Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-09-21 · Civilinė byla Nr. 2A-441-252/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-21
Bylos Nr.
2A-441-252/2021
Teisminio proceso Nr.
2-32-3-00581-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolė Danguolė Smetonienė, Eigirdas Činka, Vygintas Mažuika
Atsakovas
J. K., M. K.
Ieškovas
M. B.
Kategorijos
  • 3.3.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-441-252/2021Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00581-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos:3.3.18.1; (S) 2.6.10.2.4.2
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 21 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos ir Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių J. K. ir M. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021-04-15 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-239-1001/2021 pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovėms J. K. ir M. K. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės J. K. 1 500 Eur, iš atsakovės M. K. – 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Nurodė, kad 2020-06-12, apie 14 val. 25 min. ją su (duomenys neskelbtini) atvažiavusius prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje užsipuolė iš matymo pažįstamos atsakovės. Jos ją išvadino necenzūriniais ir įžeidžiančiais garbę ir orumą žodžiais, tokiais kaip ,,valkata“, ,,šliundra“ ir pan. Atsakovės kibo prie ieškovės teigdamos, jog ji neva neturėdama teisės vairuoja automobilį. Dėl atsakovių elgesio ieškovė kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą ir pateikė skundą dėl kurio buvo atliktas tyrimas. Ieškovė pripažinta nukentėjusia administracinio nusižengimo bylose, kuriose atsakovėms paskirtos baudos.

3. Ieškovė dėl atsakovių elgesio patyrė neturtinę žalą: išgąstį, apmaudą, emocinį šoką, sumažėjo jos pasitikėjimas savimi, sutriko sveikata, miegas, ji tapo nervinga, jaučia sumišimą ir baimę, į gydymo įstaigą nesikreipė. Pažymėjo, kad jos mažametis (duomenys neskelbtini) buvo išsigąsdintas.

4. Neturtinė žala atsirado dėl neteisėtų atsakovių veiksmų ieškovės atžvilgiu - viešas užsipuolimas viešoje vietoje be jokio pagrindo, užgauliojimas bei asmens žeminimas mažamečio vaiko akivaizdoje. Mano, kad byloje įrodyti visi žalos atlyginimo pagrindai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai 2021-04-15 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei neturtinei žalai atlyginti: iš atsakovės J. K. - 200 Eur, iš atsakovės M. K. - 180 Eur, o taip pat ieškovei iš atsakovių po 232,5 Eur bylinėjimosi išlaidų. Valstybei iš atsakovių priteisė po 14,25 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad administracinio nusižengimo bylose 2020-06-18 atsakovėms surašyti administraciniai nurodymai pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 481 straipsnio 1 dalį, kurie yra įsiteisėję, už tai, kad jos 2020-06-12, apie 14.24 val. (duomenys neskelbtini) g., viešoje vietoje įžeidžiamai kibo prie M. B. ir ją išvadino įžeidžiančiais ir necenzūriniais žodžiais.

7. Teismas pasisakė, kad atsakovės tiek nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, tiek civiliniame procese neneigė ieškovę vadinusios jos nurodomais žodžiais, reikalavusios parodyti vairuotojo pažymėjimą. Tvirtino tokią teisę turinčios, nes ieškovė nedirba, gyvena iš pašalpų, kas atitinka Lietuvių kalbos žodyne pateikiamo žodžio ,,valkata“ reikšmę. O kadangi ieškovė esą palaikė artimus santykius su M. K. (duomenys neskelbtini), todėl jos ją gali vadinti žodžiu ,,šliundra“, turintį pasileidėlės, ištvirkėlės reikšmę. Atsakovės teigė žinančios, kad ieškovė yra vairavusi automobilį, neįgijusi tokios teisės, todėl jos turėjo teisę viešai reikalauti parodyti vairuotojo pažymėjimą.

8. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovės cituodamos Lietuvių kalbos žodyno internetinėje versijoje pateiktas paminėtų žodžių reikšmes, matė, kad abu šie žodžiai įvardinti kaip menkinamieji. Be to, vidutiniškai išsilavinusiam asmeniui, kuriam lietuvių kalba yra gimtoji (atsakovės atitinka šį apibūdinimą), suprantama, kad šie žodžiai turi niekinančią, žeminančią žmogaus garbę ir orumą reikšmę ir būtent dėl šios priežasties už jų viešą vartojimą gali kilti ir, kaip nagrinėjamu atveju, atsakovėms kilo administracinė atsakomybė.

9. Teismas pažymėjo, kad atsakovės bylos nagrinėjimo metu ieškovės neatsiprašė, nesigailėjo dėl savo elgesio, bandė pagrįsti savo tariamą teisę ieškovę viešai smerkti ir auklėti įžeidžiančiais žodžiais.

10. Teismas darė išvadą, kad atsakovės, sekdamos ieškovės automobilį, viešai, dienos metu, išvadindamos ieškovę necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais, reikalaudamos joms įrodyti turimą teisę vairuoti automobilį, žemino ieškovės garbę ir orumą, todėl elgėsi neteisėtai.

11. Priešingai nei teigia atsakovės, ieškovės įžeidinėjimą matė keli įvykio vietoje buvę pašaliniai asmenys – A. V. ir V. J., kuriems atsakovių elgesys pasirodė nepriimtinas. Teismas pripažino pagrįstais ieškovės teiginius, kad viešas užgaulus atsakovių elgesys jai sukėlė išgąstį, baimę dėl savęs ir mažamečio vaiko, sumišimą, stresą, pablogėjusią savijautą, todėl sprendė, kad ieškovė patyrė neturtinę žalą ir turi teisę reikalauti ją atlyginti.

12. Teismas pasisakė, kad ieškovės neigiami išgyvenimai buvo trumpalaikiai, įprasti tokioje situacijoje atsidūrusiam žmogui. Aplinkybę, kad M. K. sugriebė ieškovę už rankos teismas pripažino neįrodyta. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie jos fizinei ar psichinei sveikatai padarytą ilgalaikę žalą, liekamuosius reiškinius, atsiradusius ilgalaikius neigiamus pokyčius jo gyvenime, nepateikė įrodymų, patvirtinančių vaistų vartojimą. Aptartų aplinkybių pagrindu ir įvertinęs, kad ieškovė nurodė patyrusi didesnę neturtinę žalą dėl J. K., teismas sprendė, kad atsakovė J. K. turi atlyginti 200 Eur, o atsakovė M. K. - 180 Eur neturtinę žalą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

13. Apeliaciniu skundu atsakovės prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021-04-15 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje.

14. Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, vertinant įrodymus padarė procesinius pažeidimus.

15. Nurodo, kad teismas nemotyvavo, kodėl priteisė būtent 200 Eur ir 180 Eur neturtinę žalą iš apeliančių. Teismas nevertino reikšmingų aplinkybių šiam klausimui išspręsti. Byloje nėra jokių įrodymų, kad po konflikto ieškovės gyvenime atsirado neigiami pokyčiai ar sumažėjo jos bendravimo galimybės ar atsirado kita ilgalaikė žala, kuri sukėlė nepatogumus.

16. Teismas neatsižvelgė į tai, kad tarp šalių ilgus metus vyksta konfliktai, kas iššaukia neadekvačias emocijas. Ieškovė turėjo slaptus artimus santykius su atsakovės M. K. sutuoktiniu R. K., dėl ko šalys ir ėmė konfliktuoti. Apeliantės atkreipia dėmesį, kad šias aplinkybes teismas konstatavo ir sprendime nurodydamas - „A. V., apklaustas administracinio nusižengimo byloje, parodė, kad (duomenys neskelbtini) prie automobilio stovinti vyresnė moteris (J. K.) vadino M. B. „šliundra“, „valkata“, „kurva“, kuri miegojo su visais, net jos (duomenys neskelbtini), o automobilyje sėdėjusi jaunesnė moteris vadino „valkata “.

17. Nurodo, kad ieškovės teiginiai dėl sveikatos, miego sutrikimų, nervingumo ir pan. nėra pagrįsti medicininiais dokumentais ir byloje nėra įrodyta, jog būtent šio konkretaus įvykio metu pasakyti trys įžeidžiami žodžiai yra susiję su ieškinyje minimais neigiamais padariniais ieškovės sveikatai. Mano, kad svarbu tai, kad neigiamų žodžių apie ieškovę paskleidimo, paplitimo ir atitinkamai pasekmių mastas nebuvo didelis, visuomenėje neigiamų pasekmių neatsirado.

18. Atkreipia dėmesį, kad pagal kasacinio teismo praktiką tam tikrais atvejais savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas yra teisės pažeidimo pripažinimas. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti ir mano, kad vien įvardytų įžeidžių žodžių išsakymas nėra pakankamas pagrindas priteisti piniginę kompensaciją neturtinei žalai atlyginti. Juolab, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam tikrais atvejais, kai padaryta neturtinė žala nedidelė, teisės pažeidimo pripažinimo faktas yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą.

19. Apeliančių nuomone, jų nubaudimas administracine tvarka ir jų sutikimas su paskirta sankcija, jos sumokėjimas, šiuo atveju laikytinas teisinga satisfakcija, taip pat atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Atsiliepimas

20. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, palikti galioti ginčijamą sprendimą ir priteisti iš atsakovių ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

21. Nurodo, kad nors į specialistus profesionalios pagalbos nesikreipė, tai nereiškia, jog ji nepatyrė jokių neigiamų išgyvenimų, kaip, kad yra teigiama apeliaciniame skunde. Atsakovių elgesys bei išsakyti nepadorūs ir įžeidžiantys žodžiai, jos atžvilgiu, kuriuos gatvėje girdėjo pašaliniai žmonės ir kartu su ieškove buvęs mažametis (duomenys neskelbtini), jai sukėlė šoką, dėl ko ji parašė pareiškimą policijai. Akivaizdu, kad neturtinė žala ieškovei buvo padaryta ir ji turi būti atlyginta, kas pagrįstai ir konstatuota pirmosios instancijos teismo sprendime.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

I. A. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja apeliaciniu skundu apibrėžtose ribose.

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė jai padarytą neturtinę žalą grindė faktinėmis aplinkybėmis, kurios konstatuotos ir administracinių nusižengimų bylose pradėtose atsakovių atžvilgiu, kad 2020-06-12, apie 14 val. 25 min. ją su šešiamečiu (duomenys neskelbtini) važiuojančius automobiliu į (duomenys neskelbtini) atsakovės sekė, filmavo, o (duomenys neskelbtini) išlipus iš automobilio M. K. sugriebusi už rankos reikalavo parodyti vairuotojo pažymėjimą, šiai atsisakius, o mažamečiui pradėjus verkti, atsakovės ją išvadino necenzūriniais žodžiais: ,,valkata“, ,,šliundra“, J. K. žadėjo „pritrenkti“, dėl ko ieškovė patyrė išgąstį, apmaudą, emocinį šoką, sumažėjo jos pasitikėjimas savimi, sutriko sveikata, miegas, ji tapo nervinga, jaučia sumišimą ir baimę, (duomenys neskelbtini) buvo labai išsigandęs.

24. Apeliaciniame skunde dėstoma pozicija patvirtina, kad atsakovės, ieškovės nurodomų aplinkybių, susijusių su pačia konfliktine situacija ir tuo, kad ieškovės atžvilgiu, viešoje vietoje, girdint pašaliniams asmenims, įskaitant ir ieškovės mažametį (duomenys neskelbtini), vartojo ieškinyje nurodomus asmens apibūdinimus, iš esmės neneigia ir kaip matyti iš apeliacinio skundo apeliantės nesutinka, kad jų veiksmai sukėlė ieškovei neigiamus išgyvenimus, dėl ko pastaroji patyrė neturtinę žalą.

25. Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcijos, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad viešas užgaulus atsakovių elgesys ieškovei sukėlė išgąstį, baimę dėl savęs ir išgąsdinto mažamečio vaiko, sumišimą, stresą, pablogėjusią savijautą ir ieškovė dėl atsakovių veiksmų patyrė neturtinę žalą, kurią turi teisę reikalauti atlyginti.

27. Tokio vertinimo nekeičia apeliančių argumentai nei dėl ginčo šalių konfliktinių santykių priežasčių, nei subjektyvus įsitikinimas, kad toks elgesys viešoje vietoje, stebint pašaliniams asmenims, jokių neigiamų pasekmių negali sukelti. Akivaizdu, kad konfliktinė situacija buvo atsakovių sąmoningo elgesio išprovokuota. O ieškovė, tokiomis aplinkybėmis kuomet viešoje vietoje, girdint pašaliniams asmenims, atsakovės jos atžvilgiu išsakė žeminančius asmenį apibūdinimus, reikalavo įrodyti turint teisę vairuoti automobilį, neabejotinai patyrė psichologinį diskomfortą, buvo išsigandusi, nes kreipėsi į policijos pareigūnus, pergyveno dėl atsakovių jos atžvilgiu išsakytų įžeidžiančių frazių, kurias girdėjo ir jos mažametis vaikas.

28. Apeliančių argumentai, kad šalių tarpusavio ilgai besitęsiantys konfliktiški santykiai išprovokuoja jų neadekvačias emocijas, nepateisina nederamo ir visuomenėje nepriimto elgesio kitų asmenų atžvilgiu.

29. Nesutiktina su apeliantėmis, jog jų nubaudimas administracine tvarka ir paskirtų sankcijų įvykdymas, laikytinas teisinga ir pakankama satisfakcija ieškovei.

30. Kaip matyti iš administracinių nusižengimų bylų, o ir proceso pirmosios instancijos teisme, nagrinėjant šią bylą, atsakovės jokio apgailestavimo dėl savo elgesio neišreiškė, akivaizdu, kad savo elgesio jos nevertino kritiškai, ieškovės neatsiprašė, tad spręsti, kad vien baudos susimokėjimas, paneigia ieškovės teisę kreiptis teisminės gynybos dėl jai padarytos neturtinės žalos atsakovių neteisėtais veiksmais, nėra pagrindo. Kolegijos vertinimu, ieškovei priteista neturtinės žalos kompensacija iš atsakovių nėra neadekvati jos pažeistų teisių gynimo priemonė.

31. Atmestini kaip nepagrįsti apeliančių argumentai, kad teismas nemotyvavo priteistinos žalos atlyginimo dydžio.

32. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis). Teismas, neturtinės žalos dydį nustato vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (LAT 2009-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009).

33. Nagrinėjamu atveju, teismas ženkliai sumažino ieškovės prašomas priteisti iš kiekvienos atsakovės neturtinės žalos sumas, pripažinęs, kad aplinkybė dėl fizinio kontakto su viena iš atsakovių – M. K. neįrodyta ir įvertinęs, kad ieškovės neigiami išgyvenimai buvo trumpalaikiai, kad ji nepateikė įrodymų apie vaistų vartojimą, ilgalaikę žalą fizinei ar psichinei sveikatai, liekamuosius reiškinius.

34. Taigi, neturtinės žalos dydis priteistas atsižvelgiant į kiekvienos iš atsakovių neigiamo veikimo prieš ieškovę intensyvumą, mastą ir ieškovės išgyvenimų tokioje situacijoje tikėtiną trukmę. Teismo pripažinta aplinkybė, jog ieškovės išgyvenimai yra trumpalaikiai ir lėmė prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio ženklų sumažinimą, tačiau toks vertinimas nepaneigia nukentėjusio asmens teisės gauti žalos atlyginimą.

35. Spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir priteisė niekuo nepagrįsta žalos atlyginimo sumą, neatitinkančią tokios žalos nustatymo kriterijų, ar, kad nėra išlaikyta pusiausvyra tarp pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą, nėra pagrindo. Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimas ieškovei atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.

36. Vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei tikėjosi apeliantės, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, nuo šios praktikos nukrypo ar taikė ją netinkamai.

37. Aptartų aplinkybių pagrindu, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, visapusiškai išaiškino faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą ir sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

39. Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 65 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.11 punktą, konstatuoja, kad patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija maksimalaus dydžio, todėl iš atsakovių ieškovės naudai priteisia po 32,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias ji patyrė apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021-04-15 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovių J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) po 32,50 Eur (trisdešimt du eurus 50 ct) advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Eigirdas ČinkaVygintas MažuikaNijolė Danguolė Smetonienė