Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovei VĮ „Turto bankas“ dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme gautas ieškovės R. B. ieškinys atsakovei VĮ „Turto bankas“ dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, kuriuo ieškovė prašo padalinti nekilnojamąjį turtą, įgytą santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nustatant, kad nutraukus santuoką S. J., mirusiam (duomenys neskelbtini), ir E. J., mirusiai (duomenys neskelbtini), kiekvienam priklausė po ½ dalį nekilnojamojo turto: po ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (šulinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodo, kad ieškovė R. B. yra S. J., mirusio (duomenys neskelbtini) ir E. J., mirusios (duomenys neskelbtini), duktė. Po tėvo S. J. mirties ieškovė paveldėjo piniginį indėlį su priskaičiuotomis palūkanomis, esantį Lietuvos taupomojo banko Mažeikių skyriaus klientų aptarnavimo poskyryje Nr. 2910. Tai patvirtina išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas, registro Nr. 10611. Kitas įstatyminis įpėdinis, mirusiojo S. J. sūnus ir ieškovės brolis S. J. atsisakė jam priklausančios palikimo dalies sesers R. B. naudai, o testamentinė įpėdinė S. Š. paveldėjo jai testamentu paliktą butą Nr. 29 su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Jai išduotas paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas, registro Nr. 289. Po motinos E. J. mirties ieškovė kreipėsi dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau notarė atsisakė jį išduoti paaiškinusi, kad jos tėvai, buvę sutuoktiniai, nėra pasidalinę santuokoje įgyto turto, dėl to nėra aiškus paveldimo turto mastas. Nurodo, kad ieškovės tėvų S. J. ir E. J. santuoka (duomenys neskelbtini) nutraukta bendru sutuoktinių pareiškimu, tačiau sutuoktiniai santuokoje įgyto turto nepasidalino. Abu ieškovės tėvai yra mirę, o ji yra vienintelė įstatyminė įpėdinė po tėvo S. J. mirties ir yra testamentinė įpėdinė po mamos E. J. mirties. Kauno miesto 11-ajame notarų biure yra užvesta paveldėjimo byla Nr. 15/2023, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, todėl ieškovė kreipiasi į teismą su ieškiniu, prašydama padalinti jos tėvų S. J. ir mamos E. J. santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą.

Atsiliepime į ieškinį atsakovė VĮ „Turto bankas“ nurodo, kad atsakovė nėra gavusi pranešimo apie S. J. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių apie palikėjo S. J. ir palikėjos E. J. teisių įgyvendinimą į pareiškime nurodytą turtą. Be to, mirusių asmenų palikimas valstybei paveldėjimo teise pereina, tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Atsakovės nuomone, nagrinėjant šią civilinę bylą, turėtų būti atsižvelgta ir į galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse nustatytą sutuoktinių bendrosios nuosavybės teisinį reguliavimą, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas. Turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Atsakovė prašo ieškovės ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra ir VĮ „Turto bankas“ banko atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieškovė R. B. palaikė ieškinį ir papildomai paaiškino, kad jos brolis S. J. mirė (duomenys neskelbtini), o tėvų nekilnojamasis turtas buvo įgytas santuokoje.

Teismo posėdžio metu ieškovės R. B. atstovė advokatė Dalė Peckutė palaikė ieškinį, jį pristatė ir apibendrino ieškinyje nurodytus motyvus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad S. J. ir E. J. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Santuokos metu E. J. vardu 1981 m. lapkričio 30 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 214 pagrindu įregistruotas nekilnojamasis turtas: pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). S. J. ir E. J. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) Akmenės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 77, tačiau sutuoktinių įgytas nekilnojamasis turtas liko nepadalintas. S. J. (duomenys neskelbtini) mirė. Palikėjas S. J. 1998 m. spalio 12 d. buvo sudaręs testamentą, registro Nr. 7451, kuriuo jis visą jam priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), mirties dieną paliko vaikaitei S. Š.. Iš S. J. paveldėjimo teisės liudijimo kopijos matyti, kad ieškovė R. B. 1999 m. liepos 14 d. kreipėsi pareiškimu į Mažeikių rajono notarų biurą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą, kuriame nurodė, kad po tėvo mirties liko piniginiai indėliai, esantys AB LTB Mažeikių skyriuje ir jo filialuose, be kita ko, nurodė, kad santuokoje įgytas turtas nepadalintas. S. J. 1999 m. liepos 19 d. Mažeikių rajono notarų biurui raštiškai pareiškė, kad atsisako jam priklausančios palikimo dalies, savo sesers R. B. naudai. Iš S. Š. 1999 m. spalio 11 d. pareiškimo Mažeikių rajono notarų biurui matyti, kad S. Š. išreiškė pageidavimą priimti palikimą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą. Mažeikių rajono notarė 1999 m. lapkričio 9 d. išdavė ieškovei R. B. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, o 2001 m. sausio 11 d. išdavė S. Š. paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą. Palikėja E. J. (duomenys neskelbtini) mirė. Kauno miesto 11-ojo notarų biuro notarė 2023 m. sausio 12 d. išdavė ieškovei R. B. liudijimą, kuriame nurodė, kad ieškovė yra priėmusi palikimą pagal testamentą po testatorės E. J. mirties.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnis numato, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė

Iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso (toliau - SŠM) 21 straipsnyje taip pat buvo reglamentuotas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės atsiradimas. Minėtame straipsnyje numatyta, jog turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises, šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu SŠM 21 straipsnio 1, 3 dalys).

Pažymėtina, jog Kasacinio teismo plenarinė sesija 2010 m. gegužės 20 d. nutarimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, atkreipė dėmesį į tai, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, tai nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl šios priežasties teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešojo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnių taisyklėmis. SŠK 21 straipsnio 3 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, nebuvo nustatyta turto detali registracija ir jos reikšmė turto statusui; pagal šią straipsnio dalį turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, buvo laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas buvo įgytas santuokos metu.

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, S. J. ir E. J. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kurios metu E. J. vardu 1981 m. lapkričio 30 d. buvo įgytas ir įregistruotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), todėl vadovaujantis tuometiniu SŠM 21 straipsniu bei CK 3.87 straipsniu, laikytina, jog minėtas turtas įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nors įregistruotas tik vieno iš buvusių sutuoktinių vardu. Pažymėtina, kad S. J. ir E. J. santuoka (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta, t. y. po minėto nekilnojamojo turto įgijimo praėjus net 16 metų, tačiau, kaip minėta, nutraukiant santuoką sutuoktinių įgytas nekilnojamasis turtas liko nepadalintas, todėl nesant priešingų duomenų, laikytina, kad turto statusas nepasikeitė. Šiuo atveju pastebėtina, jog ginčo byloje, jog S. J. ir E. J. santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas būtų pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe iš esmės nekilo.

Sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 1, 2 dalys). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Šios prezumpcijos nei viena iš šalių nepaneigė, todėl teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad lygių dalių prezumpcija nėra paneigta, pripažintina, jog šiuo atveju bendraturčių dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje buvo lygios, kas sudaro pagrindą nustatyti, jog S. J. ir E. J. nuosavybės teise priklausė kiekvienam po ½ dalį santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto: po ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (šulinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK ) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė patyrė 93 Eur žyminio mokesčio išlaidas, kurias prašo priteisti iš atsakovės VĮ „Turto bankas“.

Šiuo konkrečiu atveju, teismas atkreipia dėmesį, jog byloje nenustatyta, kad ieškovės subjektinių teisių ar teisėtų interesų gynimas būtų susijęs su atsakovės Lietuvos Respublikos ir ją byloje atstovaujančių institucijų veiksmais (neveikimu). Vadinasi, nėra pagrindo išvadai, kad dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų yra atsakinga atsakovė. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog šioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės ir nepriteisti iš atsakovės teisme ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Vis tik, nagrinėjamu atveju, be kita ko, atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė kreipdamasi į teismą sumokėjo 192,44 Eur žyminį mokestį, nors žyminis mokestis šioje byloje sudarė tik 93 Eur, todėl atsižvelgiant į tai, jog ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 99,44 Eur (192,44 Eur – 93 Eur) daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai, teismas vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 dalimi, žyminio mokesčio permoką grąžina ieškovei.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti, jog S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusia, (duomenys neskelbtini) ir E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiai (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė kiekvienam po ½ dalį nekilnojamojo turto: po ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (šulinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Grąžinti ieškovei R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) byloje sumokėtą 99,44 Eur (devyniasdešimt devynių eurų 44 ct) žyminio mokesčio permoką (mokėjimo užduoties kodas (ID): ZM31273).

Išaiškinti ieškovei R. B., jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčio inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.