Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2018-07-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-855-1023/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-07-25
Bylos Nr.
1-855-1023/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33563-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Baumilė
Kaltinamasis
E. S.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-855-1023/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33563-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.8; 1.1.8.10.2; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 25 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Vaida Baumilė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. S. 2018 m. liepos 14 d. apie 20.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sodybos kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buitinio konflikto metu, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – tėvą R. S., kuriam rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą, padarydamas nukentėjusiajam R. S. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos kairės akies apatiniame voke bei sukėlė fizinį skausmą. Šiais veiksmais E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Apklaustas įtariamuoju, E. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė (b. l. 50, 53), kad 2018 m. liepos 14 d. apie 20.30 val. grįžo namo girtas. Jų gyvenamosios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme pastebėjo stovintį savo tėvą R. S., kuris pradėjo priekaištauti dėl jo girtavimų. Tuomet kieme tarp jo ir tėvo kilo konfliktas, kurio metu jis vieną kartą smogė kumščiu tėvui į veidą. Į kurią vietą pataikė pasakyti negali, nes nepamena. Jam tėvas jokių smūgių nesudavė. Dėl savo poelgio labai gailisi, atsiprašė savo tėvo, su juo susitaikė

Nukentėjusysis R. S. parodė (b. l. 20-22), kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sutuoktine A. S. bei jų sūnumi E. S.. 2018 m. liepos 14 d. apie 20.30 val. būnant savo gyvenamosios sodybos kieme pastebėjo, kad stipriai apsvaigęs nuo alkoholio grįžo jo sūnus E. S.. Tuomet kieme sutikęs pradėjo priekaištauti dėl dažno svaiginimosi alkoholiu, dėl ko pradėjo abu konfliktuoti. Tada E. S. jam vieną kartą kumščiu smogė į veidą, po ko jis pajuto skausmą kairiajame poakyje. Pastebėjęs, kad sūnus ruošiasi pakartotinai smūgiuoti, jis suėmė rankomis už kaklo ir atstūmė nuo savęs. Jo sūnus atsiprašė, abu susitaikė, jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio byloje nereikš.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo E. S. prisipažinimo, jo ir nukentėjusiojo R. S. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

2018 m. liepos 14 d. Alytaus AVPK Prienų rajono PK Reagavimo skyriaus vyr. tyrėjos R. I. tarnybinis pranešimas (b. l. 4-5), kuriuo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje;2018 m. liepos 14 d. Alytaus AVPK Prienų rajono PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulio D. Ž. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 6-10), kuriuo nustatyta, kad 2018 m. liepos 14 d. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), rado sužalotą R. S.. Užfiksuotas patinimas ir kraujosruva po kaire akimi. R. S. paaiškino, kad sužalojo sūnus, suduodamas smūgį ranka;Įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 11-18), kuriuo nustatyta, kad įvykio vieta yra sodyba, esanti (duomenys neskelbtini);Specialisto išvada (b. l. 27), kuria nustatyta, kad R. S. padaryta poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, ji galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; Asmens blaivumo testas (b. l. 40), kuriuo nustatyta, kad E. S. 2018 m. liepos 14 d. 21.15 val. nustatytas 2,24 promilių girtumas.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes jis 2018 m. liepos 14 d. apie 20.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sodybos kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buitinio konflikto metu, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – tėvą R. S., kuriam rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą, padarydamas nukentėjusiajam R. S. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos kairės akies apatiniame voke bei sukėlė fizinį skausmą. Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už E. S. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, ir jas suprato. Kaltinamasis E. S. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 57-58).

Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš artimą asmenį – tėvą. Kaltinamojo E. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo E. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis E. S. praeityje neteistas (b. l. 32), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 33-35), nedirba (b. l. 36), darbo biržoje neregistruotas (b. l. 37), psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose neįrašytas (b. l. 39). Nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškia, nukentėjusiajam 2018 m. liepos 16 d. išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 59). Kaltinamasis sutinka su prokuroro pasiūlyta laisvės apribojimo bausme, kuri atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, ankstesnį kaltinamojo elgesį, aplinką, kurioje padaryta nusikalstama veika, teismo manymu, yra tinkama bausmės rūšis kaltinamajam.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką E. S. įskaitytinas kardomojo kalinimo laikas nuo 2018 m. liepos 14 d. 21.00 val. iki 2018 m. liepos 15 d. 16.40 val. (b. l. 45-47) (BK 65-66 straipsniai).

Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, E. S. iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 56).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

nusprendžia (įsako) :

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. S. paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti E. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. liepos 14 d. 21.00 val. iki 2018 m. liepos 15 d. 16.40 val., t. y. 1 (vieną) parą, ją prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi nuteistajam E. S. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Kaltinamajam E. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti E. S., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Vaida Baumilė