamasis ir už atliktus darbus paprašė sumokėti per kelis kartus ir pasakė sąskaitos numerį į kurį buvo reikalinga pervesti pinigus. Viso už papildomus darbus buvo pervesta dar 18 000 Lt. Šiuos darbus atliko I. M. kartu su liudytojui nežinomais asmenimis. Jie dirbo vakarais ir savaitgaliais. Tuo metu jau reikėjo dengti stogą tam, kad žiemai nebūtų paliktas neuždengtas namas. Liudytojas kaltinamajam laikotarpyje 2007.09.12 - 2007.09.13 be papildomai namo statybai sumokėtų 18 000 Lt, dar pervedė 18 000 Lt kaip skolą I. M. kaip fiziniam asmeniui.
Liudytoja J. T. apklausos metu nurodė tas pačias aplinkybes susijusias su pinigų mokėjimais kaip ir jos sutuoktinis E. T.. Dėl darbų su I. M. tarėsi vėliau, be sutarties, pinigai buvo pervedami į I. M. asmeninę sąskaitą.
Liudytojas J. Ž. nurodė, kad D. G. yra jo sutuoktinė. UAB „V." ir šios įmonės direktorius kaltinamasis I. M. jam yra žinomi, kadangi dar 2007m. jo sutuoktinė D. G. su šia bendrove buvo sudariusi sutartį dėl rastinio namo statybos. Tuo metu, kai vyko pirminis pokalbis dėl namo statybų, šie asmenys dar susituokę nebuvo, vėliau viską tvarkė jo žmona, J. Ž. buvo tik sakoma, kad reikalingi pavedimai, kuriuos liudytojas darydavo iš savo asmeninės sąskaitos.
Liudytojas teigė, jog ji, D. G., turėjusi tik sumokėti pinigus, o UAB „V." turėjo iš savo medžiagų namą surinkti ir perduoti naudojimui. J. Ž. 2008m. į D. G. sąskaitą pervedė 5184Lt, kurie vėliau jos buvo pervesti i kaltinamojo sąskaitą. Iš savo žmonos pasakojimų jis teigia žinantis, jog pinigai būdavo pervedami į kaltinamojo nurodytas sąskaitas bankuose. Nieko apie faktą, jog D. G. būtų skolinusi I. M. pinigų jis teigia nežinantis. 2008.08.01 namas buvo perduotas naudojimui, o sutuoktiniai tuo metu su UAB „V." buvo pilnai atsiskaitę. Kodėl namo pirkimo - pardavimo sutartyje yra nurodoma mažesnė pirkimo - pardavimo suma jis nežino. Daugiau jokių paslaugų ir prekių nei jis, nei jo sutuoktinė iš UAB „V." ar kaltinamojo I. M. nepirko.
Liudytojas teigė, jog jis turėjo mokėti tik už darbus (apie 25 000 litų), o bendrai namas sutuoktiniams kainavo apie 80 000 litų. Reikiamus dokumentus pasirašinėjo jo žmona. Pinigų jis teigia nepermokėjęs ir pretenzijų neturintis.
Liudytoja D. G. ikiteisminio tyrimo metu (jos parodymai teisme perskaityti BPK 276 str. 4 d. pagrindu) parodė, kad 2007 m. ji kreipėsi į I. M. ir sužinojo, kad jo vadovaujama UAB „V.“ stato rąstinius namus. Ji I. M. pateikė nubraižytą namo planą ir paklausė, kiek toks gali kainuoti, neskaitant medžiagų. I. M. pasakė, kad apie 22000 Lt. Kadangi kaina tenkino, tai jie sudarė sutartį, tačiau I. M. pasakė, kad pradėti statybos negali, nes neturi medžiagų. Tuo metu ji pati ketino nupirkti medienos ir ją perduoti UAB „V.", kad bendrovė galėtų pradėti namo gamybą Tačiau medienos jai nupirkti nepavyko, tai ji kreipėsi į I. M. klausdama ar jis nežino kur nupirkti medienos. Jis pasakė, kad žino kur gauti medienos, tačiau neturi tam pinigų. Tada ji pažadėjo I. M. paskolinti pinigu, kad jis nupirktu medieną. Pokalbio metu su I. M. jie sutarė, kad skolinami pinigai bus įforminami vekseliais.2007 m. sausio mėn. ji paskolino I. M. 10000 Lt, pervesdama juos į asmeninę I. M. sąskaitą. Už šiuos pinigus I. M. nupirko medieną tuomet ji su UAB „V." sudarė rąstinio namo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 32N, kurios pagrindu UAB „V." įsipareigojo surinkti, pastatyti ir jos nuosavybėn perduoti rąstinį namą. Ji, bei jos nurodymu J. Ž. pervesdavo į I. M. sąskaitas pinigų sumas. Kiek pamena iš viso namo statyba ir mediena jai kainavo apie 70000 Lt. Už darbus buvo sumokėta 22184 Lt, o likusi dalis už medžiagas. Kai mediena būdavo nupirkta ji I. M. išrašytus vekselius dėl duotų pinigų sunaikindavo. Ji nežino iš kur I. M. pirkdavo medieną. 2008-08-01 rąstinis namas buvo pastatytas ir perduotas jai naudotis (t.2, b.l. 131-135).
Iš UAB „V. (Pardavėjo) ir D. G. (Pirkėjo) 2007-04-02 rąstinio namo pirkimo pardavimo sutarties Nr. 32N matyti, kad 4.1 ir 4.2 punktuose nurodyta, kad namo kaina 22184 Lt į kurią įeina visi namo pagaminimui, surinkimui ir pastatymui pirkėjo sklype pardavėjo atliekami darbai, įskaitant jiems atlikti panaudotinų medžiagų, darbo užmokesčio ir kitų su Namo projektavimu, statyba, montavimu susijusių išlaidų vertė.
2008-08-01 rastinio namo perdavimo priėmimo aktas, kurio pagrindu UAB „V." D. G. perdavė rastinį namą.
2008-08-01 UAB „V.“ išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. 223 D. G. už rastinį namą-22 184Lt (bylos priedas vokas- 8-14 lapas).
Iš UAB „V.“ medienos pajamų ir išlaidų suvestinės už 2008 metus, patvirtintos I. M., matyti, kad 2008-08-01 PVM sąskaitoje faktūroje VIT Nr. 223 nurodytiems darbams (D. G. namo statybai) sunaudota 37.2 kub. m. medienos, už ją nurašyta į išlaidas 7732,76 Lt (b.l. 15, 3t.).
Liudytojas N. K. parodė, kad jis 2001-2010 m. dirbo UAB „V.“ pirma darbininku, vėliau - brigadininku, po to direktoriaus pavaduotoju gamybai. UAB „V." rąstinius namelius pradėjo gaminti nuo 2007m. Užsakovus rasdavo pats I. M.. Nei kokiais būdais atsakovai atsiskaitydavo, nei kiek kainuodavo namelių statyba liudytojas teigė nežinantis. Medieną, reikalingą namelių statybai, dažniausiai pirkdavo UAB „V.", tačiau yra buvę ir atvejų, kai medieną pateikdavo pats užsakovas, bet užsakovų konkrečiai nurodyti jis negali, nes neprisimena. Užsakovų pavardės liudytojui taip pat yra nežinomos, tačiau paaiškinti apie vieną iš užsakovų - E. T. - jis gali, nes šis asmuo jam buvo žinomas iš matymo. Liudytojas teigė prisimenantis, kad UAB „V." darbuotojai pagal I. M. sudarytą projektą pastatė rastinį namelį. Namas buvo pagamintas iš medienos, kurią UAB „V." įsigijo iš miškų urėdijos, bet kadangi I. M. projekte buvo padaryta klaida, tai USB „V." projekte darbuotojams reikėjo papildomai pakelti antro aukšto lubas. Šį darbą atliko UAB „V." darbuotojai I. M. nurodymu. Vienas iš darbuotojų buvo S. V., kuris dirbo staliumi. Papildomiems darbams reikalingą medieną organizavo N. K., su juo buvo atsiskaityta atlyginimu. Liudytojui buvo pasakyta, kad broko nebuvo, o tik projekte padaryta klaida ir ją reikia pataisyti. N. K. turėjo darbinį projektą, pagal kurį ir dirbo. Kaltinamasis I. M. taip pat dirbo, kai buvo atliekami papildomi darbai.
Liudytojas A. K. parodė, kad dirbo trise: jis, R. Z., ir J.I. M.. R. Z. jiems padėdavo, jam jis yra dėkingas. Tas pastatytas jam namas yra savotiškas dėkingumas. Jie aptarė su R. Z. visas namo pastatymo sąlygas, už savikainą. Buvo aptarta, kad namą pastatys už 20 000 litų ir 500 Lt transporto išlaidos namo atvežimui į Trakų rajoną. Tai buvo pirmas namas, kaip reklaminis, ir jie dar turėjo primokėti R. Z. už reklamą. I. M. supažindino R. Z. su N., kuriam M. Z. paskolino apie 80 000 litų pinigų, bet negalėjo iš jo jų atgauti, todėl prašė I. M. padėti atgauti pinigus, nes jo draugas negrąžina pinigų, dėl to jie susipyko. R. Z. norėjo atkeršyti I. M., kad neatgavo pinigų iš N.. Namo N. Z. statybos metu visi 3 dirbo kartu, turėjo 3 įmones, R. Z. buvo vienos iš įmonių komercijos direktoriumi. Kad R. Z. už namą sumokėtų daugiau negirdėjo. Atvirkščiai, I. M. ir R. Z. buvo skolingi jam, jis buvo juos padavęs į teismą, bet jie jam skolas grąžino iki teismo, todėl jiems pretenzijų neturi.
UAB „V." neteisingai apskaičiavo ir deklaravo į valstybės biudžetą mokėtiną PVM už 2007 metų rugsėjo mėnesio mokestinį laikotarpį. Pagal ikiteisminio tyrimo byloje tyrimui pateikto liudytojo R. Z. apklausos protokolo duomenis bei I. M. banko sąskaitos išrašų duomenis, UAB „V.“ PVM sąskaitoje faktūrose 2007-09-03 Nr. (duomenys neskelbtini) sumažino rąstinio namo R. Z. pagaminimo ir pastatymo jo žemės sklype kainą su PVM 35 200,00 Lt (apmokestinamąją vertę 29 831 Lt) bei neapskaičiavo ir 2007 metų rugsėjo mėn. nedeklaravo į valstybės biudžetą mokėtiną 5369 Lt PVM. UAB „V." PVM deklaracijoje už 2007 metų rugsėjo mėn. įrašyti neteisingi duomenys: PVM apmokestinami tiekimai (11 eil.) įrašyta 57 293 Lt, turėjo būti įrašyta 87124 Lt; 18 proc. pardavimo PVM (26 eil.)įrašyta 10 313 Lt, turėjo būti įrašyta 15 682 Lt; mokėtinas į biudžetą PVM (31 eil.) įrašyta 3 955 Lt, turėjo būti įrašyta 9 324 Lt.
UAB „V." neteisingai apskaičiavo ir deklaravo į valstybės biudžetą mokėtiną PVM už 2008 metų liepos mėnesio mokestinį laikotarpį. Pagal ikiteisminio tyrimo byloje tyrimui pateikto liudytojo E. T. apklausos protokolo bei I. M. banko sąskaitos išrašų duomenis UAB „V." PVM sąskaitoje faktūrose 2008-07-02 Nr. (duomenys neskelbtini) sumažino rąstinio namo E. T. pagaminimo ir pastatymo jo žemės sklype kainą su PVM 18 000,00 Lt (apmokestinamąją vertę 15 254 Lt) bei neapskaičiavo ir 2008 metų liepos mėn. nedeklaravo į valstybės biudžetą mokėtiną 2 746 Lt PVM. UAB „V." PVM deklaracijoje už 2008 metų liepos mėn. įrašyti neteisingi duomenys: PVM apmokestinami tiekimai (11 eil.) įrašyta 52 150 Lt, turėjo būti įrašyta 67 404 Lt; standartinio tarifo pardavimo PVM (29 eil.) įrašyta 9 387 Lt, turėjo būti įrašyta 12 133 Lt; mokėtinas į biudžetą PVM (36 eil.) įrašyta 6 933 Lt, turėjo būti įrašyta 9 679 Lt.
UAB „V." neteisingai apskaičiavo ir deklaravo į valstybės biudžetą mokėtiną PVM už 2008 metų rugpjūčio mėnesio mokestinį laikotarpį. Pagal ikiteisminio tyrimo byloje tyrimui pateiktų I. M. banko sąskaitos išrašų duomenis UAB „V." PVM sąskaitoje faktūrose 2008-08-01 Nr. (duomenys neskelbtini) sumažino rąstinio namo D. G. pagaminimo ir pastatymo jos žemės sklype kainą su PVM 36 000,00 Lt (apmokestinamąją vertę 30 509 Lt) bei neapskaičiavo bei 2008 metų rugpjūčio mėn. nedeklaravo į valstybės biudžetą mokėtiną 5 491 Lt PVM. UAB „V." PVM deklaracijoje už 2008 metų rugpjūčio mėn. įrašyti neteisingi duomenys: PVM apmokestinami tiekimai (11 eil.) įrašyta 44 800 Lt, turėjo būti įrašyta 75 309 Lt; standartinio tarifo pardavimo PVM (26 eil.) įrašyta 8 064 Lt, turėjo būti įrašyta 13 555 Lt; mokėtinas į biudžetą PVM (31 eil.) įrašyta 5 675 Lt, turėjo būti įrašyta 11 166 Lt.
UAB „V." buhalterinė apskaita, susijusi su paslaugų teikimu, tai yra rąstinių namų pagaminimu (surentimu) iš Gamintojo (UAB „V.") medienos ir pastatymu pirkėjų žemės sklypuose, bei piniginių lėšų gavimu iš R. Z., E. T., J. T., D. G. ir J. Ž. buvo tvarkoma nesilaikant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574.
UAB „V." nesilaikė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 13 str. 1 d. 5 p. nurodymo, kad privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai „ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška", kadangi pagal ikiteisminio tyrimo byloje tyrimui pateiktų liudytojų apklausos protokolų duomenis bei I. M. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų duomenis UAB „V." PVM sąskaitose faktūrose 2007-09-03 Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-07-02 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008-08-01 PVM VIT Nr.223 sumažino rąstinių namų R. Z., E. T. ir D. G. pagaminimo ir pastatymo jų žemės sklypuose kainą 89 200,00 Lt sumai ir įrašė neteisingus pardavimo rezultatus pinigine išraiška, tai yra: 1) 2007-09-03 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) ties įrašu „Galutinė suma" įrašyta 29 500 Lt, turėjo būti įrašyta 64 700,00 Lt; 2)2008-07-02 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) ties įrašu „Galutinė suma" įrašyta 41 300 Lt, turėjo būti įrašyta 59 300,00 Lt; 3)2008-08-01 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) yra įrašyta ties įrašu „Galutinė suma" įrašyta 22 184 Lt, turėjo būti įrašyta 58 184,00 Lt.
UAB „V." nesilaikė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 12 str. 1 d. nurodymo, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus", kadangi tirtu laikotarpiu nuo 2006-10 -30 iki 2011-02-14 ūkinių operacijų dėl 89 200,00 Lt sumai pinigų gavimo iš R. Z., E. T. bei J. T., D. G. bei J. Ž. nepagrindė apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiais, pinigų priėmimo kvitais ar mokėjimo nurodymais) ir 89 200,00 Lt pajamų gavimo iš 2007 ir 2008 metais vykdytos veiklos nepagrindė apskaitos dokumentais (PVM sąskaitom faktūrom).
UAB „V.“ nesilaikė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 str. 2 d. nurodymų, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu", kadangi į apskaitą neįtraukė ūkinių operacijų, susijusių su bendrovės turtu, nuosavu kapitalu, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, dėl 89 200,00 Lt sumai piniginių lėšų gavimo iš R. Z., E. T., J. T., D. G. bei J. Ž., kurios buvo gautos už pagamintus (suręstus) ir žemės sklypuose pastatytus rąstinius namus.
UAB „V.“ nesilaikė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr,IX-574 4 str. nurodymo, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku: 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams", kadangi tirtu laikotarpiu nuo 2006-10-01 iki 2011- 02- 14 ūkinių operacijų dėl 89 200,00 Lt sumai piniginių lėšų gavimo iš R. Z., E. T., J. T., D. G. bei J. Ž. nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitą, todėl apskaitoje pateikta informacija dėl bendrovės turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų valstybei dėl mokėtinų mokesčių dydžio neobjektyvi, neišsami ir nenaudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.
Liudytojai R. Z., E. T., D. G. paliudijo (liudytojų apklausos protokolai ikiteisminio tyrimo byloje), kad jie laikotarpiu nuo 2006-10- 30 iki 2008-09-10 UAB „V." direktoriui I. M. grynaisiais ir mokėjimo nurodymais į asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Sweedbank" banke sumokėjo didesnes pinigų sumas, nei įrašyta tyrimui pateiktuose UAB „V." apskaitos dokumentuose (PVM sąskaitose faktūrose ir grynųjų pinigų priėmimo dokumentuose). Tyrimui pateiktuose UAB „V." PVM sąskaitose faktūrose dėl pagamintų (suręstų) ir fiziniams asmenims R. Z., E. T. ir D. G. jų žemės sklypuose pastatytų rąstinių namų įrašyti neteisingi rezultatai pinigine išraiška, ūkinės operacijos dėl iš šių asmenų 89 200,00 Lt gavimo nepagrįstos apskaitos dokumentais ir neįtrauktos į apskaitą, 75 594 Lt suma sumažintos pardavimo pajamos ir 13 606 Lt suma sumažintas į biudžetą mokėtinas PVM. UAB „V." direktorius I. M. iki tirto laikotarpio pabaigos (iki 2011-02- 14) 89 200,00 Lt sumai gautų piniginių lėšų iš R. Z., E. T., J. T., D. G. bei J. Ž. neįnešė į Bendrovės kasą ar sąskaitą banke. Dėl to, kad UAB „V." buhalterinė apskaita tirtu laikotarpiu buvo tvarkoma nesilaikant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.DC-574 4 str., 6 str. 2 d., 12 str. 1 d. ir 13 str. 1 d. 5 p. nurodymų, iš dalies negalima nustatyti laikotarpio nuo 2006-10-30 iki 2008-09-10 Bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. (b.l. 188-200, 2 t., 1-8, 3 t.).
Teismo posėdyje civilinis ieškovas VMI atstovas A. V. parodė, kad 13 606 Lt sudaro nesumokėtas pridėtinės vertės mokestis (PVM). Visas mokesčių paskaičiavimas yra išdėstytas specialisto 2011 11 30 išvados Nr. 5-5/104 11-13 lapuose. Jeigu sumos buvo mokamos nelegaliai už darbus ir neįtrauktus į įmonės apskaitą, negalima manyti, kad tie pinigai neturėjo pakliūti į įmonę ir nuo jų neturėjo būti skaičiuojami mokesčiai. Įmonė neparodė tų sumų, kurias turėjo paskaičiuoti. Specialistas padarė išvadą, rėmėsi parodymais, teismas įvertins viską ir priims sprendimą dėl dydžio. Specialisto išvadoje pasakyta, kad šias sumas gavo UAB „V.“ už namų pastatymą, teismas nustatys kas teisus.
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo
Teisminio nagrinėjimo metu nustatytos tokios inkriminuojamų veiksmų aplinkybės. Šios veikos paaiškėjo mokestinio tyrimo metu. Vienintelė bendrovės akcininkė yra V. M., o jos vyras kaltinamasis I. M. – direktorius. Kaltinamajam inkriminuojama, kad jis pasisavino UAB „V.“ priklausančius pinigus sumoje 89 200 Lt už 3-jų rąstinių namų pastatymą, nuo šios sumos nesumokėjo pridėtinės vertės mokesčio. Tačiau, kaip ikiteisminio tyrimo metu, taip ir teisminio nagrinėjimo metu, nustatyta, kad 3 sutartys buvo sudarytos numatytiems namams pastatyti, už juos pagal sutartis sumokėti pinigai ir priklausantys mokesčiai. Už papildomų darbų atlikimą kaltinamasis su užsakovais susitardavo asmeniškai kaip privatus fizinis asmuo, už tuos darbus užsakovai kaltinamajam sumokėdavo grynaisiais arba pervesdavo pinigus į asmeninę sąskaitą. Papildomus darbus atlikdavo pats kaltinamasis su kitais darbuotojais, su kuriais atsiskaitydavo grynais pinigais, pirkdavo darbams reikalingas medžiagas, tačiau šių pinigų sumų buhalterinėje apskaitoje neparodė ir jokių mokesčių valstybei nemokėjo.
Dėl sandorių su R. Z.
UAB „V.“ 2006 10 26 su R. Z. sudarė sutartį dėl sukertamo namo gaminimo, pagal kurią įsipareigojo jam už 29 500 Lt pagaminti ir pastatyti sukertamą namą. Pagal bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus už darbą pilnai atsiskaityta, 2007 09 03 išrašyta PVM sąskaita faktūra VYT Nr. 136 29500 Lt sumai. Liudytojas R. Z. aiškina, kad už namą buvo sutarta sumokėti daugiau, I. M. žadėjo sutartį papildyti didesnei sumai, tačiau to nepadarė. I. M. kaltinamas tuo, kad be šių pinigų jis iš R. Z. gavo papildomai dar 35200 Lt pinigų, kurių į kasą neįnešė ir pasisavino. I. M. tai neigia ir nurodo, kad R. Z. buvo statomas pirmas namas kaip reklaminis, todėl buvo statomas pagal savikainą. Jis supažindino R. Z. su S. N., kurie tarėsi dėl kažkokio biznio, R. Z. S. N. buvo paskolinęs apie 80 000 Lt ir reikalavo, kad kaltinamasis padėtų atgauti paskolintus pinigus, dėl to tarp jo ir R. Z. santykiai nutrūko. Be gautų oficialiai pinigų jis iš R. Z. buvo gavęs 5000 Lt į asmeninę sąskaitą, tuos pinigus panaudojo atsiskaitant už namo pervežimą į Trakų rajone esančią sodybą. Jis, R. Z. ir A. K. tuo metu dirbo kartu ir namas buvo pastatytas pigiau negu priklausytų, tačiau dėl to jis papildomų pajamų neturėjo.
Kaltinamojo parodymus patvirtina liudytojai N. K. ir A. K.. A. K. parodė, kad R. Z. supyko dėl S. N. skolos, todėl norėjo atkeršyti I. M.. Pats R. Z. teisme parodė, kad jis duodavo pinigų I. M. darbuotojų algoms, kaltinamojo darbuotojai tai gali paliudyti. Teismui abejonių kelia liudytojo R. Z. tvirtinimas, kad 2007 m. pavasarį Visagino mieste jis UAB „V.“ buhalterei, kurios pavardės nežino, perdavė 20 000 Lt, jokio raštelio nepaėmė. Taip pat 2007 m. vasarą per kelis kartus kaltinamajam buvo sumokėjęs 1700, 3000, 5000 Lt, joks dokumentas, patvirtinantis pinigų sumokėjimą, surašytas nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu net nenustatyta buhalterė, kuriai R. Z. galimai davė 20 000 Lt. Kadangi I. M., R. Z. ir A. K. dirbo kartu, R. Z. įmonės buhalterės nežinoti negalėjo.
Byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kad R. Z. už namą kaltinamajam sumokėjo papildomai 32 200 Lt, todėl I. M. dėl šios inkriminuotos nusikalstamos veikos išteisintinas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Dėl sandorių su E. T.
UAB „V.“ 2007 04 11 su E. T. sudarė sutartį dėl sukertamo namo gaminamo už 41 300 Lt. 2007 07 02 surašyta PVM sąskaita faktūra VYT Nr. 215 41300 Lt sumai pagal UAB „V.“ buhalterinės apskaitos dokumentus E. T. bendrovei už suteiktas paslaugas galutinai atsiskaitė 2008 07 08 įnešdamas 9300 Lt. (kasos pajamų orderis VYT B Nr. 0168), viso į bendrovės sąskaitą įmokėta 41 300 Lt.
I. M. kaltinamas tuo, kad už papildomai atliktus darbus – padidintą namelio aukštį E. T. ir J. T. sumokėjo į asmeninę I. M. sąskaitą 2008 04 16 – 2008 08 11 laikotarpyje 18 000 Lt, šių pinigų kaltinamasis neįnešė į UAB „V.“ kasą ar banko sąskaitą, neįtraukė į buhalterinę apskaitą, tokiu būdu pasisavino jo žinioje buvusį svetimą, UAB „V.“ priklausantį, 18 000 Lt vertės turtą.
Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nustatyta, kad pagal pateiktą projektą buvo pastatytas per žemas namo antras aukštas, todėl užsakovai tarėsi su I. M. dėl pastatyto namo paaukštinimo, ką I. M. padarė su kitais darbuotojais, už darbą 18 000 Lt buvo pervesta į asmeninę I. M. banko sąskaitą, jis ir atsiskaitė su darbuotojais. Prokurorė teisme prašė I. M. išteisinti, nes šiame epizode nėra tyčios pasisavinti svetimą turtą, kaltinamasis su darbininkais dirbo vakarais ir už darbą turėjo su jais atsiskaityti. Šiame epizode nėra svetimo turto, priklausančio UAB „V.“ pasisavinimo, nes visi darbai atlikti, todėl I. M. išteisintinas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo – svetimo turto pasisavinimo, požymių (BPK 305 str. 5 d. 1 p.). Mokesčiai nesumokėti dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo.
Dėl sandorio su D. G.
UAB „V.“ 2007 04 02 su D. G. sudarė rastinio namo pirkimo- pardavimo sutartį, pagal kurią UAB įsipareigojo už 22 184 Lt pagaminti, surinkti ir pastatyti rąstinį namą. 2008 07 03 minėta sutartis buvo papildyta ir D. G. galutinai atsiskaityti už namo pagaminimą pavedė J. Ž., kuris tą ir atliko. Pagal bendrovės buhalterinės apskaitos duomenis į bendrovės sąskaitą D. G. pervedė 17 000 Lt, o likusią sumą, t. y. 5184 Lt, 2008 07 25 į bendrovės banko sąskaitą pervedė J. Ž.. UAB „V.“ 2008 08 01 išrašė PVM sąskaitą faktūrą VYT Nr. 223 22184 Lt sumai.
I. M. kaltinamas tuo, kad 36000 Lt, kuriuos D. G. ir J. Ž. sumokėjo į jo asmeninę sąskaitą, neįnešė į UAB „V.“ kasą ar banko sąskaitą, neįtraukė į UAB buhalterinę apskaitą, tokiu būdu pasisavino jo žinioje buvusį svetimą, UAB „V.“ priklausantį, didelės 36000 Lt vertės turtą.
I. M. dėl šio kaltinimo nesutinka, nes jis bendrovės pinigų nepasisavino, visi darbai atlikti, tik nesumokėti valstybei mokesčiai. D. G. sakė, kad medžiagos bus jos, tačiau ji jų negavo ir jie susitarė, kad jis pirks reikalingas medžiagas, o ji jam už jas perves pinigus į jo asmeninę sąskaitą. Papildomi darbai rodomi nebuvo, buvo sudaryta aiškiai neteisinga sutartis, bet kaltinamasis nekreipė dėmesio.
D. G. ir jos vyras J. Ž. parodė, kad visi darbai atlikti, jie jokių pretenzijų nei I. M., nei UAB „V.“ neturi. Medžiagų pirkimui D. G. skolindavo pinigus I. M. pervesdama į jo nurodytą sąskaitą, jis pasirašydavo vekselius, kuriuos ji po medžiagų įsigijimo sunaikindavo.
Kaltinamasis I. M. šioje situacijoje siekė išvengti mokesčių, o ne užvaldyti (pasisavinti) UAB turtą. Negalima pasisavinti to, ko nukentėjusioji pusė neturėjo. Pagal BK 183 str. atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas, tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai. Šioje situacijoje inkriminuotas turtas nebuvo UAB „V.“ nuosavybė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 05 08 nutartyje pabrėžiama, kad „...sprendžiant ar bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas bendrovės turtu ar jį paimdamas, padarė BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą). Šiuo atveju, esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas ar paimdamas jam patikėtą (buvusį jo žinioje) bendrovės turtą: ar jį naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti bendrovės interesais. Jeigu bendrovės vadovas tokį turtą neteisėtai paėmė ar kitaip neteisėtai disponavo, turėdamas sumanymą jį naudoti bendrovės poreikiams tenkinti, tai jo veika paprastai negali būti vertinama kaip tokio turto pavertimas nuosavu ir kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnį.“ (nutartis 2K-P-78/2012). I. M. nepasisavino UAB priklausančio turto, o tokiu būdu pažeidė reglamentuojamą finansinių santykių ir buhalterinės apskaitos tvarką, siekdamas išvengti mokesčių valstybei.
Pagal BPK 255, 256 straipsnių reikalavimus byla teisme nagrinėjama tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ir perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaltinime nurodyta veika perkvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu iš esmės nesikeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės. Perkvalifikuoti M. veiką iš BK 183 straipsnio į nusikaltimus finansams arba sukčiavimą negalima, nes keisis faktinės bylos aplinkybės. Kaltinamajam inkriminuotas svetimo turto, o ne teisės į turtą pasisavinimas.
Šiame epizode I. M. dėl D. G. ir J. Ž. pervestų jam pinigų pasisavinimo išteisinamas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo – svetimo turto pasisavinimo, požymių (BPK 305 str. 5 d. 1 p.).
Visi 3 aptarti inkriminuoti nusikaltimai kvalifikuoti kaip tęstinė veika pagal BK 183 str. 2 d., kaltinant jį pasisavinus jo žinioje buvusį svetimą UAB „V.“ priklausantį, didelės 89 200 Lt vertės turtą. Teisiamajame posėdyje nustatyta, kad šis turtas nebuvo UAB „V.“ nuosavybė ir todėl I. M. pagal BK 183 str. 2 d. išteisinamas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo – svetimo turto pasisavinimo, požymių (BPK 305 str. 5 d. 1 p.).
Dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo
BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicija numato: „Tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros...".
Ši norma numato baudžiamąją atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Be to, padarius šias veikas, būtinos pasekmės: dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog šios nusikalstamos veikos padariniai yra alternatyvūs, todėl teismų procesiniuose dokumentuose turi būti nurodomi ne visi įstatyme išvardyti padariniai, o tik tam atvejui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo 28 punktas). Taigi toliau yra aptariama tik viena iš minėtų alternatyvių veikų - apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas, nes tik ši veika, aktuali šioje byloje. - tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 55 „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)” 25 punktas). Byloje, remiantis liudytojų parodymais, specialisto išvada bei kitais bylos duomenimis nustatyta, kad I. M., pažeisdamas nuosprendyje nurodytus teisės aktus, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, iš nuosprendyje nurodytų asmenų gaunamas pinigų sumas neužfiksuodavo jų buhalterinėje apskaitoje. Byloje dėl apgaulingai tvarkytos teisės aktų reikalaujamos apskaitos kilę padariniai nustatyti remiantis specialisto išvada.
I. M. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą tikslu išvengti valstybei privalomų mokesčių, veikė tiesiogine tyčia. Su klientais sutardavo, kad už atliktus darbus pinigai bus pervesti į jo asmeninę sąskaitą banke. Už papildomai atliktus darbus – padidintą namelio aukštį E. T. ir J. T. sumokėjo mokėjimo nurodymais į asmeninę I. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ 2008 04 16 5000 Lt, 2008 06 12 – 3000 Lt, 2008 07 04 – 5000 Lt, 2008 08 11 – 5000 Lt ir jis šių pajamų (viso 18 000 Lt) neįnešė į UAB „V.“ kasą ar banko sąskaitą bei šių piniginių lėšų gavimo nepagrindė UAB „V.“ apskaitos dokumentais (PVM sąskaitomis faktūromis, kasos pajamų orderiais, pinigų priėmimo kvitais ar mokėjimo nurodymais) ir neįtraukė į buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti laikotarpio nuo 2008 04 16 iki 2008 08 11 UAB „V.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Už atliktus darbus, sudarius apgaulingą sutartį, D. G. ir J. Ž. į asmeninę I. M. sąskaitą pervestus 2007 01 29 10000 Lt 2007 04 11 – 4000 Lt, 2007 04 12 – 4000 Lt, 2007 04 13 – 4000 Lt, 2007 04 17 – 3000 Lt, 2008 08 07 – 4000 Lt, 2008 09 01 – 3000 Lt, 2008 09 09 – 4000 Lt, viso 36 000 Lt, kaltinamasis į UAB „V.“ kasą ar banko sąskaitą bei šių pinigų gavimo nepagrindė UAB „V.“ apskaitos dokumentais (PVM sąskaitomis faktūromis, kasos pajamų orderiais, pinigų priėmimo kvitais ar mokėjimo nurodymais) ir neįtraukė į UAB „V.“ buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti laikotarpio nuo 2007 01 29 iki 2008 09 09 UAB „V.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Sudarant sutartis su T. ir D. G. pastarieji sudarinėjo sutartį su UAB „V.“ direktoriumi I. M., su direktoriumi tarėsi dėl apmokėjimo už darbą, o kaip tvarkė buhalterinius dokumentus kaltinamasis jiems nerūpėjo, visi sutarti darbai buvo atlikti, jokių pretenzijų jie kaltinamajam neturi.
Apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą I. M. siekė nuslėpti mokesčius ir taip išvengti prievolės valstybei. P. M. administravimo įstatymo 2 str. 23 p., 13 str. prasmę mokesčiai yra valstybės finansų sistemos esminė dalis, vienas pagrindinių pajamų šaltinių. Nesumokėjus mokesčių valstybei biudžetas negauna pajamų, ribojamos valstybės galimybės vykdyti jai paskirtas funkcijas.
I. M. tyčia apgaulingai tvarkė Įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti laikotarpio nuo 2007 01 29 iki 2008 09 09 UAB „V.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, ką patvirtina ir specialisto išvada (2 t., b.l. 188-200, t.3, b.l. 1-8).
I. M. veiksmai apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą dėl namų surinkimo ir pastatymo E. T. ir D. G. teisingai kvalifikuoti pagal BK 222 str. 1 d.
Epizode dėl R. Z. statomo namo pinigų sumokėjimo I. M. neįrodytas, todėl ši veika iš kaltinimo išjungiama.
I. M. kaltinamas ir tuo, kad pažeisdamas 2002 03 05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751, 15 straipsnio reikalavimus, siekdamas išvengti 13606 Lt PVM sumokėjimo, laikotarpyje nuo 2006 10 30 iki 2008 09 09 apskaitoje nefiksavo UAB „V.“ gautų 89200 Lt pajamų bei nuo šių pajamų neapskaičiavo 13606 Lt PVM mokesčio ir šios sumos neįtraukė į 2006 m. spalio – 2008 m. rugsėjo mėn. PVM deklaracijas, bei tokiu būdu išvengė 13606 Lt pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo.
Nusikaltimai, už kurių padarymą nustatyta atsakomybė pagal BK 220 str. 1 d. ir 222 str. 1 d. yra savarankiški nusikaltimai ir turi būti įrodyti kiekvienas atskirai. Tyrimo organai apsiribojo konstatavimu, kad „šioje I. M. veikoje yra požymiai nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d.“ Jokie įrodymai dėl deklaracijų pateikimo nebuvo renkami, kaltinime nenurodyta į kokias deklaracijas ir kokie neteisingi duomenys įrašyti. Šis klausimas iš viso netirtas ir nenagrinėtas, o tai sudaro faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių įrodinėjimą. Nenurodžius faktinių aplinkybių teismas negali jas pats nustatyti, nes bus peržengtos BPK 255 str., 256 str. nustatytos nagrinėjimo teisme ribos. Teismas neturi galimybės remtis neinkriminuotomis faktinėmis nusikalstamos veikos aplinkybėmis ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Dėl išdėstyto I. M. pagal BK 220 str. 1 d. išteisintinas, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
Dėl bausmės
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Lengvinančios – prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Teismo posėdyje viską nuoširdžiai pasakojo, norėjo darbuotojams suteikti galimybę daugiau užsidirbti.
Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), kitomis bausmės skyrimo taisyklėmis. Kaltinamasis padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d., 222 str. 1 d.), turi šeimą, žmona yra bendrovės vienintelė akcininkė, bendrovė kaltinamajam materialinių pretenzijų neturi. Užsakovai dėl pastatytų namų jokių pretenzijų neturi. Atsižvelgiama į kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo elgesį po nusikalstamų veikų padarymo, sankcijoje numatytos ir bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu. Bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus baudą, kurios dydis mažinamas atsižvelgiant į kaltinamojo sunkią materialinę padėtį, bendrovė „V.“ yra bankrutavusi, privalės atsiskaityti su kreditoriais.
Dėl civilinio ieškinio
Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė civilinį ieškinį dėl 13606 Lt turtinės žalos, padarytos valstybės biudžetui, nesumokėjus pridėtinės vertės mokesčio (t.3, b.l. 36). Iš ieškinio sumos minusuojami 5369 Lt, kurie priskaičiuoti papildomai už R. Z. pastatytą namą, nes šiame epizode I. M. išteisinamas, nesurinkus įrodymų, kad R. Z. kaltinamajam papildomai mokėjo už atliktą darbą. Likusioje dalyje 8237 Lt ieškinys įrodytas byloje surinktais įrodymais.
Šiuo atveju bendrovei nesumokėjus mokesčių valstybė patyrė 8237 Lt žalą – neteisėtai negavo pajamų. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neteisėtai negautos pajamos laikomos turtine žala, o šią žalą privalo atlyginti kalti asmenys (CK 6.263 str. 2 d.). Papildomai priskaičiuotų 8237 Lt išieškojimas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo nustatyta tvarka yra negalimas, kadangi UAB „V.“ nuo 2011 07 08 yra bankrutavusi, o inspekcija civiliniame ieškinyje nurodyta suma nėra patvirtinta kaip Utenos apskrities VMI kreditorinis reikalavimas. Tais atvejais, kai žala negali būti išieškoma mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, tai valstybei atstovaujanti institucija turi teisę baudžiamojoje byloje pateikti civilinį ieškinį.
I. M. išteisinamas pagal BK 183 str. 2 d. ir 220 str. 1 d., tačiau nuteisiamas pagal BK 222 str. 1 d. Žala valstybei nesumokėjus mokesčių buvo padaryta ne veika dėl kurios padarymo I. M. išteisinamas, o būtent ta nusikalstama veika, už kurios padarymą jis pripažįstamas kaltu ir nuteisiamas – apgaulingu apskaitos tvarkymu, t.y. sprendžiant civilinį ieškinį dėl kaltinamojo priimamas ne išteisinamasis, o apkaltinamasis nuosprendis, todėl vadovaujamasi BPK 115 straipsnio 1 arba 2 dalimi. Apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą I. M. siekė nuslėpti mokėtinus mokesčius ir taip išvengė prievolės valstybei, todėl privalo atlyginti valstybei padarytą žalą (BPK 115 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
I. M. (I. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. ir nuteisti 50 MGL (6500 Lt) bauda.
Nustatyti, kad I. M. paskirtą baudą privalo sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio paskelbimo 2013 m. vasario 8 dienos.
I. M. pagal BK 183 str. 2 d. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
I. M. pagal BK 220 str. 1 d. išteisinti neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.)
Priteisti iš I. M. 8237 (aštuoni tūkstančiai du šimtai trisdešimt septyni) Lt valstybei. Pinigai turi būti pervedami į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), lėšų gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)). Įmokos kodas 6930.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.
Apeliacinis skundas gali būti paduotas per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.