- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-05
- Bylos Nr.
- 2A-732/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Marytė Mitkuvienė, Algirdas Gailiūnas
- Ieškovas
- V. M., R. M., E. M.
- Atsakovas
- T. B.
- Kategorijos
- 44.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Gailiūno ir Marytės Mitkuvienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. M., R. M. ir E. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-1532-553/2012 pagal ieškovų V. M., R. M. ir E. M. ieškinį atsakovei T. B. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės: ieškovei V. M. – 10 966 Lt turtinės ir 250 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui bei bylinėjimosi išlaidas; ieškovui R. M. – 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui ir bylinėjimosi išlaidas; ieškovui E. M. – 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovės sūnus N. B., gimęs 1994 m. spalio 30 d., paveiktas alkoholio ir narkotikų, 2008 m. rugpjūčio 15 d. pėsčiųjų takelyje, vedančiame nuo viešojo transporto stotelės „A. Jonyno“ link Aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro, esančio Ateities g. 44, Vilniuje, peiliu į krūtinę sužalojo ieškovų sūnų ir brolį S. M., gimusį 1991 m. rugpjūčio 15 d., kuris VšĮ VU vaikų ligoninėje tą pačią dieną 21.55 val. mirė. Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras nustatė, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai leidžia daryti pagrįstą ir neabejotiną išvadą, jog N. B. tyčia atėmė S. M. gyvybę, tačiau ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu 2009 m. balandžio 30 d. nutarimu buvo nutrauktas, kadangi nusikaltimo padarymo metu N. B. nebuvo suėjęs įstatymo nustatytas amžius, nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį. Ieškovei V. M. dėl sūnaus nužudymo padaryta turtinė žala: ritualiniai reikmenys ir paslaugos kainavo 2688 Lt, gedulingi pietūs – 1000 Lt, paminklo pastatymas ir kapavietės sutvarkymas – 6328 Lt ir gedulingi mirties metinių pietūs – 950 Lt. Ieškovė neturtinę žalą grindžia tuo, kad buvo nužudytas jos nepilnametis, jauniausias sūnus, dėl to ji patyrė didelį psichologinį sukrėtimą, nervinį šoką, iki šiol išgyvena dvasinį skausmą dėl sūnaus netekties. Ieškovai R. M. ir E. M. taip pat patyrė neturtinę žalą dėl brolio nužudymo, nes jį labai mylėjo ir globojo kaip jauniausią šeimos narį, todėl brolio netektis juos labai sukrėtė, jie iki šiol išgyvena jo netektį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovų po 14 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Nurodė, kad N. B. atžvilgiu apkaltinamais nuosprendis nebuvo priimtas, ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nustačius, jog N. B. nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėjęs įstatymo nustatytas amžius, nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį. Pažymėjo, kad ieškovams tenka pareiga įrodyti visą civilinio delikto sudėtį, nepriklausomai nuo prokuratūros nutarime ar jo pagrįstumą tikrinusių teismų nutarčių motyvų ir išvadų, kurie pagal įstatymą nėra pripažįstami prejudiciniais faktais. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatė, kad nei vienas iš apklaustų liudytojų nematė S. M. sužalojimo aplinkybių ir nepatvirtino, kad smūgį peiliu nukentėjusiajam sudavė N. B. ar kad pastarasis būtų kam nors prisipažinęs, jog peiliu smūgiavo nukentėjusiajam. Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta jokių įrodymų, sudarančių pagrindą vertinti, kad N. B. turėjo nužudymo įrankį, laikė jį savo rankose ir galėjo juo suduoti smūgį nukentėjusiajam. Teismo vertinimu, vien tai, kad N. B. parodymai buvo nenuoseklūs, prieštaringi ir nelogiški, nesudaro pagrindo pripažinti jį įvykdžius S. M. nužudymą, kadangi stipriai apsvaigęs nepilnametis, patekęs į išskirtinai stresinę situaciją, gali nesugebėti nuosekliai ir adekvačiai nurodyti įvykio aplinkybių. Teismas padarė išvadą, kad nėra objektyvaus pagrindo pripažinti, jog surinkti įrodymai patvirtina N. B. kaltę.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti pilnai. Skundas grindžiamas tuo, kad teismas padarė neteisingas išvadas, netinkamai įvertino įrodymus dėl asmens, padariusio nusikaltimą. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad nepakanka įrodymų N. B. kaltei įrodyti ir neanalizavo kitų baudžiamojoje byloje esančių rašytinių įrodymų bei liudytojo A. B. parodymų. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti jokie kiti asmenys, kurie galėjo sužaloti S. M.. Į įvykio vietą atvykę Viešosios policijos apsaugos tarnybos patruliai G. V. ir P. K. nurodė įtartiną N. B. elgesį bei skirtingą aplinkybių aiškinimą.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pažymi, kad baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog būtent N. B. mirtinai sužalojo S. M.. Tai, jog nenustatytas kitas asmuo, kuris įvykdė nužudymą, neįrodo N. B. kaltės. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai nematė S. M. sužalojimo aplinkybių, o ant įvykio vietoje rasto peilio nerasta kraujo ir N. B. rankų pėdsakų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.).
Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas atsakovės atsakomybės už jos nepilnamečio sūnaus galimai padarytą žalą atlyginimo klausimas.
Pagal CK 6.275 straipsnio 1 dalį už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Šioje byloje ieškovai teigia, kad atsakovės sūnus N. B. peiliu sužalojo S. M., ko pasėkoje pastarasis mirė, todėl atsakovė privalo atsakyti už savo sūnaus padarytą žalą.
Byloje nustatyta, kad 2008 m. rugpjūčio 15 d. 21.13 val. į Vilniaus universitetinę vaikų ligoninę buvo pristatytas S. M. su durtine žaizda krūtinės srityje, kuris tą patį vakarą ligoninėje mirė (baudž. b. t. 1, b. l. 1). Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, nustačius, kad 2008 m. rugpjūčio 15 d. apie 20.30 val., netoli Ateities g. 44, Vilniuje, nepilnamečiui S. M. nepažįstamas vaikinas peiliu dūrė į krūtinės sritį (baudž. b. t. 1, b. l. 2). Vilniaus apygardos prokuratūros 2009 m. balandžio 30 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, konstatavus, kad N. B., paveiktas alkoholio ir narkotikų, 2008 m. rugpjūčio 15 d. tyčia atėmė S. M. gyvybę, tačiau nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėjęs įstatymo nustatytas amžius, nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Vilniaus apygardos prokuratūros 2009 m. balandžio 30 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą bei jo pagrįstumą tikrinusių teismų išvados bei motyvai nagrinėjamu atveju neturi prejudicinių faktų galios, todėl ieškovai, pagrįsdami ieškinį, turi įrodyti visas deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp atsakingo už žalą asmens veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalą padariusio (už žalą atsakingo) asmens kaltę (CK 6.246-6.249 str.).
Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos Nr. 10-1-01824-08 medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylai reikšmingus įrodymus bei tinkamai įvertino liudytojų parodymus. Todėl nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad A. B. parodymai leidžia daryti išvadą, jog S. M. nužudė būtent N. B.. A. B. ikiteisminio tyrimo metu paliudijo, kad liepę S. M. ir N. B. eiti į miškelį, jie su I. T. nuėjo į parduotuvę „Norfa“, esančią Ateities gatvėje (baudž. b. t. 1, b.l. 148). Parduotuvėje jie užtruko apie 10 minučių, o, einant iš parduotuvės į miškelį, prie jų pribėgęs N. B. pasakė, kad kažkas nudūrė S. M.. Taigi nei A. B., nei I. T. nematė S. M. sužalojimo aplinkybių.
Apeliantų nuomone, tai, kad N. B. A. B. nenurodė, jog tai padarė ilgaplaukis vaikinas, su kuriuo jis prieš tai konfliktavo prie „Norfos“ parduotuvės, bei tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti jokie pašaliniai asmenys, galėję sužaloti S. M., patvirtina, kad niekas, išskyrus N. B., negalėjo mirtinai sužaloti S. M.. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu vertinimu, kadangi įvykis vyko atviroje teritorijoje, paties sužalojimo fakto nė vienas iš liudytojų nematė, todėl negalima daryti ir išvados apie N. B. kaltę. Tai, jog I. T. apklausos metu nurodė, kad S. M. galėjo sužaloti pats N. B., vertintina tik kaip nuomonė, kuri nagrinėjamu atveju neturi įrodomosios galios.
Remdamasis baudžiamosios bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad įvykio vietoje rastas peilis, kuriuo tikėtina buvo durta S. M. į krūtinę (baudž. b. t. 1, b.l. 66), taip pat nesudaro pagrindo išvadai, jog juo nukentėjusiajam dūrė būtent N. B.. Liudytojų parodymais nustatyta, kad įvykio dieną jie nematė jokio peilio nei pas N. B., nei pas S. M. (baudž. b. t. 1, b.l. 154, 178-179). Duomenų, kad įvykio vietoje rastas peilis priklausytų vienam iš minėtų asmenų taip pat nėra. Iš Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centro specialisto išvados matyti, kad ant tirti pateikto peilio žmogaus kraujo nerasta, rasti žmogaus biologiniai pėdsakai netinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (baudž. b. t. 1, b. l. 51-52), taip pat nebuvo aptikta ir rankų pėdsakų (baudž. b. t. 1, b. l. 59). Taigi ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai nepatvirtina, kad N. B. rankose laikė pateiktą tirti peilį, todėl tuo pačiu negalima daryti ir išvados, kad minėtu peiliu dūrė S. M..
Viešosios policijos apsaugos tarnybos patrulių G. V. ir P. K. paaiškinimai apie įtartiną N. B. elgesį bei skirtingas įvykio aplinkybių aiškinimas taip pat negali būti vertinti kaip įrodantys N. B. kaltę. Kaip nustatyta baudžiamojoje byloje, visi įvykio vakarą buvę asmenys – S. M., N. B., A. B. ir I. T. – gėrė alų ir vartojo narkotines medžiagas (metilendioksimetamfetaminą) (baudž. b. t., b. l. 38-39, 126, 148, 177-178). Taigi darytina išvada, kad būdamas jauno amžiaus, smulkaus kūno sudėjimo, ir, pasak liudytojų, greitai apsvaigdavęs vien nuo alaus (baudž. b. t. 1, b. l. 103, 108), todėl alaus sąveikoje su narkotinėmis medžiagomis N. B. įvykio metu ir iškart po jo buvo stipriai apsvaigęs. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad stipriai apsvaigęs nepilnametis, patekęs į išskirtinai stresinę situaciją, vargu ar gali nuosekliai ir adekvačiai nurodyti įvykio aplinkybes.
Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad ieškovai neįrodė deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl atsakovei negali atsirasti atsakomybė pagal pareikštą ieškinį.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai ištyrė bei tinkamai, pagal CPK taisykles įvertino bylos aplinkybes ir įrodymus, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.