Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. D. ieškinį atsakovui A. D. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Patvirtino, kad nepilnamečių vaikų neturi. Išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Jokio santuokoje įgyto ir dalintino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto abu neturi. Kreditorių nei vienas, nei kitas ar abu neturi. Iš atsakovo kompensacijų nereikalauja.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti visa apimtimi. Paaiškino, kad su atsakovu susipažino, kai buvo labai jauna (apie 15- 16 metų). Kartu pradėjo gyventi nuo 2018 m. Turkijoje. Grįždavo ir į Lietuvą. Kai ji mokėsi, šeimą išlaikė jos mama. Turkijoje gyveno pas atsakovo tėvus. Ištekėjo 18 metų. Viskas iš pradžių atrodė kaip pasakoje. Vaikų susilaukti nebandė. Teigė, kad atsakovas norėjo, kad būtų viskas taip, kaip jis nori. Drausdavo jai su draugėmis susitikti, neleisdavo kompiuteryje filmo pasižiūrėti, o jis neidavo su ja pasivaikščioti, nes kovą jau skaudėdavo. Jai prasidėjo isterijos. Jos psichologinė būsena pablogėjo, dėl ko vaikščiojo ir pas psichologą. Bandė spręsti problemas. Šiuo metu jausmų nėra. Su atsakovu negyvena apie 2 metus ir nesiruošia pas jį grįžti. Jos mama tik patarimus duodavo, o ji, išklausiusi, priimdavo savo sprendimą. Atsakovo mama jai skambindavo, sakydavo, kad tik jos sūnaus nepaliktų, nes jis geras, nerūko, negeria. Teigė, kad iš atsakovo pusės jos atžvilgiu nebuvo pagarbos. Ji pati tuo metu irgi savęs negerbė. Ji ir dirbo, nors musulmonų moteris neprivalo dirbti. Ji bandė išsaugoti santuoką, ieškoti sprendimų. Tvirtino, kad neturi bendro dalintino turto, kreditorių neturi taip pat. Išlaikymo sau neprašo, nes dirba.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu prašė šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Su tokiu ieškinio reikalavimu atsakovas sutiko.

Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.27 straipsnyje, CK 3.30 straipsnyje, CK 3.35 – CK 3.36 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita – sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Atsižvelgiant į CK 3.27 straipsnyje, CK. 3.30 straipsnyje, 3.35–3.36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šalys turi įrodyti viena kitos kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 178 straipsnis).

Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismo, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, padarytos išvados nėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2005). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).

Abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.63 straipsnis).

Teismas, įvertinęs šioje byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės rašytinius bei žodinius paaiškinimus, taip pat atsakovo poziciją, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą tiek dėl ieškovės, tiek dėl atsakovo išimtinės kaltės dėl santuokos išrimo. Taigi, byloje nustatytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Abiems šalims pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo (CK 3.63 straipsnis).

Nėra jokio pagrindo tikėtis, kad artimiausiu metu sutuoktiniai vėl pradės gyventi visavertį santuokinį gyvenimą bei bendrai tvarkyti ūkį, todėl šeimos išsaugoti nebeįmanoma (CPK 384 straipsnio 6 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys dalyje dėl santuokos nutraukimo tenkintinas, šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio).

Dėl pavardžių.

Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo palikti jai ikisantuokinę pavardę – „V.“.

Ieškovei prašant, po santuokos nutraukimo jai paliktina ikisantuokinė pavardė „V.“, o atsakovui – jo prigimtinė pavardė „D.“.

Dėl tarpusavio išlaikymo.

Ginčo šalys išlaikymo viena iš kitos nereikalauja, todėl išlaikymo klausimas nespręstinas.

Dėl nepilnamečių vaikų.

Ginčo šalys patvirtino, kad nepilnamečių vaikų neturi. Priešingų aplinkybių nenustatė ir teismas, todėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) klausimai nespręstini.

Dėl dalintino turto.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyto dalintino registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar sprendžiant dėl visų byloje pareikštų reikalavimų. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose. Nagrinėjamoje byloje nė viena iš šalių nebuvo pareiškusi reikalavimų dėl piniginių lėšų, esančių sutuoktinių banko sąskaitose, padalijimo teisme. Abu sutuoktiniai šiame procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujantis rungimosi ir dispozityvumo principais, byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą veikti vieno iš sutuoktinių interesais.

Atsižvelgiant į išdėstyta, piniginės lėšos, esančios kiekvieno iš sutuoktinio vardu atidarytose bankų sąskaitose, lieka tam sutuoktiniui, kieno vardu yra atidaryta sąskaita banke, ir jos (piniginės lėšos) tarp sutuoktinių nedalintinos.

Dėl bendrų ir asmeninių kreditorių.

Sutuoktiniai bendrų ar asmeninių kreditorių neturi, todėl nagrinėjamu atveju prievolių pobūdžio prieš kreditorius klausimas po santuokos nutraukimo nesprendžiamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys).

Byloje nustatyta, kad ieškovė už pareikštą ieškinį sumokėjo 107 Eur žyminio mokesčio, duomenų apie kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovė nepateikė.

Nors atsakovas nesutiko su ieškovės prašymu (reikalavimu) dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, todėl vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktu, CPK 82 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 107 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio).

Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 6,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali 2024 m. sausio 1 d. redakcija) nustatytos minimalios 8 Eur priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl šios išlaidos iš atsakovo valstybės naudai nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 385 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, (duomenys neskelbtini) sudarytą tarp ieškovės M. D. (buvusi pavardė V.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. D. (A. D.), gim. (duomenys neskelbtini), Alanijoje, Turkijoje, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo M. D. palikti pavardę – „V.“, A. D. – „D.“.

Priteisti iš atsakovo A. D., gim. (duomenys neskelbtini), 107 Eur (vieną šimtą septynis eurus) žyminio mokesčio ieškovės M. D. a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.