Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-02-08 · Civilinė byla Nr. 2A-57/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-08
Bylos Nr.
2A-57/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis, Donatas Šernas
Atsakovas
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „KIA AUTO“
Ieškovas
Vilniaus apygardos vyriausiojo
Trečiasis asmuo
D. N.
Išvadą teikia
Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos
Advokatai
Artūras Jucevičius
Civilinė byla Nr. 2A-57/2010Procesinio sprendimo kategorija 69
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. vasario 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno ir Viginto Višinskio,

sekretoriaujant Vaidai Sasnauskaitei, Joanai Tamašauskienei,dalyvaujant ieškovo atstovei I. Z. ,atsakovų atstovams R. V. ir advokatui Artūrui Jucevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovo ieškinys, civilinėje byloje Nr. 2-1733-104/2008 (2-2184-104/2009) pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ginant viešąjį interesą pareikštą ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, uždarajai akcinei bendrovei „KIA AUTO“ dėl viešojo pirkimo sąlygų, viešojo pirkimo komisijos posėdžio protokolo panaikinimo bei pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo niekine. Trečiasis asmuo byloje D. N. . Institucija, duodanti išvadą byloje - Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, 2008 m. kovo 21 d. ieškiniu atsakovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (toliau – Teisingumo ministerija), UAB „KIA AUTO“ prašė panaikinti Teisingumo ministerijos viešojo pirkimo komisijos 2007 m. gegužės 30 d. posėdžio protokolu Nr. 15F-21(1) patvirtintų Supaprastinto atviro konkurso sąlygų lengviesiems automobiliams pirkti 3 priedą „Lengvojo, padidinto pravažumo, daugiatikslio automobilio techninė specifikacija (transporto priemonės tipas – M1 AF)“; panaikinti Teisingumo ministerijos viešojo pirkimo komisijos 2007 m. birželio 14 d. protokolinį sprendimą pripažinti UAB „KIA AUTO“ pasiūlymą laimėjusiu konkursą „Lengvųjų automobilių pirkimas“; pripažinti niekine 2007 m. birželio 27 d. lengvųjų automobilių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PA07-06-70/3F-257, sudarytą tarp UAB „KIA AUTO“ ir Teisingumo ministerijos; taikyti restituciją natūra – įpareigoti Teisingumo ministeriją grąžinti UAB „KIA AUTO“ pagal 2007 m. birželio 27 d. lengvųjų automobilių pirkimo pardavimo sutartį Nr. PA07-06-70/3F-257 įgytus tris automobilius KIA Ceed 1,6 LX MT, pagamintus 2007 metais, o UAB „KIA AUTO“ įpareigoti grąžinti Teisingumo ministerijai 149 910 Lt, gautus pagal 2007 m. birželio 27 d. pirkimo-pardavimo sutartį.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodė, kad Teisingumo ministerija 2007 m. gegužės 30 d. paskelbė konkursą lengviesiems automobiliams pirkti (pirkimo Nr. 52509). Viešojo pirkimo komisijos 2007 m. gegužės 30 d. posėdyje buvo patvirtintos konkurso sąlygos trijų lengvųjų automobilių pirkimui. 2007 m. birželio 14 d. komisijos posėdyje konkurso laimėtoju buvo pripažintas vienintelis tiekėjas UAB „KIA AUTO“. 2007 m. birželio 27 d. tarp Teisingumo ministerijos ir UAB „KIA AUTO“ buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią Teisingumo ministerija iš UAB „KIA AUTO“ įsigijo tris naujus automobilius KIA Ceed 1,6 LX MT, už 149 910 Lt su PVM. Pagal Teisingumo ministerijos patvirtintų konkurso sąlygų 3 priedą „Lengvojo, padidinto pravažumo, daugiatikslio automobilio techninė specifikacija (transporto priemonės tipas M1 AF)“ laikytina, jog konkurso tikslas buvo nupirkti tris lengvuosius, padidinto pravažumo, daugiatikslius automobilius M1 AF tipo. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2001 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 21 „Dėl susisiekimo ministro 1998 m. rugsėjo 11 d. įsakymo Nr. 348 „Dėl kelių transporto priemonių gamybos ir perdirbimo tvarkos ir jų techninės ekspertizės atlikimo norminių dokumentų tvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ patvirtinto priedo Nr. 7 „Transporto priemonių klasifikavimas ir kodavimas“ 6.1 punkte nustatyta, kad M1 klasės automobilis gali būti priskirtas padidinto važumo transporto priemonių (visureigių) klasei, jeigu turi atitinkamas technines galimybes. Konkurso sąlygų priedo Nr. 3 reikalavimai nustatyti netiksliai, neaiškiai, nesuderinti tarpusavyje ir klaidino tiekėjus, nes automobilio atitikimas techninės specifikacijos 8 punkto reikalavimui turėti prošvaisą nemažiau kaip 150 mm nesuderinamas su numatytais reikalavimais padidinto pravažumo automobiliui; konkurso sąlygose neįrašyti reikalavimai automobilių transmisijai. Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą, nei vienas serijiniu būdu gaminamas automobilis, skirtas eksploatuoti visuomeninio naudojimo keliuose, negali atitikti Konkurso sąlygų 3 priede nustatytų privalomų reikalavimų visumos. Konkurso sąlygų 31 punkto reikalavimas, jog bendra automobilio garantija būtų ne mažiau kaip 5 metai arba 150 000 km išeliminavo iš konkurso dalyvių sąrašo visus tiekėjus, išskyrus Hyundai ir KIA automobilių prekybos atstovus. Hyundai automobiliams suteikiama 6 metų garantija nuo automobilio kėbulo elementų kiauryminio prarūdijimo, o tai neatitinka sąlygų 30 punkto reikalavimo suteikti 10 metų garantiją kėbului nuo prarūdijimo. Konkurso sąlygų 3 priedo 30 ir 31 punktų reikalavimai garantiniam laikotarpiui pažeidžia Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo (toliau – VPĮ) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principus, dirbtinai riboja konkurenciją, potencialių konkurso dalyvių skaičių, prieštarauja nuostatai, jog perkančioji organizacija visiems tiekėjams turi sudaryti lygias sąlygas dalyvauti pirkime. Konkurso sąlygų 3 priedas naikintinas kaip neatitinkantis VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytiems viešųjų pirkimų principams. UAB „KIA AUTO“ pasiūlytas automobilis KIA Ceed 1,6 LX MT neatitinka Konkurso sąlygų 3 priedo reikalavimo turėti padidintą pravažumą, nes automobilio varantieji ratai tik priekiniai, o prošvaisa - tik 150 mm, todėl automobilis negali būti priskirtas prie visureigių klasės, kaip neatitinkantis Susisiekimo ministro 2001 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 348 patvirtinto priedo Nr. 7 reikalavimų padidinto važumo automobiliams. 2007 m. birželio 14 d. sprendimas konkurso laimėtuoju pripažinti UAB „KIA AUTO“ pasiūlymą prieštarauja imperatyvioms VPĮ 39 straipsnio nuostatoms ir yra naikintinas, nes nebuvo pasiektas VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje apibrėžtas pirkimo tikslas. Nustačius, kad viešojo pirkimo komisijos sprendimas priimtas pažeidus VPĮ principus, tokio sprendimo pagrindu sudaryta sutartis yra niekinė ir negalioja, ji negali sukelti teisinių padarinių.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino - panaikino atsakovo Teisingumo ministerijos viešojo pirkimo komisijos 2007 m. gegužės 30 d. posėdžio protokolu patvirtintų supaprastinto atviro konkurso sąlygų lengviesiems automobiliams pirkti 3 priedą „Lengvojo, padidinto pravažumo, daugiatikslio automobilio techninė specifikacija (transporto priemonės tipas M1 AF)“; panaikino atsakovo Teisingumo ministerijos viešojo pirkimo komisijos 2007 m. birželio 14 d. sprendimą pripažinti UAB „KIA AUTO“ pasiūlymą laimėjusiu konkursą „Lengvųjų automobilių pirkimas“; panaikino 2007 m. birželio 27 d. lengvųjų automobilių pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp Teisingumo ministerijos ir UAB „KIA AUTO“; taikė restituciją – įpareigojo Teisingumo ministeriją grąžinti UAB „KIA AUTO“ tris automobilius KIA Ceed 1,6 LX MT, o UAB „KIA AUTO“ grąžinti Teisingumo ministerijai 149 910 Lt, gautus pagal 2007 m. birželio 27 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį.

Teismas sutiko su ieškovo teiginiais, kad Teisingumo ministerijos parengtų konkurso sąlygų 3 priedo pavadinimas „Lengvojo, padidinto pravažumo, daugiatikslio automobilio techninė specifikacija (transporto priemonės tipas M1 AF)“ klaidino tiekėjus. Konkurso tikslas buvo nupirkti tris lengvuosius, padidinto pravažumo, daugiatikslius automobilius M1 AF tipo, tai yra visureigius. Teisingumo ministerijos atstovo ir trečiojo asmens UAB „KIA AUTO“ teiginiai, kad ministerija automobilių pirkimui turėjo tik 150 000 Lt sumą, todėl paskelbti konkursą visureigiams pirkti negalėjo, yra teisiškai nereikšmingi, nes tokia aplinkybė buvo žinoma tik perkančiajai organizacijai. Tarp šalių nėra ginčo, kad paskelbto konkurse sąlygose perkamų automobilių techninė specifikacija neatitinka visureigiams nustatytų reikalavimų, taip pat visureigių reikalavimams neatitinka ir atsakovo UAB „KIA AUTO“ parduoti automobiliai. Atsakovai šią aplinkybę pripažįsta ir tvirtina, kad ministerija pirko paprastas lengvąsias transporto priemones, kurių tipas M1 AF. Teismo manymu, jeigu ir sutikus su tuo, kad konkursas buvo paskelbtas pirkti paprastas lengvąsias transporto priemones, kurių tipas M1 AF, tai negalima nesutikti su ieškovo teiginiu, jog techninės specifikacijos 30 ir 31 punktų reikalavimai garantijai (kėbulo garantija nuo prarūdijimo - 10 metų ir bendra automobilio garantija - 5 metai arba 150 000 km) išeliminavo iš potencialių konkurso dalyvių sąrašo visus tiekėjus, išskyrus Hyundai ir KIA atstovus. Dėl konkurso sąlygų gavimo į Teisingumo ministerijos viešojo pirkimo komisiją kreipėsi 11 įmonių, tačiau nei viena iš jų nepateikė paraiškos dalyvauti konkurse. Teismo įsitikinimu, esant tokioms aplinkybėms, labiau tikėtina, kad įmonės nedalyvavo konkurse dėl to, jog perkančiosios organizacijos parengta automobilių techninė specifikacija neužtikrino konkurencijos. Teismo manymu, reikalavimai automobilių garantiniam laikotarpiui pažeidžia VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus principus, dirbtinai riboja konkurenciją bei prieštarauja nuostatai, kad perkančioji organizacija visiems pirkėjams turi sudaryti lygias sąlygas dalyvauti pirkime. Kiekvienas asmuo privalo laikytis įstatymų nustatytų reikalavimų, todėl Teisingumo ministerijos atstovo motyvai, kad ministerija neturi teisinės bazės konkursams skelbti, kad nėra specialisto, kuris išmanytų automobilių techninės specifikacijos ypatumus, yra teisiškai nereikšmingi. Teismas nusprendė, kad Teisingumo ministerijos 2007 m. gegužės 30 d. paskelbtas supaprastintas atviras konkursas lengviesiems automobiliams pirkti (pirkimo Nr. 52509) neatitiko VPĮ nustatytų principų, todėl konkurso pagrindu sudaryta automobilių pirkimo-pardavimo sutartis yra niekinė, nes prieštarauja imperatyvioms teisės normoms.

Šalies argumentai

Atsakovas Teisingumo ministerija apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skunde rašoma:

1. Atsakovas paruošė konkurso sąlygas, tačiau specialiųjų reikalavimų, būdingų padidinto važumo automobiliui, jose nebuvo. Atsakovas ketino įsigyti automobilį, kuriam nėra reikalingos padidinto važumo reikalavimus atitinkančios techninės charakteristikos. Vienintelis ryšys, siejantis techninius reikalavimus su padidinto važumo automobiliu, buvo žodžiai specifikacijos pavadinime „padidinto pravažumo“. Atsakovo viešųjų pirkimų komisijoje ir kituose padaliniuose nėra automobilių specialistų, todėl šios klaidos atsiradimas pateisinamas. Esant nesutapimui tarp dalies dokumento pavadinimo ir jame išdėstyto teksto, tikslinga vadovautis dokumento sąlygų turiniu, o ne išimtinai tik dokumento pavadinimu. Potencialių tiekėjų teisės nebuvo pažeistos. Konkurso sąlygų pavadinime nurodytas netikslumas negalėjo turėti esminės įtakos konkurso rezultatams ir sąlygoti VPĮ principų esminius pažeidimus. Teismas nenurodė imperatyvios įstatymo normos, kuriai prieštarauja sandoris, todėl laikytina, jog teismo sprendimas nepakankamai pagrįstas.

2. Iš informacijos apie įmones, prekiaujančias naujais automobiliais, matyti, kad konkurso sąlygų 3 priedo 30, 31 punktų reikalavimus atitinka UAB „Vytaras“, UAB „Sostena“ ir UAB „Autodina“ parduodami automobiliai. Šie pardavėjai galėjo dalyvauti konkurse, nes konkurso sąlygų 3 priedo 30, 31 punktų reikalavimus galėjo atitikti bent 6 automobilių markės. Teismo išvada, kad konkurso sąlygose nurodytą garantiją gali suteikti tik Hyundai ir KIA AUTO neatitinka faktinių aplinkybių. Teismo išvada, kad reikalavimai garantiniam laikotarpiui pažeidžia VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus principus ir riboja konkurenciją, yra nepagrįsta.

3. Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovo ir trečiojo asmens atstovai prašė sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla. Baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės turės įrodomąją galią šioje byloje. Teismas, konstatuodamas, jog vienam tiekėjui buvo sudarytos išskirtinės sąlygos, patvirtino ikiteisminio tyrimo medžiagoje nurodytą aplinkybę dėl tokių sąlygų sudarymo vienai bendrovei, tai yra nusprendė, jog buvo padaryta nusikalstama veika. Tokiu sprendimu teismas paneigė trečiojo asmens nekaltumo prezumpciją.

4. Panaikinus ginčo sutartį ir pritaikius restituciją Teisingumo ministerija patirtų didelę žalą, kadangi automobilių vertė ženkliai sumažėjo. Pritaikius restituciją ir grąžinus automobilius Teisingumo ministerija gautų 52 008 Lt mažiau ir šia suma patirtų žalą. Teismas turi teisę netaikyti restitucijos, jei dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų.

5. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas prašė taikyti ieškinio senatį. Ieškovas nurodė, kad apie teisės pažeidimą sužinojo tik gavęs Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą, parengtą 2008 m. vasario 22 d. Atsakovo įsitikinimu, ieškovas apie VPĮ pažeidimus sužinojo anksčiau nei 2007 m. lapkričio 28 d., kai įteikė pranešimą apie įtarimą trečiajam asmeniui D. N. . Senaties terminas prasidėjo ne vėliau kaip 2007 m. lapkričio 28 d., o teisė reikšti ieškinį išnyko po mėnesio – 2007 m. gruodžio 28 d. Ieškovas kreipėsi į teismą 2008 m. kovo 21 d. Senaties termino praleidimas sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškinį.

Atsiliepimas

Institucija, teikianti išvadą byloje, Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atsiliepimu į atsakovo Teisingumo ministerijos apeliacinį skundą nurodo, kad nėra pagrindo naikinti teismo sprendimą. Atsiliepime akcentuojama, kad atsakovo konkurso sąlygų 3 priede buvo nurodyta, jog pirkimo objektas – lengvasis, padidinto pravažumo, daugiatikslis automobilis, tačiau techninėje specifikacijoje nurodyti parametrai neatitinka padidinto važumo automobiliams keliamų reikalavimų. Teismas tinkamai įvertino aplinkybę, kad VPĮ 101 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta imperatyvi nuostata, jog pirkimo dokumentai turi būti aiškūs ir tikslūs. Pirkimo dokumentų priedas Nr. 3 klaidino tiekėjus ir neužtikrino VPĮ principų laikymosi. Kad pirkimo dokumentai buvo netikslūs ir klaidino tiekėjus patvirtina ir tai, jog net 11 potencialių tiekėjų įsigijo pirkimo dokumentus, tačiau pirkime dalyvavo tik vienas tiekėjas – UAB „KIA AUTO“. Ieškovas apie viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus sužinojo ne 2007 m. lapkričio 28 d., kai buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą trečiajam asmeniui, bet nuo Viešųjų pirkimų tarnybos išvados dienos - 2008 m. vasario 22 d.

Ieškovas Vilniaus apygardos prokuroras atsiliepimu į atsakovo Teisingumo ministerijos apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Teisingumo ministerijos skundą atmesti. Atsiliepime rašoma, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog ginčijamos specifikacijos pavadinime nurodytas pageidaujamo įsigyti automobilio tipas – „padidinto pravažumo“ buvo klaida, tačiau tai esą neklaidino potencialių pirkimo dalyvių. Techninė specifikacija yra vieningas dokumentas ir jo pavadinime nurodytų kategorijų negalima vertinti atsietai nuo turinio. Aplinkybė, kad nebuvo gauta prašymų patikslinti ar išaiškinti konkurso sąlygas, nesudaro pagrindo teigti, jog specifikacijoje išvardinti reikalavimai pageidaujamam automobiliui neprieštaravo viešųjų pirkimų principams. Supaprastintas atviras konkursas neatitiko VPĮ principų, todėl konkurso pagrindu sudaryta automobilių pirkimo-pardavimo sutartis yra niekinė, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. VPĮ principų pažeidimas reiškia imperatyvių teisės normų pažeidimą. Teismas pagrįstai nusprendė, kad ginčijamos specifikacijos 30, 31 punktuose nurodyti reikalavimai bendrai automobilio garantijai ir garantijai nuo kėbulo prarūdijimo išeliminavo iš potencialių konkurso dalyvių sąrašo visus tiekėjus, išskyrus HYUNDAI ir KIA atstovus. Šioje byloje teismas nesprendė trečiojo asmens D. N. kaltės klausimo. Termino ieškiniui paduoti eigos pradžia laikytinas momentas, kai ieškovas gavo pakankamai duomenų, jog pažeistas viešasis interesas. Nuo Viešųjų pirkimų tarnybos išvados, kurioje konstatuoti VPĮ pažeidimai, ieškovui atsirado pakankamas pagrindas kreiptis į teismą. Išvada tyrimą atlikusioje institucijoje gauta 2008 m. vasario 27 d., todėl ieškinio senaties terminas nepraleistas.

Atsakovas UAB „KIA AUTO“ atsiliepimu į atsakovo Teisingumo ministerijos apeliacinį skundą prašo atsakovo skundą patenkinti – pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsiliepime rašoma, kad atsakovas sutinka su apelianto išdėstytais sprendimo panaikinimo motyvais. Ginčo sutartis ir konkurso sąlygos nepažeidė trečiųjų asmenų teisių ir atitiko apelianto bei atsakovo UAB „KIA AUTO“ interesus, todėl viešasis interesas nebuvo pažeistas. Net ir padarius prielaidą, kad buvo pažeistos kai kurios VPĮ nuostatos, nesant žalos konkrečiam asmeniui, negali būti abstrakčiai ginamas viešasis interesas. Esant prieštaravimams tarp dokumento pavadinimo ir konkrečių jame esančių reikalavimų, teismas privalėjo aiškinti konkurso sąlygas sąžiningai, atsižvelgdamas į tikruosius apelianto ketinimus. Teismas, taikydamas restituciją, turėjo sumažinti grąžintinos apeliantui sumos dydį. Byloje taikytina ieškinio senatis. Ieškovas turėjo žinoti apie, jo manymu, padarytus VPĮ pažeidimus vėliausiai įtarimo įteikimo D. N. dieną – 2007 m. lapkričio 28 d. Ieškovas su ieškiniu kreipėsi 2008 m. kovo 21 d. Ieškinio senaties taikymas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį. Nesant imperatyvių teisės normų pažeidimų, nebuvo pagrindo pripažinti ieškinyje nurodytą sandorį niekiniu, panaikinti viešojo pirkimo sąlygas, o viešojo pirkimo komisijos posėdžio protokolus pripažinti negaliojančiais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo visiškai patenkintas ieškinys, laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Pagal šio straipsnio 2 dalį pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo jurisprudencijoje aiškindamas VPĮ nuostatas (2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-416/2005, 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-623/2005, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-458/2007) yra konstatavęs, kad VPĮ siekiama užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustato specialius reikalavimus, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl viešųjų pirkimų principų aiškinimo ir taikymo nuosekliai pažymima, kad perkančioji organizacija privalo užtikrinti, jog atliekant viešojo pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją bus laikomasi lygiateisiškumo, dalyvių ir jų pasiūlymų nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Griežtas šių principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti viešųjų pirkimų tikslai ir bus išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų kiekvieno pirkimo procedūroje. Viešųjų pirkimų principų laikymasis ir tinkamas VPĮ 3 straipsnio nuostatų taikymas nėra vien tik besąlyginė perkančiųjų organizacijų pareiga, bet ir viešųjų pirkimų tikslo pasiekimo garantas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 3K-3-323/2009; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 3K-3-506/2009).

Dėl VPĮ principų pažeidimo

Teisingumo ministerijos viešojo pirkimo komisijos 2007 m. gegužės 30 d. posėdžio protokolu Nr. 15F-21(1) buvo patvirtintos Supaprastinto atviro konkurso sąlygos „Lengvųjų automobilių pirkimas“. Jose nurodoma, kad perkamų automobilių techninė specifikacija yra išdėstyta priede Nr. 3 (t. 1, b. l. 10-16). Lengvojo, padidinto pravažumo, daugiatikslio automobilio techninėje specifikacijoje greta kitų reikalavimų nurodyti: transporto priemonės kategorija ir klasė - M1 AF; prošvaisa – ne mažiau 150 mm; kėbulo garantija nuo prarūdijimo – ne mažiau kaip 10 metų; bendra automobilio garantija – ne mažiau kaip 5 metai arba 150 000 km (t. 1, b. l. 20). Teisingumo ministerijos viešojo pirkimo komisijos 2007 m. birželio 14 d. posėdžio protokolu Nr. 15F-21(3) nutarta, kad UAB „KIA AUTO“ atitinka konkurso sąlygose nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus bei konkurso sąlygose nustatytus kitus reikalavimus, taip pat vadovaujantis VPĮ 39 straipsnio 7 dalies 1 punktu nutarta UAB „KIA AUTO“ pasiūlymą pripažinti laimėjusiu (t. 1, b. l. 25). UAB „KIA AUTO“ pateiktoje lengvojo, padidinto pravažumo, daugiatikslio automobilio techninėje specifikacijoje nurodyta: transporto priemonės kategorija, klasė - M1 AF; prošvaisa - 150 mm; kėbulo garantija nuo prarūdijimo – 10 metų; bendra automobilio garantija – 5 metai arba 150 000 km (t. 1, b. l. 28). 2007 m. birželio 27 d. tarp UAB „KIA AUTO“ (pardavėjo) ir Teisingumo ministerijos (pirkėjo) buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. PA07-06-70/3F-257, pagal kurią buvo nupirkti trys automobiliai KIA CEED už 149 910 Lt kainą su PVM (t. 1, b. l. 73-74). Priėmimo-perdavimo aktuose nurodyta, kad transporto priemonės atitinka pirkimo-pardavimo sutarties Nr. PA07-06-70 specifikaciją (t. 1, b. l. 76-78).

Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 22 d. rašte Nr. 4S-666 nurodė, kad Teisingumo ministerijos viešųjų pirkimų komisija, kurios pirmininku buvo D. N. , pažeidė VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, neužtikrino VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindinių viešųjų pirkimų principų laikymosi, nepasiekė 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pirkimo tikslo. UAB „KIA AUTO“ pasiūlytas automobilis KIA CEED 1.6 LX MT neatitinka konkurso sąlygų priedo Nr. 3 reikalavimo turėti padidintą važumą. Viešųjų pirkimų tarnyba nusprendė, kad Teisingumo ministerijos viešųjų pirkimų komisijos, vadovaujamos pirmininko D. N. , 2007 m. gegužės 30 d. posėdžio protokolu Nr. 15F-21(1) patvirtintų konkurso sąlygų 2.3 punkto reikalavimas galimai apribojo tiekėjų galimybes dalyvauti pirkimo konkurse, o tai galimai neužtikrino VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindinių viešųjų pirkimų principų laikymosi. Viešųjų pirkimų komisija, pripažindama tiekėjo UAB „KIA AUTO“ pasiūlymą laimėjusiu ir atitinkančiu konkurso sąlygų reikalavimus, pažeidė VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, neužtikrino VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindinių viešųjų pirkimų principų laikymosi ir 3 straipsnio 2 dalyje nustatymo pirkimų tikslo pasiekimo. D. N. , atstovaudamas Teisingumo ministeriją, 2007 m. birželio 27 d. pasirašęs su tiekėju UAB „KIA AUTO“ viešojo pirkimo sutartį Nr. PA07-06-70/3F-257 pažeidė VPĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi perkančioji organizacija sudarė sutartį su tiekėju, kurio pasiūlymas neatitiko perkančiosios organizacijos konkurso dokumentuose nustatytų reikalavimų (t. 1, b. l. 80-81). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2008 m. kovo 28 d. rašte Nr. 11-775(08)-2 nurodyta, kokios priemonės priskiriamos padidinto važumo transporto priemonėms. Transporto priemonės tipas – M1 AF reiškia, kad tai lengvasis automobilis, kuris pagal kėbulo tipą yra priskiriamas prie daugiatikslių automobilių, skirtų keleiviams ir jų bagažui ar prekėms vežti kartu, išskyrus automobilius, kurių kėbulų tipas – sedanas, hečbekas, universalas, kupė, kabrioletas. Teisingumo ministerijos supaprastinto atviro konkurso sąlygų techninėje specifikacijoje, kuri patvirtinta 2007 m. gegužės 30 d., nenurodyti techniniai parametrai, kuriuos galima būtų priskirti tik lengviems padidinto važumo automobiliams (t. 1, b. l. 150-151).

Įstatymas numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių dėl asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai) (CPK 182 str. 3 p.). Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 6 d. nuosprendžiu buvęs Teisingumo ministerijos sekretorius ir viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas D. N. pripažintas kaltu pagal LR BK 228 straipsnio 1 dalį ir nubaustas atėmimu teisės vienerius metus dirbti valstybės tarnyboje; UAB „KIA AUTO“ direktorius G. K. pripažintas kaltu pagal LR BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 20 MGL (2 600 Lt) dydžio bauda. Nuosprendyje akcentuota, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog Teisingumo ministerijos organizuotas ir vykdytas lengvųjų automobilių pirkimas parengtomis pirkimo konkurso sąlygomis suteikė galimybę jį laimėti vienam tiekėjui - UAB „KIA AUTO“. Tokią galimybę sudarė D. N. , iš anksto aptaręs ir suderinęs konkurso sąlygas su šio konkurso laimėtojos bendrovės „KIA AUTO“ vadovu G. K. . Tai, kad konkurso sąlygos buvo iš anksto aptartos ir suderintos taip, jog konkursą laimėtų UAB „KIA AUTO“, patvirtina užfiksuota informacija D. N. ir G. K. telefoniniuose pokalbiuose, trumpojoje žinutėje iki ministerijos viešųjų pirkimų komisijos posėdžio, kuriame buvo aptariamos konkurso sąlygos ir techninė specifikacija, kiti bylos įrodymai. Tai, kad automobilių pirkimo konkurso sąlygos buvo specialiai pritaikytos vienai bendrovei, patvirtina bendrovių, prekiaujančių automobiliais ir prašiusių Teisingumo ministerijos konkurso sąlygų ir techninės specifikacijos, atstovai. Jie taip pat patvirtino, kad 5 metų garantiją automobiliams teikia tik korėjietiškų automobilių gamintojai, o toks reikalavimas automatiškai eliminuoja kitų gamintojų dalyvavimą konkurse. Tai, kad buvo siekiama tik vienos bendrovės dalyvavimo konkurse, ir ji, kaip vienintelis tiekėjas, pažeidžiant VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus, buvo pripažinta laimėjusia konkursą, patvirtina ir Viešųjų pirkimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, išvados. UAB „KIA AUTO“ pasiūlymas pripažintas laimėjusiu nepagrįstai, nes pasiūlytas automobilis KIA CEED 1.6 LX MT neatitiko konkurso sąlygose nurodyto reikalavimo padidinto pravažumo automobiliui. D. N. ir G. K. buvo iš anksto suderinę galimybes dėl UAB „KIA AUTO“ pasiūlymo laimėjimo, todėl ši bendrovė su savo pasiūlymu parduoti automobilius KIA CEED ir dalyvavo konkurse, nors siūlomas automobilis neatitiko visų reikalaujamų techninių parametrų (informacija apie aptariamą nuosprendį pateikiama pagal teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis).

Išdėstytų faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija negali sutikti su apelianto argumentu, kad konkurso sąlygose nebuvo nuorodų dėl specialių reikalavimų padidinto važumo automobiliui. Ištirti ir įvertinti įrodymai leidžia teigti, kad konkurso sąlygos buvo rengiamos išimtinai vieno konkurso dalyvio teikiamam pirkimo pasiūlymui užtikrinti. Byloje esančių įrodymų pagrindu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog net ir atsakovo pasiūlytas automobilis neatitiko konkurso sąlygų. Techninėje specifikacijoje nurodyta, kad automobilis turi būti lengvasis, padidinto pravažumo, transporto priemonės kategorija, klasė: M1 AF. Skundo motyvas, kad atsakovo viešųjų pirkimų komisijoje ir kituose padaliniuose nėra automobilių specialistų, nepaneigia to, jog tarpusavyje nesuderintos, neaiškios, dviprasmiškos specifikacijos sąlygos klaidino asmenis, ketinančius dalyvauti paskelbtame konkurse. VPĮ 101 straipsnio 5 dalis numato, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi Įstatymo nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi pateikti visą, išskyrus VPĮ nustatytus atvejus, informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras (VPĮ 24 str. 1 d.). VPĮ 24 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta imperatyvi norma, jog pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija - nupirkti tai, ko reikia. Toks imperatyvas taikomas ir tiems pirkimo dokumentams (pvz., konkurso sąlygoms), kurie nustato kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus, nes jie taip pat turi būti tikslūs ir aiškūs (VPĮ 32 str. 2 d.). Remiantis bendrąja lygiateisiškumo principo samprata tapačius reiškinius vertinti vienodai, bet nevertinti vienodai skirtingų situacijų, lygiateisiškumo principo pažeidimą gali lemti ir tai, kad tik konkursą laimėjusiems asmenims, neatmetant jų pasiūlymo, buvo suteikta galimybė pateikti alternatyvų ar kitaip neatitinkantį pasiūlymą, taip pažeidžiant kitų paslaugų teikėjų teises. Kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas nulemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, o tokio pažeidimo konstatavimas lemia teismo pareigą pripažinti perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad VPĮ įtvirtintų principų pažeidimas neabejotinai reiškia imperatyvių teisės normų pažeidimą. Viešųjų pirkimų principų pažeidimas prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga. Viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų viešojo pirkimo srityje tiesioginis šaltinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, jau yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus. Taigi viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, pagal kurias vertinama daugelis viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis ginant dalyvaujančių viešųjų pirkimų procedūrose asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-25/2009; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-506/2009). Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad potencialių tiekėjų teisės nebuvo pažeistos. Toks pažeidimas pasireiškė tuo, kad konkursą laimėjusi įmonė neatitiko konkurso sąlygų. Be to, pačios konkurso sąlygos buvo netikslios, dviprasmiškos, nesuderintos tarpusavyje, o tai irgi lėmė VPĮ įtvirtintų principų pažeidimą. Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu negalima sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė imperatyvios įstatymo normos, kuriai prieštarauja sudarytas ginčijamas sandoris. Pateikta lengvojo, padidinto pravažumo, daugiatikslio automobilio techninė specifikacija klaidino potencialius konkurso dalyvius (tiekėjus), o tai prasilenkia su VPĮ įtvirtintais pirkimų principais.

Teisėjų kolegijos ištirtų įrodymų pagrindu galima teigti, kad teismo išvada, jog reikalavimai automobilio eksploatacijos garantiniam laikotarpiui pažeidžia VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus principus, riboja sąžiningą konkurenciją, taip pat yra pagrįsta. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 6 d. nuosprendžiu nustatyta, taip pat šios civilinės bylos duomenimis patvirtinta, kad D. N. ir G. K. derino konkurso sąlygas dėl automobilio techninės specifikacijos, iš anksto aptardami specifikacijos 30 ir 31 punktuose nustatytą reikalavimą, kad bendra automobilio garantija būtų ne mažesnė kaip 5 metai arba 150 000 km, o kėbulo garantija nuo prarūdijimo – ne mažiau kaip 10 metų. Apkaltinamajame teismo nuosprendyje nurodyta, kad pokalbio metu D. N. klausia, ar yra daugiau gamintojų, kurie teikia 5 metų garantiją, į ką G. K. atsako, kad teikia ir „Hyundai“, tačiau jie neturi tokios klasės automobilio. Baudžiamojoje byloje liudytojai patvirtino, kad 5 metų garantiją automobiliams teikia tik korėjietiškų automobilių gamintojai, o toks reikalavimas automatiškai eliminuoja daugelio kitų gamintojų dalyvavimą pirkimo konkurse. Taigi teisėjų kolegija aptartų įrodymų pagrindu iš esmės negali sutikti su skundo argumentais, jog ir kitų automobilių pardavėjai galėjo dalyvauti konkurse ir kad jų teisės ir teisėti interesai sąžiningai konkuruojant dalyvauti viešajame pirkime niekaip nebuvę pažeisti ar ignoruoti.

Dėl bylos sustabdymo

Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. balandžio 28 d. nutartimi buvo sustabdęs šią civilinę bylą iki bus išspręsta baudžiamoji byla, kurioje pareikšti kaltinimai D. N. , A. K. ir G. K. padarius nusikalstamas veikas, siejamas su viešojo pirkimo konkurso procedūrų organizavimu ir vykdymu (t. 2, b. l. 21-25). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartį, o atsakovo Teisingumo ministerijos prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo iki bus išspręsta baudžiamoji byla atmetė (t. 2, b. l. 57-61).

Apeliacinio skundo nagrinėjimo proceso metu buvo priimtas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 6 d. apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo D. N. pripažintas kaltu pagal LR BK 228 straipsnio 1 dalį ir nubaustas atėmimu teisės vienerius metus dirbti valstybės tarnyboje, G. K. pripažintas kaltu pagal LR BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 20 MGL (2 600 Lt) dydžio bauda (teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys). Ieškovo atstovės prašymu šio nuosprendžio kopiją teisėjų kolegija prijungė ir į bylą. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, remiasi ir įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytomis aplinkybėmis, kurios turi įrodomąją galią šioje civilinėje byloje dėl asmenų nusikalstama veika sukeltų pasekmių (CPK 182 str. 3 p.).

Dėl restitucijos taikymo

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad Teisingumo ministerijos 2007 m. gegužės 30 d. paskelbtas supaprastintas atviras konkursas pirkti lengvuosius automobilius neatitiko VPĮ nustatytų principų, todėl konkurso rezultatų pagrindu sudaryta automobilių pirkimo-pardavimo sutartis yra niekinė, nes prieštarauja imperatyvioms teisės normoms. Pirmosios instancijos teismas taikė restituciją – įpareigojo Teisingumo ministeriją grąžinti pardavėjui UAB „KIA AUTO“ tris automobilius KIA CEED 1,6 LX MT, pagaminimo metai 2007, o UAB „KIA AUTO“ – grąžinti pirkėjui Teisingumo ministerijai 149 910 Lt, gautus pagal 2007 m. birželio 27 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį (t. 1, b. l. 227-231).

Restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 str.). Taikant restituciją asmuo grąžinamas į ankstesnę padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. CK 6.145 - 6.146 straipsniuose nustatytos restitucijos taikymo modifikacijos. Jų esmė yra ta, kad netoleruotinas dėl restitucijos taikymo vienos iš šalių padėties nepagrįstas ir nesąžiningas pablogėjimas, o kitos - atitinkamas pagerėjimas. Restitucijos (jos būdo) taikymas kiekvienu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Restitucija taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Teismas dėl restitucijos turi svarstyti: 1) ar ją apskritai taikyti, 2) jei taikyti, tai nuspręsti dėl taikymo būdo.

Aukščiau minėtame Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 6 d. apkaltinamajame nuosprendyje nurodyta, kad tiek D. N. , kuris atstovavo perkančiąją organizaciją Teisingumo ministeriją, tiek G. K. , kuris atstovavo pardavėją (tiekėją) UAB „KIA AUTO“, veiksmai organizuojant ir vykdant viešojo pirkimo procedūras buvo nusikalstamo pobūdžio. Šie asmenys neteisėtai susitarė dėl galimybės UAB „KIA AUTO“ laimėti Teisingumo ministerijos 2007 m. gegužės 30 d. paskelbtą lengvųjų automobilių viešojo pirkimo konkursą, aptarė lengvųjų automobilių pirkimo sąlygas, kurios tiktų konkurse dalyvausiančiai UAB „KIA AUTO“. Dėl šių nusikalstamų veiksmų viešame automobilių pirkimo konkurse buvo atimta galimybė su konkurencingais pasiūlymais dalyvauti kitoms automobilių prekybos bendrovėms bei pasirinkti tinkamiausią pasiūlymą, taip iškreipiant VPĮ paskirtį ir pagrindinius šiame įstatyme numatytus viešųjų pirkimų principus. Apeliaciniu skundu ginčijama pirmosios instancijos teismo pritaikyta restitucija natūra, nes dėl jos taikymo apeliantas esą patirs didelę žalą. Įvertinus teismo 2010 m. sausio 6 d. nuosprendyje konstatuotą aplinkybę, jog tyčinius teisei priešingus veiksmus atliko tiek D. N. , atstovaudamas perkančiąją organizaciją Teisingumo ministeriją, tiek G. K. , atstovaudamas neteisėtai konkursą laimėjusį dalyvį UAB „KIA AUTO“, darytina išvada, jog šioje byloje atitinkamų procesinių sprendimų priėmimą ir restitucijos taikymą lemia minėtų juridinių asmenų atstovų ne tik nesąžiningas ir teisei priešingas, bet ir nusikalstamas elgesys. Esant aplinkybėms, kada sandorio pripažinimas negaliojančiu yra asmens nusikalstamų veiksmų pasekmė, pagrįstai taikytina restitucija natūra, nes taikyti CK 6.145 straipsnio 2 dalyje numatytą išimtį tokiu atveju nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad restitucijos natūra taikymas vienos iš šalių padėtį nepagrįstai ir nesąžiningai pablogintų, o kitos - atitinkamai pagerintų. Pripažinto negaliojančiu sandorio šalys - tiek Teisingumo ministerija, tiek UAB „KIA AUTO“ gali realizuoti teisę kreiptis dėl jų nurodomos galimos žalos atlyginimo, reikšdamos savarankiškus reikalavimus tiesiogiai atsakingiems už tokios žalos atsiradimą asmenims. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl restitucijos taikymo ir jo būdo parinkimo. Skundo argumentai nesudaro objektyvaus pagrindo apskritai netaikyti restitucijos arba pakeisti jos būdą.

Dėl ieškinio senaties

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas taikomas iš konkurso rezultatų atsirandantiems reikalavimams (CK 1.125 str. 3 d.). Bylos nagrinėjimo metu atsakovai prašė taikė ieškinio senatį prokuroro pareikštiems reikalavimams.

Pasak ieškovo, prokuroras apie viešojo intereso pažeidimą sužinojo tik gavęs Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą, parengtą 2008 m. vasario 22 d. Apelianto įsitikinimu, ieškovas apie VPĮ pažeidimus sužinojo ne vėliau kaip 2007 m. lapkričio 28 d., kada įteikė pranešimą apie įtarimą trečiajam asmeniui D. N. . Teisėjų kolegija bylos medžiagos pagrindu negali sutikti su skundo argumentu, kad ieškinio senaties termino pradžios momentas prasidėjo nuo 2007 m. lapkričio 28 d., kai buvo pareikštas įtarimas trečiajam asmeniui D. N. dėl nusikalstamos veikos padarymo, o teisė reikšti ieškinį išnykusi po mėnesio, tai yra 2007 m. gruodžio 28 d.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju ieškinio senaties termino pradžia laikytina ta diena, kada ieškovas gavo pakankamai duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, kad yra pažeistas viešasis interesas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminis tyrimas, susijęs su ginčo viešuoju konkursu, buvo pradėtas 2007 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos ikiteisminio tyrimo skyriuje. D. N. 2007 m. lapkričio 28 d. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 228 straipsnio 2 dalyje padarymo (t. 1, b. l. 6-7). Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 22 d. raštu Nr. 4S-666, adresuotu Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkui, kuris šioje institucijoje gautas 2008 m. vasario 27 d., pateikė išsamias išvadas dėl organizuoto viešojo pirkimo procedūrų pažeidimų Teisingumo ministerijos rengtame lengvųjų automobilių pirkimo konkurse. Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos nuostatus ši įstaiga įgyvendina viešųjų pirkimų politiką bei prižiūri kaip laikomasi VPĮ ir jo įgyvendinamų teisės aktų. Būtent ji kontroliuoja, kaip atliekant pirkimus laikomasi VPĮ ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų, vykdo šių teisės aktų pažeidimų prevenciją, nustato viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, jų pobūdį ir su jais susijusius sprendimus bei bausmes. Ieškinys teismui buvo pateiktas 2008 m. kovo 26 d. (t. 1, b. l. 1-5). Taigi įstatymo įgaliotai institucijai – Viešųjų pirkimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės konstatavus atitinkamus organizuoto viešųjų pirkimų konkurso pažeidimus, ieškovui atsirado pakankamas pagrindas kreiptis į teismą su ieškiniu dėl pažeisto viešojo intereso gynimo. Tokių argumentų pagrindu teisėjų kolegija negali sutikti su apeliacinio skundo motyvais, kad ieškovui pareiškus ieškinį dėl viešojo intereso gynimo buvo praleistas ieškinio senaties terminas, kas sudarytų savarankišką pagrindą atmesti ieškinį.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį, priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurį keisti arba naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Gintaras PečiulisDonatas ŠernasVigintas Višinskis