Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. J. pareiškimą dėl skolininkui priklausančios dalies bendrame su kitais asmenimis turte nustatymo, suinteresuoti asmenys – skolininkas V. R., skolininko sutuoktinė V. R., antstolis Dainius Šidlauskas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, sutuoktinių įgytam turtui nuo santuokos sudarymo dienos (duomenys neskelbtini) taikomas įstatymų numatytas turto teisinis rėžimas, t. y. preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

4. 2020 m. rugsėjo 9 d. skolininkui buvo išsiųstas turto arešto aktas Nr. S20-29490 bei 2020 m. rugsėjo 9 d. patvarkymas dėl turto arešto akto Nr. S20-29488, kuriuo skolininkui pasiūlyta per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto ir kitų dokumentų, kuriais taikomi apribojimai, surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimo vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių sutikimu, patvirtintu notarine tvarka. Patvarkymas skolininkui buvo išsiųstas 2020 m. rugsėjo 9 d. deklaruotu gyvenamosios vietos adresu bei elektroninio pašto adresu. Per įstatyme nustatytą terminą Sprendimų vykdymo instrukcijose nustatytos formos skolininko su bendraturčiais pasirašytas sutikimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu nebuvo pateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 593 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjo (išieškotojos) pareiškimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, apie paskirtą teismo posėdį pranešant suinteresuotiems asmenims.

7. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko turto dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis).

8. Vadovaujantis CK 3.87 straipsnio 1 dalimi, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pagal kurią preziumuojama, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe.

9. Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje. Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis).

10. CPK 667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

11. Iš pareiškėjo pareiškimo ir jo priedų, taip pat antstolio Dainiaus Šidlausko teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0178/20/01033 medžiagos nustatyta, kad antstolis Dainius Šidlauskas vykdo skolos išieškojimą iš skolininko V. R. išieškotojo D. J. naudai pagal Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 31 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-3159-866/2018. Antstolis nustatė, kad skolininkas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su V. R.. (duomenys neskelbtini) duomenimis, skolininkas ir jo sutuoktinė (duomenys neskelbtini). Atliekant priverstinius vykdymo veiksmus, antstolis 2020 m. rugsėjo 9 d. turto arešto aktu Nr. S20-29490 areštavo skolininkui priklausantį turtą, skolininko sutuoktinei priklausantį turtą bei bendrą skolininko su sutuoktine turimą turtą. 2020 m. rugsėjo 9 d. patvarkymu dėl turto arešto Nr. S20-29488 antstolis pasiūlė skolininkui per dvidešimt dienų nuo patvarkymo gavimo dienos arba kitų dokumentų, kuriais taikomi apribojimai, surašymo dienos, pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Minėtas antstolio patvarkymas skolininkui buvo išsiųstas 2020 m. rugsėjo 9 d. jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), bei jo elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Antstolis, negavęs sutikimo dėl turto dalies nustatymo, 2020 m. spalio 1 d. Patvarkymu Nr. S20-31611 pareiškėjui D. J. pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

12. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad antstolis tinkamai įgyvendino CPK 667 straipsnyje įtvirtintą pareigą dėl pasiūlymo skolininkui pačiam nuspręsti dėl bendro turto pasidalijimo, tačiau skolininkas (ir jo sutuoktinė) šia teise nepasinaudojo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir pareiškėjo prašymą, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, yra pagrindas nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

13. Kaip minėta, vadovaujantis CK 3.87 straipsniu, 3.88 straipsnio 2 dalimi preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios; nuo šios prezumpcijos nukrypti galima tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnis).

14. Nustatyta, kad santuoka tarp skolininko V. R. ir V. R. sudaryta (duomenys neskelbtini). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, skolininkas su sutuoktine santuokos nėra nutraukę. Atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini), turtui, įgytam nuo (duomenys neskelbtini) (santuokos sudarymo data) iki (duomenys neskelbtini) yra taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis rėžimas (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be kita ko, skolininko ir jo sutuoktinės (duomenys neskelbtini).

15. Turtas, kuriame galima nustatyti skolininko dalį: 1) piniginės lėšos, esančios Swedbank sąskaitoje (duomenys neskelbtini), gautos iki (duomenys neskelbtini); 2) piniginės lėšos, esančios Revolut sąskaitoje (duomenys neskelbtini), gautos (duomenys neskelbtini); 3) ¼ dalis žemės sklypo, 4 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad minėtas turtas yra V. R. asmeninė nuosavybė, į bylą nepateikta.

16. Pagal CK 3.87 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Byloje nustatyta, kad suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini), todėl sutuoktinių turtui, įgytam (duomenys neskelbtini), taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.

17. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo reglamentuoja CK 3.123 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.

18. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017).

19. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).

20. Teismas neturi duomenų apie sutuoktiniams nustatytus sveikatos sutrikimus ir/ar kitas ypatingas aplinkybes, todėl nukrypti nuo lygių dalių principo nėra pagrindo. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad skolininkas ir V. R. yra sutuoktiniai, kurie (duomenys neskelbtini), skolininkas turto, kurio pakaktų skolai sumokėti neturi, o suinteresuotas asmuo V. R. turi banko sąskaitas Swedbank AB ir UAB Revolut bankuose, kuriose yra piniginių lėšų, taip pat skolininkui kartu su sutuoktine bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ¼ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), todėl minėtos piniginės lėšos, įgytos (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo dalis yra bendroji jungtinė sutuoktinių V. R. ir V. R. nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas), kurioje skolininko ir jo sutuoktinės dalys yra lygios. Duomenų, liudijančių, kad skolininkas V. R. turėtų pakankamai asmeninio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0178/20/01033, nėra (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

21. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjo D. J. prašymą ir nustato, kad skolininkui V. R. priklauso ½ dalis piniginių lėšų, esančių Swedbank sąskaitoje (duomenys neskelbtini), gautų (duomenys neskelbtini); ½ dalis piniginių lėšų, esančių Revolut sąskaitoje (duomenys neskelbtini), gautų (duomenys neskelbtini); ½ dalis iš ¼ dalies žemės sklypo, 4 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas. (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CPK 667 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 ir 667 straipsniais,

nutaria:

tenkinti pareiškėjo D. J. prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Nustatyti, kad skolininkui V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ jo sutuoktinės V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų, esančių Swedbank sąskaitoje (duomenys neskelbtini), gautų (duomenys neskelbtini); ½ dalis piniginių lėšų, esančių Revolut sąskaitoje (duomenys neskelbtini), gautų (duomenys neskelbtini); ½ dalis iš ¼ dalies žemės sklypo, 4 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.