Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vilmanto Antano Gaidelio,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistosios A. C. apeliacini skunda del Vilniaus m. 2 apylinkes teismo 2009 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo ji nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. laisves atemimu 2 metams; BK 178 str. 2 d. laisves atemimu 6 menesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. paskirtos bausmes subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutine bausme paskirta laisves atemimas 2 metams ir 4 menesiams.

Iš A. C. priteista Vilniaus teritorinei ligoniu kasai 8228,57 Lt.

Aprašomoji dalis

nustate:

A. C. nuteista už tai, kad 2007-11-10, nuo 18 val. iki 19 val., budama bute, esanciame (duomenys neskelbtini), konflikto metu dure peiliu A. J., padarydama jam kuno sužalojimus, t.y. kiaurymine durtine-pjautine žaizda krutines lastos kaireje su kairio plaucio sužalojimu, širdies sužalojimu, vertinamu sunkiu sveikatos sutrikdymu, kraujo ir oro susikaupimu kaireje pleuros ertmeje, durtine-pjautine žaizda kaklo dešineje puseje, durtine-pjautine žaizda dešinio juosmens srityje, vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai visumoje vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu, del ko nukentejes A. J. buvo sunkiai suluošintas.

Be to, A. C. nuteista už tai, kad atvirai pagrobe svetima turta, t.y. 2007-11-10, nuo 18 val. iki 19 val., budama bute, esanciame (duomenys neskelbtini), matant nukentejusiajam A. J., atvirai pagrobe jam priklausanti mobiliojo ryšio telefona NOKIA 1600, kurio verte 199 Lt.

Nesutikdama su Vilniaus m. 2 apylinkes teismo nuosprendžiu nuteistoji A. C. teigia, kad nuosprendis yra nepagristas ir neteisetas. Nurodo, kad teismas, pripažindamas ja kalta pagal BK 135 str. 1 d., nuosprendi motyvavo tuo, kad byloje nera irodymu, patvirtinanciu jos teiginius, jog nukentejusysis bande ja išžaginti, todel ji besigindama ji sužalojo. Mano, kad teismas netinkamai ivertino byloje surinktus irodymus ir to pasekoje padare nepagrista išvada, kad A. J. buvo sužalotas ne ginantis nuo bandymo išžaginti, o del kitu priežasciu. Teigia, kad ivykio vietos apžiuros protokolas ir byloje esancios ivykio nuotraukos ne tik kad nepatvirtina nukentejusiojo versijos, bet atvirkšciai – patvirtina jos teiginius. Atkreipia demesi, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai tvirtino, kad konfliktas ivyko koridoriuje, t.y. patalpos dalyje tarp šaldytuvo ir sekcijos. Kaip matyti iš ivykio vietos apžiuros protokolo bei byloje esanciu nuotrauku, kraujo deme kaip tik ir buvo rasta maždaug toje vietoje, kur vyko konfliktas. Be to, skirtingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, kraujo kiekis nepatvirtina, kad sužalojimai buvo padaryti butent toje vietoje, kur nurodo nukentejusysis. Negalima vienareikšmiškai teigti, kad didele kraujo deme ant lovos užtiesalo patvirtina, kad nukentejusysis buvo sužalotas lovoje. Protokole nurodyta, kad ant grindu gulejo numestos dvi stiklines ir vienas tušcias butelis, o tai patvirtina jos teiginius, kad bute ivyko susistumdymas. Teigia, kad svarbus ir pirminiai nukentejusiojo parodymai, duoti sekancia diena po ivykio Vilniaus m. 2 PK tyrejui ir 2007-11-12 apklausoje, kuriose nurodyta, kad jis nieko nežino ir jokiu pretenziju del sužalojimu neturi. Taciau sekancia diena, galimai suprates, kad jo atžvilgiu bus pradetas ikiteisminis tyrimas del pasikesinimo išžaginti, nukentejusysis, apkalbedamas ja, papraše ištirti ivyki. Teigia, kad BK 28 str. nurodoma, kad asmuo turi teise i butinaja ginti, todel mano, kad jos veiksmai smogiant A. J. peiliu visiškai atitiko butinosios ginties salygas, nes gynesi nuo neteisetu nukentejusiojo veiksmu, todel negali atsakyti pagal BK 135 str. 1 d.

Atkreipia demesi, kad byloje esantys irodymai negincijamai patvirtina, kad paimdama nukentejusiajam priklausanti telefona, ji neturejo tikslo jo užvaldyti ir naudoti kaip sava. Ta patvirtina aplinkybe, kad telefona su buto raktais iš karto numete išejusi iš laiptines. Spontaniškas bei laikinas daikto paemimas be tikslo užvaldyti, negali sudaryti vagystes sudeties butinuju požymiu, todel mano, kad jos veiksmuose nera BK 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudeties elementu. Kita vertus, jos veiksmai paliekant telefona prie laiptines, turetu buti vertinami kaip savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikaltima, nes turedama realia galimybe užvaldyti nukentejusiojo turta, savo ketinimu atsisake ir turto nepasisavino.

Prašo panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkes teismo 2009 m. sausio 20 d. nuosprendi ir ja išteisinti.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistoji ir jos gynejas praše skunda tenkinti, prokurore praše skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacines instancijos teismas, išnagrinejes bylos medžiaga, nustate, kad apylinkes teismas teisingai A. C. veiksmus kvalifikavo pagal BK 135 str. 1 d., taciau nepagristai ja nuteise pagal BK 178 str. 2 d., todel nuosprendis keistinas.

Išnagrinejus bylos medžiaga nustatyta, kad A. C. peiliu dure A. J.. Teismo medicinos specialistas išvadoje konstatavo, kad sužalojimai A. J. buvo padaryti trimis duriais ir visumoje vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b.l. 47-49). Nuteistoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino sužalojusi nukentejusiji peiliu, taciau apeliaciniu skundu prašo ja išteisinti iš kaltinimo pagal BK 135 str. 1 d., argumentuodama tuo, kad jos veiksmai atitiko butinosios ginties salygas, nes ji gynesi nuo A. J. šiam bandant ja išžaginti. Paaiškino, kad 2007m. lapkricio 10d. vakare buvo atvykusi pas A. J. i buta ((duomenys neskelbtini)), jie kalbejosi. Pokalbio metu ji A. J. primine, kad pastarasis išžagino viena iš jos draugiu, todel norejo sužinoti visas aplinkybes, bet A. J. supyko. Kai ji megino išeiti iš buto ir priejo prie duru, A. J. griebe ja už plauku ir ji nugriuvo ant grindu. Gulincia ant grindu nukentejusysis laike ja už megztinio ir plauku. Visa tai vyko koridoriuje. Ji kažkaip ištruko ir griebe peili, kuris gulejo ant staliuko. Nors nuteistoji nurodo, kad peiliu smoge A. J. gindamasi, taciau šie jos parodymai apie ivykio aplinkybes paneigti nukentejusiojo A. J., liudytoju parodymais, ivykio vietos apžiuros protokolu.

Nukentejusysis A. J. paaiškino, kad ta diena pas ji buvo atejusi A. C.. Jis išgere degtines, A. C. gere sidra. Veliau ji pasiule jam padaryti masaža ir jis sutiko. Atsigulus ant lovos ant pilvo, A. C. atsisedo ant jo ir pradejo kalbeti apie savo drauge Elena. Pradejo priekaištauti, kodel jis išžagino ja. Jam gulint ant pilvo, o A. C. sedint ant jo, pajuto smugi i kaklo sriti iš dešines puses. Nušoko nuo lovos, visur taškesi kraujas. Paaiškino, kad A. C. jam sudave i kakla ir nugara. I krutine dure tuo metu, kai buvo atsistojes. Jis pradejo raminti A. C., praše iškviesti greitaja pagalba, bet kaltinamoji paeme nuo staliuko mobiliojo ryšio telefona NOKIA 1600, ištrauke iš duru spynos raktu ryšuli, užrakino kambario duris ir išejo, palikdama ji kraujuoti kambaryje. Kodel ji paeme jam priklausancius daiktus, tiksliai nežino, bet mano, kad kaltinamoji taip pasielge tam, kad jis negaletu išeiti iš kambario ir pasikviesti pagalbos. Turejo kita rakta, todel išejo iš buto ir nuejes iki Maximos parduotuves prarado samone (t. 2, b.l. 61-62).

Nors nuteistoji parode, kad susistumdymas tarp jos ir nukentejusiojo ivyko koridoriuje, taciau ivykio vietos apžiuros protokole užfiksuota, kad kraujo demes rastos ant sofos, ant grindu ir nusidriekia iki duru. Tai sutampa su nukentejusiojo nurodytomis ivykio aplinkybemis ir kartu paneigia nuteistosios teiginius, nes koridoriuje kraujo buvo aptikta žymiai mažiau. Nukentejusysis A. J. parode, kad prieš atsiguldamas ant sofos, jis iki puses nusirenge. Šiuos jo parodymus patvirtino liudytojas R. T., kuris pirmas pamate sužalota nukentejusiji ir paaiškino, kad vaikinas buvo iki puses nuogas, t.y. su kelnem, bet be marškiniu (t. 1, b.l. 57).

Nors nuteistoji teigia, kad ji gynesi nuo A. J., kai šis kesinosi ja išžaginti, taciau byloje nera jokiu irodymu, kurie patvirtintu šia jos versija. Priešingai, nukentejusiojo sužalojimai nugarineje kuno dalyje (kaklo dešineje puseje, dešinio juosmens srityje t. 1, b.l. 47-49), visiškai nesiderina su jos eskaluojama butinosios ginties versija. Liudytojas, policijos pareigunas V. E., patvirtino, kad jam atvykus i ivykio vieta, grumtyniu požymiu bute nebuvo (t. 2, b.l. 63). Iš bylos medžiagos matyti, kad A. C. 2007-11-12 iš tyrejos gavo siuntima i Lietuvos teises universiteto Teismo medicinos instituta, kad butu nustatyti jai padaryti kuno sužalojimai del pasikesinimo išžaginti (t. 1, b.l. 135), taciau nuteistoji i mineta istaiga nesikreipe. Jokiu išžaginimo žymiu ne tik nuteistosios kune, bet ir drabužiuose nera, nors ji tvirtina, kad tarp jos ir nukentejusiojo vyko grumtynes. Išnagrinejus bei ivertinus byloje esancius irodymus matyti, kad byloje esantys duomenys, t.y. liudytoju parodymai, ivykio vietos apžiuros rezultatai, teismo medicinos specialisto išvada patvirtina A. J. parodymus. Tuo tarpu nuteistosios parodymu apie jos nurodytas ivykio aplinkybes bei pasikesinima ja išžaginti nepatvirtina jokia bylos medžiaga. Nesant byloje duomenu, kurie patvirtintu A. C. parodymus, jog A. J. ji sužalojo peiliu besigindama, jos veiksmu vertinimui butinosios ginties prasme, nera jokio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas nuteistosios veiksmus pagal BK 178 str. 2 d., konstatavo, kad A. C., matydama, kad A. J. reikalinga medicinine pagalba, užrakinusi buta paliko ji viena ir pagrobe mobiliojo ryšio telefona, taip atimdama jam galimybe šauktis pagalbos. Pirmosios instancijos teismo išvada, jam konstatuojant svetimo turto pasisavinima, neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu. Byloje nustatyta, kad išeidama iš nukentejusiojo A. J. buto A. C. paeme jam priklausanti mobiliojo ryšio telefona NOKIA 1600 ir raktus, kuriais užrakino buto duris ir minetus daiktus išmete tuoj pat išejusi iš namo laiptines. Vagyste – tai tycinis, neteisetas ir neatlygintinas svetimo turto pagrobimas, turint tiksla ji pasisavinti, t.y. pagrobta turta valdyti, naudoti ir disponuoti juo kaip savu. Vagystei butinas savanaudiškumo motyvas – siekimas praturteti. Nustatant nusikalstamo sumanymo turini, nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius. Butina nustatyti ir subjektyviuosius, t.y. kokio tikslo sieke bei kokius padarinius numate kaltininkas (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 14 punktas). Byloje nustatyta, kad paimdama telefona ir buto raktus, nuteistoji nesieke turtines naudos. Jos tikslas buvo eliminuoti nukentejusiajam galimybe šauktis pagalbos. Ta patvirtina nustatyta aplinkybe, jog minetus daiktus nuteistoji išmete vos tik išejusi iš namo laiptines. Esant tokioms aplinkybems, A. C. veiksmai negali buti kvalifikuojami pagal BK 178 str. 2 d., todel iš kaltinimo vagyste ji išteisintina paliekant jai paskirta bausme už tycini sunku kuno sužalojima.

Rezoliucinė dalis

nusprende:

Vilniaus m. 2 apylinkes teismo 2009 m. sausio 20 d. nuosprendi pakeisti.

A. C. išteisinti iš kaltinimo pagal BK 178 str. 2 d. Galutine bausme palikti laisves atemima dvejiems metams.

Likusios nuosprendžio dalies nekeisti.