Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. Z., jo atstovui advokatui Marijonui Greičiui,

nedalyvaujant nukentėjusiajai E. J., nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Z. skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2013-07-23 nutarimo Nr. 87N-2788128-13,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas Deividas Černius surašė A. Z. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 87P-2786850-13 dėl to, kad A. Z. 2013 m. gegužės 12 d. 14.00 val. (duomenys neskelbtini), savo neaptvertoje teritorijoje vedėsi vokiečių aviganių veislės šunį, kuris ištrūkęs jam iš rankų, užpuolė E. J., kuriai įkando, padarydamas kairės ir dešinės pusės kastines, plėštines žaizdas blauzdose, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Tokiais veiksmais jis pažeidė Trakų rajono savivaldybės tarybos 2012-11-29 sprendimu Nr. S1-299 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Trakų rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių“ 52 p., 1997-11-06 Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 20 str. 3 p. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, atsakomybė už kurį numatyta LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 str. 10 d.

Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininkas Tadas Burba 2013-07-23 nutarimu Nr. 87N-2788128-13 pripažino A. Z. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 110 str. 10 d. ir paskyrė administracinę nuobaudą – 500 Lt baudą.

Institucijos, priėmusios nutarimą, Vilniaus apsk. VPK Trakų rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.

Teismo posėdyje A. Z. palaikė skundą, paaiškino, kad mano buvęs nubaustas nepagrįstai, kadangi įvykis įvyko privačioje teritorijoje. Šiaurės-vakarų teritorija aptverta, o kairė pusė, kur yra pasėliai, neaptverta. Žemę aplink namą naudoja tik jis su šeima, jie dirba tą žemę, joje nėra kelio link ežero. Konfliktas įvyko tame žemės sklype. Toje teritorijoje kažkada buvo įvykdyta vagystė, todėl po vagystės jie įrengė voljerą. Jie gyvena nuošalesnėje vietoje ir nurodytą valandą jis buvo prie namo, išgirdo, kad nerimauja šunys, o ten buvo nauja technika. Jam kilo įtarimas, pasiėmė šunį, kuriam buvo 9 mėnesiai, už antkaklio. Šuo yra vokiečių aviganis, jis yra skiepytas. Pamatė, kad išeina pagyvenęs vyras ir po to moteris. Šuo juos pamatęs ištrūko, pribėgo ir atsisėdo prie jų. Ten buvo sudėtos malkos, tas žmogus paėmė pagalį ir pradėjo su tuo pagaliu mosikuoti. Šuo puolė. Jis (A. Z.) pradėjo bėgti, kad stvertų šunį ir uždarytų jį į voljerą. Šuo bėgo ratu, vyriškis mosikavo pagaliu ir griuvo. Jis (A. Z.) užkliuvo už to pagalio, griuvo ant to žmogaus. Tuo metu moteriškė pradėjo bėgti, šuo paskui ją ir įkando jai į blauzdą. Jis atsikėlė, stvėrė šunį, nusivedė šunį į voljerą. Apvyniojo moters koją, pasakė, kad jai reikia į ligoninę. Tas vyras nuėjo ir atsivarė automobilį. Moteriškė atsisėdo į galinę sėdinę, po 40-45 min. pamatė, kad jie grįžo. Jis su žmona nuėjo ir atsiprašė tos moteriškės. Paklausė, ko jie ten ėjo. Moteriškė atsakė, kad ėjo pažiūrėti, kaip pas juos gražu. Po valandos jie surašė tokį sutikimą, kad sutinka atlyginti 23 tūkstančius litų, pasakė jam pasirašyti. Jis pasakė, kad turi pagalvoti, pasitarti. Po kiek laiko nuėjo ir pasakė, kad suma yra per didelė ir jis negali jos sumokėti. Kelis kartus skambino nukentėjusiajai paklausti, kaip jos koja. Jie tą vakarą nuvažiavo į policijos komisariatą, parašė pareiškimą. Vietoje, kur įvyko tas įvykis, stovėjo technika, ten yra kiemas ir šuns voljeras. Ten yra visi jų daiktai, malkos, šiukšlių konteineris, ten stato savo automobilius. Tai yra jų žemės plotas. Nutarimas buvo priimtas už akių, kai atėjo, jam pasakė, kad sprendimas jau priimtas be jo. Priimant sprendimą jis nedalyvavo. Kai įvyko tas įvykis, jie pateikė visą medžiagą policijai, jo atostogų metu policijos įgaliotinis važiavo į vietą, apžiūrėjo visą teritoriją ir jo nebaudė. Po to prieš priimant nutarimą, jo atostogų metu išėjo toks straipsnis „Drama Trakuose“ ir jam grįžus iš atostogų policija sujudo. Jis buvo iškviestas į policiją, tada pasirašė vieną dokumentą, kokį tiksliai neprisimena, ir pasakė, kad nori pasikonsultuoti.

Liudytojas S. N. teismo posėdyje nurodė, kad 2013-05-12 apie 14.00 val. jam būnant Trakuose ir svečiuojantis pas nukentėjusiosios seserį, jis ir nukentėjusioji E. J. išėjo prie ežero. Ten tiesiai prie ežero neprieisi, nes yra tvora, todėl jie ėjo aplinkui. Jis suprato, kad tai buvo kelias prie ežero, ten yra trys namai, aptverta teritorija. Jokių užkardų ar ženklų nebuvo. Įvykis buvo ant paties kelio. Nedaug paėję pamatė lakstantį šunį, panašų į vilkinį, didelio ūgio. Jis buvo palaidas, be antsnukio, be pavadėlio. Šuo iš karto iššoko ant kelio, sustojo. Jis pasakė draugei, kad jiems reikia sustoti ir nejudėti. Niekas lazdos neturėjo. Šuo įsitempė ir žiūrėjo, pasilenkė pradėjo greitai sėlinti, bet ne tiesiai, o lyg pro šoną. Jie stovėjo nejudėdami. Šuo nelaukdamas pradėjo bėgti. Jie nieko šuniui nesakė, jiems neatėjo į galvą, kad šuo puls, kai yra šeimininkas. Šeimininkas liepė jam nepulti, davė kažkokias komandas, pats pradėjo bėgti šuniui iš paskos. Jo draugė išsigandusi jį apglėbė. Jis jau negalėjo apginti nei jos, nei savęs. Kai šuo buvo arti, jis bandė suktis, makaluoti kojomis. Tarp jo ir šuns jokio fizinio kontakto nebuvo, jis šuniui neįspyrė, nepataikė. E. J. taip pat su šunimi nekontaktavo, jis liepė jai stovėti ramiai. Kai šuo pradėjo kandžioti draugę, ji S. N. paleido, jis parkrito ant žemės. Pribėgęs šuns šeimininkas puolė tarp šuns ir S. N. draugės, tokiu būdu nutraukė tą kandžiojimą. Po to važiavo į ligoninę, nes draugė vaikščioti nebegalėjo: viena koja buvo apkandžiota, šuo buvo į ją įleidęs dantis, o kita blauzda suplėšyta skersai, šią žaizdą siuvo, gydymas užsitęsė. E. J. sužalojimai buvo abiejose kojose, dar į klubą įkando, suplėšė kelnes. Jis tuo keliu ėjo pirmą kartą. Jokių užrašų, kad tai privati valda, jis nematė, nes nesidairė. Tai buvo už pastatų komplekso, tik įsukus iš Gedimino gatvės į keliuką. Jis jokios technikos nematė, gal ji ir buvo. Jis atvažiavo su savo mašina paimti nukentėjusiosios ir vežti ją į ligoninę. Apsisukinėdamas automobiliu nieko nematė, aplinka jam buvo neįdomi, susikoncentravo ties nukentėjusiąja. Ten yra bendri vartai, jokių lakstančių šunų niekada nematė, be to kiekvienas namas turi atskirus vartus. Jo draugės sesers namas yra pats pirmas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjant skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, teismas turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.). Nagrinėjant ATPK bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pažeidėjas kaltas, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (LR ATPK 284 str. 1 d.) Siekiant tai išsiaiškinti, nagrinėdamas bylą, teismas vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvadomis, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolais, tai pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str.).

LR ATPK 110 str. 10 d. numatyta administracinė atsakomybė už Gyvūnų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimų bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo taisyklių pažeidimą, dėl kurio atsirado žala asmens sveikatai ar turtui. Ši norma yra blanketinė ir būtina vadovautis norminiu teisės aktu, reglamentuojančiu gyvūnų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimų taisykles Trakų rajono savivaldybės teritorijoje.

1997-11-06 Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 20 str. 2 d. 3 p. nustato, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Šios aplinkos ir žmonių saugumo užtikrinimo priemonės yra detalizuojamos konkrečiomis gyvūnų laikymo taisyklėmis konkrečios savivaldybės teritorijoje, paprastai apibrėžiant gyvūnų laikymo taisykles tiek privačiose valdose, tiek viešose teritorijose.

A. Z. inkriminuota, kad jis pažeidė 2012-11-29 sprendimu Nr. S1-299 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Trakų rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių“ 52 punktą, kuris numato, kad viešosiose vedžiojimo vietose gyvūnu besirūpinantys asmenys šunis turi vedžioti su pavadėliu ir antsnukiu (išskyrus mažus dekoratyvinių veislių šunis arba kai tam tikrų veislių šunims antsnukiai nepritaikyti ar jų negamina). Šunys neturi kelti grėsmės praeiviams, prie pašalinių žmonių, pavadėlis turi būti sutrumpintas iki 1 m..

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigia, kad incidentas įvyko viešoje teritorijoje, todėl jis negalėjo pažeisti Taisyklių 52 p., kuris reglamentuoja šunų vedžiojimą tik viešoje vietoje, anot jo, incidentas įvyko privačioje namų valdoje, kurioje nukentėjusioji neturėjo teisės būti.

Kaip matyti iš liudytojo S. N. parodymų, jie ėjo pro A. Z. sklypą einančiu keliuku, ir A. Z. vokiečių aviganių veislės šuo išbėgo ant kelio, jame ir įvyko incidentas. A. Z. to neneigė, duodamas parodymus, paaiškino, kad jis pasiėmė savo vokiečių aviganių veislės šunį ir išsivedė jį be pavadėlio, tik vesdamas už antkaklio iš voljero. Duodamas parodymus A. Z. pripažino, kad toji teritorijos dalis yra neaptverta, jo pateiktame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, kad „A. Z. pasakė ir parodė, kad <...> A. Z. paėmęs vieną šunį už antkaklio išėjo už namo vartelių link tos pusės, į kurią lojo šunys voljeruose“. (b.l. 6), „<...> staiga, iš keliuko, esančio už malkinės, išėjo moteriškė ir vyriškis“ (b.l. 7), nuotraukose matyti, kad pro malkinę (sukrauta malkų krūva) eina išvažinėtas kelias (b.l. 11-12). Taigi, ir šuns savininkas, ir liudytojas S. N. patvirtino, kad incidentas įvyko ant kelio.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad šis kelias taip pat yra jo privačios valdos dalis, į bylą pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus 2013-10-02 pažymą, kurioje nurodyta, jog žemės sklypui (kadastro Nr. 7970/0001:171), esančiam Žūkų km., Trakų r. sav., kadastriniai matavimai LKS-94 koordinačių sistemoje atlikti 2004 Vilniaus apskrities viršininko 2004-09-30 įsakymu Nr. 2.3-7392-79, pagal įsakymo 1 p., nurodytas 475 kv. m. ploto kelias (ž) yra ne servitutinis kelias, o tik kaip žemės naudmena. Šis kelias nesuteikia teisės juo naudotis svetimiems asmenims, juo gali naudotis tik žemės sklypo savininkai ir naudotojai. (b.l. 22).

Pagal Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose, viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N9-352/2004, N62-2800/2010, N62-600/2011 ir kt.).

Vertinant nukentėjusiosios E. J. buvimo įvykio vietoje teisėtumą, atsižvelgtina į tai, kad daugumos piliečių sąmonėje kelias yra siejamas su viešojo naudojimo paskirtimi. Nukentėjusioji ir jos draugas S. N., būdami atvykę paviešėti į svečius pas giminaičius, kurių privatus namas yra kaimyninis su A. Z. privačia erdve, neturėjo pareigos žinoti kelio paskirties. S. N. nurodė, kad kelias, kuriuo jie ėjo, nebuvo užtvertas jokiomis užkardomis, kurios leistų jiems manyti, kad naudojimasis juo yra ribojamas, jie eina juo neteisėtai. Pareiškėjo minimas ženklas „privati valda“ , kaip matyti iš prie faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pridėtų nuotraukų, yra prie pat aptvertos teritorijos tvoros, einant nuo tos pusės kurioje sukrautos malkų rietuvės galėjo būti nukentėjusiajai ir liudytojui S. N. nematomas.

Pagal 2012-11-29 sprendimu Nr. S1-299 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Trakų rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių“ 45 p. „atvirose atskirų statinių valdose šunys, išskyrus dekoratyvinių veislių, turi būti pririšti arba uždaryti ne mažiau kaip 1,5 metro (agresyviems šunims – 1,8 m. ) aptvertuose voljeruose. A. Z. pripažino, kad jo privati valda, t.y, nuosavybės teise priklausantis ir valdomas žemės sklypas nėra visas uždaras, jis pats išsivedė šunį iš voljero, t.y, nagrinėjamo įvykio metu jo šuo nebuvo laikomas tokiomis sąlygomis, kaip numato Taisyklių 45 p., jis jį išsivedė į erdvę, į kurią galėjo patekti pašaliniai žmonės, kadangi nebuvo jokių užkardų į ją patekti. Tokiu atveju, šuns priežiūrai privalo galioti Taisyklių 52 punkte numatyti reikalavimai, išskyrus situacijas apibrėžtas 53 punkte.

Pareiškėjas nurodė, kad situacija atitiko Taisyklių 53 punkto reikalavimus, kadangi jis išsivedė šunį apginti teritoriją ir savo turtą, kuris buvo laisvai prieinamoje vietoje, ir kur prieš kažkurį laiko tarpą buvo įvykdyta vagystė. Taisyklių 53 punktas apibrėžia, kad vagystės, grobimo, smurto, ginkluoto užpuolimo, įsiveržimo į privačias valdas, šuns savininkai ar tam įpareigoti asmenys turi teisę panaudoti šunis, laikomus pagal šių taisyklių reikalavimus kaip gynybos priemonę. Tačiau kaip matyti iš šio straipsnio išvardintų atvejų, situacija turi kelti realią grėsmę asmenų ar turto saugumui, turi būti realus poreikis naudoti šunį gynybai. Byloje nenustatyta, kad E. J. ir S. N. savo veiksmais būtų sukėlę grėsmę A. Z. asmeniui ar turtui. Tokių jų veiksmų nerodė ir A. Z.. Jų veiksmuose nebuvo nei ketinimo pagrobti turtą, nei smurtauti požymių, pagal A. Z. teigimą, S. N. grasino ginklu nušauti šunį tik po to, kai šis sukandžiojo E. J., paėmė pagalį tik tam, kad apsigintų nuo puolančio šuns. Jie neįsiveržė į privačią teritoriją, nugalėdami kažkokias kliūtis, trukdančias į ją įeiti, tiesiog ramiai keliu ėjo tikėdamiesi patekti prie ežero, kaip nurodė S. N.. Įvykis vyko dienos metu 14.00 val., todėl vagystės tikimybė yra labai nedidelė. Be to, A. Z. nenurodė, kad prieš ištrūkstant šuniui jis būtų aiškinęsis su pašaliniais asmenimis, kokiu tikslu jie eina per jo teritoriją. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjama situacija neatitinka Taisyklių 53 punkte nurodytų išimčių.

Teismas laiko nepagrįstu pareiškėjo argumentą, kad dėl incidento iš dalies kaltas pats S. N., kuris neva išerzino šunį, mojuodamas prieš jį pagaliu. Tokio pobūdžio veiksmas, įvertinus šuns dydį ir veislę, ir suvokiant, kad tokio gyvūno pribėgimas gali žmogų išgąsdinti, suprantamas, ir negali būti vertinamas kaip provokacija. Priešingai pagal Gyvūnų laikymo taisyklių 52 punktą gyvūno savininkui numatyta pareiga kontroliuoti viešoje vietoje savo šunį taip, kad jis negalėtų kontaktuoti su svetimais asmenimis- vesti šunį su pavadėliu ir antsnukiu, prie pašalinių žmonių sutrumpinti pavadėlį iki 1 metro, t.y, kad šuo negalėtų įkąsti, pasiekti, paliesti kito asmens, jo daiktų.

A. Z. neneigė, kad jo laikomas vokiečių aviganių veislės šuo, ištrūkęs iš jo rankų, įkando nukentėjusiajai į kojas ir tokiu būdu sužalojo E. J., nurodė, kad pats teikė pirmąją pagalbą, apvyniodamas sužalotą koją rankšluosčiu, padėjo įkelti E. J. į automobilį vežti į ligoninę. E. J. padaryti sužalojimai konstatuoti ir specialisto išvadoje Nr. G1517/13 (01). (b.l. 61-63) A. Z. neginčija padarinių, kuriuos sukėlė jo augintinis gyvūnas. Teismas laiko įrodytu, kad šie padariniai kilo dėl to, kad A. Z. pažeidė Trakų rajono savivaldybės tarybos 2012-11-29 sprendimu Nr. S1-299 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Trakų rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių“ 52 p., 1997-11-06 Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 20 str. 2 d. 3 p. Teismas laiko, kad byloje esančių duomenų visuma įrodyta, kad dėl šuns laikymo taisyklių pažeidimo buvo padaryta žala kito asmens sveikatai, šis požymis lemia veikos kvalifikavimą pagal LR ATPK 110 str. 10 d.

Teismas, įvertinęs šiuos duomenis, daro išvadą, kad bylą nagrinėjusi institucija pagrįstai padarė išvadą, kad dėl to, kad A. Z. nesilaikė Gyvūnų laikymo Trakų rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių reikalavimų, nesugebėjo suvaldyti augintinio, šis užpuolė ir sužalojo kitą asmenį.

Pareiškėjas nurodė, kad nagrinėjant jo bylą buvo pažeista jo procesinė teisė dalyvauti nagrinėjant bylą ir naudotis advokato ar teisinį universitetinį išsilavinimą turinčio atstovo teisine pagalba. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, bylos nagrinėjimas buvo paskirtas 2013-07-22 16.50 val., administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pasirašė, kad yra supažindintas su šia bylos nagrinėjimo data, paaiškinime nurodė, kad sutinka su padarytu pažeidimu ir gailisi. Protokole nėra jokių įrašų, kad paskirta bylos nagrinėjimo data jam netinkama. Institucijos priėmusios nutarimą, pateiktoje bylos nagrinėjimo medžiagoje nėra jokių pareiškėjo prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, kad jis turėtų laiko susirasti jį atstovausiantį advokatą ar teisininką, nutarime konstatuota, kad prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Nutarimas teismų praktikoje neretai skelbiamas ne tą pačią dieną, kai baigiama nagrinėti byla. Atsižvelgiant, kad byla buvo nagrinėjama 2013-07-22 darbo dienos pačiame gale, teismas laiko, kad institucija, priėmusi nutarimą, nepažeidė ATPK procesinių nuostatų, paskelbusi priimtą nutarimą kitą dieną.

ATPK 20 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti bei auklėti. ATPK 30 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Remiantis ATPK 30² str., skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

LR ATPK 30¹ str. numatyta galimybė organui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, atsižvelgiant į aplinkybes, numatytas LR ATPK 30² str., į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali, paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Pagal Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktiką, mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Tam, kad bylą nagrinėjantis organas taikytų LR ATPK 30¹ str. nuostatas, turi būti nustatytas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės naudai: t.y., ne tik jo atsakomybę švelninančios ir sunkinančios aplinkybės, bet ir pažeidimo pobūdis, jo pavojingumas, pažeidimo padarymo aplinkybės.

LR ATPK 110 str. 10 d. sankcijoje numatyta nuobauda – bauda nuo 500 Lt iki 1000 Lt su gyvūno konfiskavimu arba be jo. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad pareiškėjo atsakomybę lengvina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, jam paskirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda. Skiriant nuobaudą atsižvelgtina į tai, kad nagrinėjamu pažeidimu buvo padaryta žala asmens sveikatai, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų atlyginęs šią žalą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad A. Z. pagrįstai buvo pripažintas padaręs LR ATPK 110 str. 10 d. numatytą teisės pažeidimą, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, jis paskyrė nuobaudą, tinkamai įvertinęs pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, sankcijose numatyta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl naikinti ar keisti Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2013-07-23 nutarimą nėra pagrindo. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Z. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d., 1 p., 4 d., 5 d., 6 d., 302² str., 302⁴ str.,

nutarė:

netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Z. skundo ir palikti galioti Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2013-07-23 nutarimą Nr. 87N-2788128-13, kuriuo A. Z. už LR ATPK 110 str. 10 d. numatytą pažeidimą paskirta 500 Lt bauda.

Dėl nutarimo per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.