- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-20
- Bylos Nr.
- 1S-230-485/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Algirdas Remeika, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- J. P.
- Advokatai
- Erikas Rugienius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. P. (J. P.) atstovo advokato Eriko Rugieniaus apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo J. P. (J. P.) gynėjo advokato Eriko Rugieniaus skundas dėl 2017 m. sausio 19 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) teistas 2010 m. rugsėjo 17 d. Klaipėdos apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 302 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu – 11 metų laisvės atėmimo bausme. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu skirta galutinė subendrinta bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu skirta galutine subendrinta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta 12 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 3 metai 2 mėnesiai ir 23 dienos.2017 m. sausio 19 d. Komisijos priimtu nutarimu buvo nutarta nuteistajam J. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netaikyti.Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 14 d. nutartimi atmetė nuteistojo J. P. advokato Eriko Rugieniaus skundą dėl Komisijos nutarimo motyvuojant tuo, kad Komisijos nutarimas teisėtas ir pagrįstas bei sutinka su Komisijos padaryta išvada, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis J. P. būdamas laisvėje šiuo metu laikysis įstatymų ir nenusikals.Apeliaciniame skunde nuteistojo J. P. atstovas advokatas E. Rugienius prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį ir Komisijos 2017 m. sausio 19 d. nutarimą bei taikyti nuteistajam J. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos Marijampolės pataisos namų.Skunde nurodo, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo, ilgą laiką izoliuotas nuo visuomenės, ne tik negali susiformuoti teigiamų nuostatų gyventi bendruomenėje, o atvirkščiai – įgyja daugiau nusikalstamos patirties ir su nusikalstama veika susijusių žinių. Buvimo laisvės atėmimo vietoje trukmė atvirkščiai proporcinga pozityvių socialinių nuostatų formavimosi laipsniui. Todėl manytina, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas reikėtų vertinti itin skrupulingai. Šiuo atveju reikia atsižvelgti ne tik į asmens praeitį, bet ir į elgesį paskutiniuoju metu. Formaliai nuteistasis atitinka lygtinio paleidimo sąlygas numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK). Lygtinio paleidimo institutu laikoma, kad ši priemonė padeda nuteistiesiems integruotis į visuomenę. Kuo ilgesnis įkalinimo laikas ne tik nelemia efektyvios nuteistojo resocializacijos, o netgi priešingai – skatina nuteistojo žalingų įgūdžių formavimąsi.Skundo autorius nurodo lygtinio paleidimo būtinąją sąlyga – nuteistojo pasitaisymą ir jo nuomone, J. P. šią sąlygą atitinka. Iš pateiktos Komisijos išvados matyti, kad J. P. bausmės atlikimo metu elgėsi pavyzdingai, nėra užfiksuota apsvaigimo atvejų. Geba atpažinti problemas, susijusias su jo nusikalstamu elgesiu, yra susiformulavęs ilgalaikius tikslus, kuriuos sieja su šeima ir darbu. Pripažįsta, kad gyvenime netinkamai rinkosi elgesio modelius. Socialinė izoliacija paskatino nuteistąjį peržiūrėti savo vertybių sistemą. Su artimaisiais socialiniai ryšiai stiprūs, pataiko ryšius su tėvais, sutuoktine ir mažamečiais vaikais. Su sutuoktine susitikinėja pasimatymuose. Jis jaučia artimųjų palaikymą. Paleistas į laisvę planuoja gyventi jo tėvams priklausančiame bute. Nuteistasis yra supratęs savo elgesio negatyvumą.Nuteistojo advokato E. Rugieniaus apeliacinis skundas atmetamas. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nurodant, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą teisėtumo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Be to, svarstydamas klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, teismas turi atsižvelgti ne tik į formalųjį šio instituto pagrindą, bet ir į materialiųjų, kuris, kaip žinia, yra vertinamojo pobūdžio. Materialus pagrindas – tai teismo išvada, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, teismas turi spręsti tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, požiūrį į darbą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę bei psichologinės tarnybos išvadą ir t. t.Marijampolės rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas paduoto skundo argumentus bei spręsdamas J. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tinkamai atsižvelgė į visas nuteistąjį tiek neigiamai, tiek teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, kriminogeninius veiksnius bei pakartotinį nusikalstamumo rizikos laipsnį ir padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu nuteistasis dar negali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Tokia išvada nurodyta ir Komisijos nutarime.Analizuotinos bylos kontekste nustatyta, kad nuteistojo atžvilgiu formalusis pagrindas spręsti lygtinio paleidimo klausimą yra, tačiau manymas, jog, būdamas paleistas lygtinai, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, neįžvelgtinas. Tokią išvadą skundą nagrinėjantis teismas grindžia atliktu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu, kurio rezultatas laikytinas vidutiniu ir pakitęs ne itin žymiai. Šie įvertinimai tik patvirtina tiek apylinkės teismo išvadą, tiek Komisijos, kad nuteistojo pažanga nėra pakankama ir nesudaro pagrindo pagrįstai manyti, kad integruotas į visuomenę nuteistasis laikysis įstatymų. Be to, bausmės atlikimo metu nepakluso įstaigos nustatytai tvarkai ir grubiai pažeidė įstaigos režimą 2 kartus, siekiant turėti neleistinų daiktų. Tai vertintina, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo itin nuoseklus ir teigiamas. Teismas pažymi, kad kiekvienas pataisos įstaigos režimo pažeidimas rodo, jog nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nepaklūsta privalomoms pataisos namų taisyklėms. Tai iš dalies rodo jo polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką ir neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad nuteistasis toliau galėtų būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.Atlikus socialinio tyrimo išvados turinio vertinimą be teigiamai charakterizuojančių nuteistojo asmenybę aplinkybių, svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime yra nustatyti kriminogeniniai veiksniai, kurie įvardinti kaip netinkamo elgesio modelių pasirinkimas, neigiama pasirinktų draugų įtaka bei abejotinas finansinis stabilumas. Be šių veiksnių nebuvo nepastebėta ir nuteistojo kriminalinė istorija, kurioje yra agresijos apraiškų plėšimo ir viešosios tvarkos pažeidimo kontekste, nuteistasis iš savo netinkamo elgesio nepasimoko ir naudoja neteisingus sprendimo modelius, daro tas pačias klaidas, neapgalvoja pasekmių, kalbėdamas apie tai minimalizuoja savo kaltę, tarsi teisina savo veiksmus. Taip pat reikšminga ir tai, kad nuteistasis teistas ne pirmą kartą, tai pasikartojantis nusikaltimas. Jam anksčiau yra taikyti bausmės vykdymo atidėjimo ir lygtinio paleidimo institutai, tačiau reikiamų išvadų, kurios duotų vadą vis tik laikytis visuomenės nustatytų taisyklių, nedavė ir nuteistasis buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme ir už kurią patiria tam tikro pobūdžio suvaržymus. Sutinkamai su apylinkės teismo išvada, lygtinio paleidimo klausimas nagrinėjamojoje byloje išspręstas tinkamai, išanalizuotos ir įvertintos reikšmingos aplinkybės, kurių pasekoje padarytas tinkamas ir teisingas teisinis įvertinimas vadovaujantis tik įstatymu. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka esmines faktines aplinkybes, kurios sudaro pagrindą konstatuoti, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Pažymėtina, jog teismas teisingai sprendė, kad labai svarbus yra ir bausmės tikslų įgyvendinimas kartu užtikrinant teisingumo principo esmę. Apibendrinus visa kas išdėstyta ir išanalizuota šiuo atveju skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog išvadai dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos J. P. atžvilgiu, tvirtinant, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals nėra pagrindo. Skundo autorius nurodo teigiamas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, jo siekiamus tikslus ir padarytas išvadas dėl netinkamo ir nusikalstamo elgesio, tačiau šios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas naikinti ir Komisijos, ir apylinkės teismo nutartį, kadangi galutinė teisinė išvada suformuota įvertinus reikšmingų lygtinio paleidimo aspektu aplinkybių visetą ir ji yra pagrįsta Komisijos nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios atitinka bylos medžiagą. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, nuspręsdama netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui būtinas aplinkybes, todėl ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis paliktina nepakeista, o nuteistojo J. P. advokato E. Rugieniaus skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo J. P. (J. P.) apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį palikti galioti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.