Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2025 m. liepos 10 d. raštą Nr. S-15873(4.32 Mr) „Dėl infrastruktūros plėtros sutarties“, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji yra žemės sklypo, esančio adresu Vilniaus r. sav., Zujūnų sen., Papiškių k., Papiškių g. 104, unikalus Nr. 4400-5769-9497, bendrasavininkė.

2. Ieškovė nurodė, kad ji 2025 m. birželio 20 d. prašymu Nr.PE35)9B kreipėsi į atsakovę Vilniaus rajono savivaldybės administraciją siūlydama Vilniaus rajono savivaldybės administracijai atlikti kelio atkarpos A-B rekonstrukciją pasirašant preliminarią sutartį su galimybe ateityje pasirašyti Savivaldybės infrastruktūros sutartį. Kelio rekonstrukcija apimtų ~215,25 m ilgio kelio atkarpą nuo Vilniaus r. sav., Zujūnų sen., Geležių k., Papiškių g. iki Vilniaus r. sav., Zujūnų sen., Papiškių k., Papiškių g. 104, rekonstrukcijos tikslas – gerinti kelio būklę. Rengiant 2025 m. birželio 20 d. prašymą Nr.PE35)9B buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida, formuluojant prašymą, jame nurodant netinkamą kelio atkarpos adresą. Prašymu buvo kreiptasi dėl kelio atkarpos nuo Vilniaus r. sav., Zujūnų sen., Geležių k., Papiškių g. iki Vilniaus r. sav., Zujūnų sen., Papiškių k., Papiškių g. 104. Atsakovė atsisakė sudaryti preliminarią sutartį dėl pagrindinės savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo nurodydama, kad neturi informacijos, kad bendrovė pateikė prašymą dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo, kaip reikalaujama Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo (toliau – ir SIPĮ) 2 straipsnio 7 dalis, be šio prašymo negalima inicijuoti infrastruktūros plėtros veiksmų. Antra, schemoje nurodyta atkarpa A-B bei Papiškių gatvė nėra įtraukti į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą, patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. T3-170. Kadangi Papiškių gatvės infrastruktūra nėra išvystyta ir neturi sklandžios jungties su esama infrastruktūra, Savivaldybė negalėtų užtikrinti pateiktos atkarpos A-B tinkamos priežiūros ir valdymo. Trečia, prašyme nurodytas Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso trims juridiniams asmenims, tuo tarpu įgaliojime nurodyta tik viena bendrovė, tai neužtikrina tinkamo sutarčių sudarymo teisėtumo.

3. Ieškovė teigė, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką moka Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, pateikę prašymą gauti statybą leidžiantį dokumentą naujam statiniui statyti ar esamam rekonstruoti teritorijoje. Pareiga apskaičiuoti ir sumokėti minėtą įmoką fiziniam ar juridiniam asmeniui atsiranda pateikus prašymą gauti statybą leidžiantį dokumentą. Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimas SIPĮ nuostatose niekaip nėra susietas su preliminarios sutarties sudarymu dėl pagrindinės savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo. Atsakovės nurodytas teiginys, kad schemoje nurodyta atkarpa A-B bei Papiškių gatvė nėra įtraukta į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes SIPĮ nuostatose Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašas niekaip nėra susietas su preliminarios sutarties sudarymu dėl pagrindinės savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo. Toks formalus reikalavimas SIPĮ reglamentavime neegzistuoja. Atsakovė teigia, kad Papiškių gatvės infrastruktūra nėra išvystyta ir neturi sklandžios jungties su esama infrastruktūra, savivaldybė negalėtų užtikrinti pateiktos atkarpos A-B tinkamos priežiūros ir valdymo. Tačiau iš tiesų Pašilės g., kuri turi jungtį su Papiškių g. yra asfaltuota, joje yra ir kita infrastruktūra, tarp sklypų Papiškių g. 94 ir Papiškių g. 104 šiuo metu yra įrengtas žvyrkelis, matosi riba tarp asfaltuotos Pašilės g. ir žvyrkelio esančio adresu Papiškių g. 94. Dėl šios kelio atkarpos pareiškėja prašo sudaryti preliminarią sutartį dėl pagrindinės savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties. Taigi, priešingai nei nurodo atsakovė, Papiškių gatvė turi sklandžią jungtį su esama infrastruktūra. Aiškinamajame rašte dėl SIPĮ projekto nurodyta, kad įstatymo projektas susijęs su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projektu sudaromos palankesnes verslo sąlygos, o jo įgyvendinimas panaikins teisines kolizijas ir spragas. Nekilnojamojo turto vystytojai investuoja į infrastruktūros sukūrimą, tačiau išlaidos nėra kompensuojamos, tad siūlomas infrastruktūros plėtros įmokos ir infrastruktūros sukūrimo modelis taikant kompensacinę tvarką nekilnojamojo turto vystytojams yra naudingas. Pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą Nekilnojamojo turto vystytojas sukuria naują infrastruktūrą, investuoja į tai savo lėšas. Tuomet pastato nekilnojamąjį turtą, prijungia prie sukurtos infrastruktūros ir jį vėliau parduoda. Į to nekilnojamojo turto pardavimo kainą yra įskaičiuoti ir infrastruktūros kaštai. Naujas nekilnojamojo turto vystytojas pastato kitą nekilnojamąjį objektą ar objektus ir prijungia prie tos pačios infrastruktūros. Šio vystytojo nekilnojamasis turtas bus ženkliai pigesnis, nes nereikės įskaičiuoti infrastruktūros kaštų. Tokiu būdu pirmasis vystytojas atsiduria ženkliai prastesnėje konkurencinėje padėtyje, nes priverstas pardavinėti nekilnojamąjį turtą už kainą, kurią sudaro ir infrastruktūros plėtros kaštai. Todėl nekilnojamojo turto vystytojams neapsimoka pirmiems kurti naują infrastruktūrą. Tokiu būdu stabdomas naujų infrastruktūrų kūrimas. Tuo tarpu taikant kompensacinį infrastruktūros modelį antrasis nekilnojamojo turto vystytojas prisijungdamas prie išvystytos infrastruktūros privalės mokėti infrastruktūros plėtros įmoką nuo statomų pastatų ploto ir iš to mokesčio per savivaldybės sukurtus fondus bus padengta dalis pirmo vystytojo infrastruktūros kaštų. Tokiu būdu išsilygins pirmojo nekilnojamo turto vystytojo ir vėlesnių vystytojų, prisijungusių prie sukurtos infrastruktūros, konkurencinė padėtis. Taigi pagal SIPĮ reglamentavimą būtent ir buvo siekiama, kad, pvz., nagrinėjamu atveju, UAB „Dalenga“ galėtų laisvai vystyti nekilnojamojo turto projektą jai priklausančioje 1/3 dalyje žemės sklypo kurti naują infrastruktūrą. Jeigu UAB „Olenga“ ir UAB „Ralenga“ ateityje norės vystyti nekilnojamojo turto projektus joms priklausančiose 1/3 dalyse, jos privalės mokėti infrastruktūros plėtros įmoką nuo statomų pastatų ploto ir iš to mokesčio per savivaldybės sukurtus fondus bus padengta dalis UAB „Dalenga“ patirtų infrastruktūros kaštų. SIPĮ yra specialusis įstatymas, todėl atsakovės nuorodos į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas yra visiškai nepagrįstos.