- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-06
- Bylos Nr.
- e2S-527-440/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Ieškovas
- I. G.
- Atsakovas
- A. G.
- Trečiasis asmuo
- AB „Swedbank“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo I. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4156-1003/2016 pagal ieškovo I. G. ieškinį atsakovei A. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo AB „Swedbank“, išvadą teikianti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas I. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas nutraukti (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą A. G. ir I. G. santuoką, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovės A. G. kaltės; nustatyti nepilnamečių dukterų A. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove; priteisti iš ieškovo išlaikymą R. G., A. G. po 45 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo iki vaikų pilnametystės; padalyti santuokoje įgytą turtą; priteisti iš atsakovės ieškovui 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. balandžio 14 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo I. G. ieškinį atsakovei A. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.
3. Byloje reiškiami reikalavimai dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo, ši byla turi tarptautinį elementą, todėl teismas sprendė, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Teismas rėmėsi reglamento „Briuselis IIa“ 2 skirsnio „Tėvų pareigos“ 8 straipsniu, kuris reglamentuoja, kad bylų, susijusių su tėvų pareigomis vaikui, jurisdikciją turi tos valstybės teismai, kurioje yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. Kadangi tiek atsakovės A. G., tiek šalių nepilnamečių vaikų R. G., A. G. gyvenamoji vieta yra Švedijos Karalystėje, ten jos gyvena ir mokosi, teismas sprendė, jog ši byla yra teisminga Švedijos Karalystės teismams. Papildomai teismas pažymėjo, kad atsakovė A. G. 2015-03-16 yra deklaravusi išvykimą į Švediją.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovas I. G. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Apelianto įsitikinimu, teismas nesiaiškino civilinės bylos tarptautinio elemento reikšmės teismingumui bei taikytinai teisei. Teismas privalėjo atskirti visus byloje keliamus reikalavimus ir kiekvienam jų atskirai nustatyti tarptautinį (užsienio) elementą, susijusią valstybę ir taikytiną teises aktų grupę, tačiau savo nutartyje dėl atskirų ieškinio elementų nepasisakė. Teismas nesirėmė šalių nuolatine gyvenamąją vieta vertinant tai, kad atsakovė iki 2016-03-16 gyveno Lietuvoje, neatsižvelgė, kad turtas ir kreditoriai yra Lietuvoje. Vien aplinkybė, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė yra Lietuvos Respublikos piliečiai, sudaro pagrindą ieškinį priimti ir dėl to teismas skundžiamojoje nutartyje nepasisakė, netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau CK ) 2.12 straipsnio 1 dalį. Teismas, aiškindamas nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos kriterijų, nepagrįstai rėmėsi atsakovės deklaruotu išvykimu į Švediją. Be to, atsakovė išskirtinai savo teises sieja su nekilnojamuoju turtu, esančiu Lietuvoje. Teismas nesiaiškino ir netaikė jurisdikcijos prorogacijos sąlygų, kuriems egzistuojant jurisdikcija spręsti tėvų pareigų klausimą suteikiama teismui turinčiam jurisdikciją spręsti santuokos nutraukimo bylą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje keliamas bylos, turinčios užsienio elementą, teismingumo nustatymo klausimas. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė atsisakyti priimti ieškovo ieškinį dėl santuokos nutraukimo kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismui.
6. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas I. G., atsakovė A. G. ir šalių nepilnametės dukros A. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. G., gim. (duomenys neskelbtini) yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Ieškovo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Šiuo metu atsakovė su dukromis gyvena Švedijos Karalystėje. Gyventojų registro centro duomenis atsakovė A. G. 2015-03-16 deklaravo išvykimą į Švediją. Ginčo, jog šalių ir jų nepilnamečių dukterų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Švedijos Karalystėje, ir kad nagrinėjama byla yra su tarptautiniu elementu, nėra. Ieškovo ieškinyje yra reiškiami tokie reikalavimai: 1) dėl šalių santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės; 2) dėl šalių nepilnamečių dukterų gyvenamosios vietos nustatymo; 3) dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo; 4) dėl šalių santuokoje įgyto turto padalijimo; 5) dėl neturtinės žalos priteisimo.
7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau - CPK ) VII dalies nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesą, prioritetą suteikia tarptautinėms sutartims, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 straipsnis). Tai reiškia, kad jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei minėtame CPK skyriuje, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės. Nagrinėjamoje byloje ginčo tarptautinis (užsienio) elementas yra susijęs su ES valstybe nare – Švedijos Karalyste, todėl reikalavimo dėl santuokos nutraukimo jurisdikcijos klausimas turėtų būti sprendžiamas vadovaujantis 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (Reglamento „Briuselis II bis“) nuostatomis. Lietuvos Respublikai daugiašalės sutarties pagrindu 2004 m. gegužės 1 d. tapus Europos Sąjungos nare, Europos Sąjungos institucijų priimti reglamentai yra privalomi ir taikomi tiesiogiai. Šiuo konkrečiu atveju ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, pagal Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnį turi teisę pasirinkti vieną iš alternatyvių jurisdikcijos pagrindų, t. y., arba kreiptis pagal šalių bendrą gyvenamąją vietą į Jungtinės Karalystės kompetentingą teismą (Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies a punkto 1 papunktis), arba pagal abiejų šalių pilietybę - į Lietuvos teismą (Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies b punktas). Kadangi ieškovas kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, šis turi jurisdikciją nagrinėti reikalavimą dėl šalių santuokos nutraukimo iš esmės. Ieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo yra teismingas Šiaulių apylinkės teismui.
8. Reglamentas „Briuselis II bis“ nereglamentuoja sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimų. Ieškinio reikalavimų dėl šalių santuokoje įgyto turto padalijimo ir dėl neturtinės žalos priteisimo jurisdikcijos klausimas spręstinas vadovaujantis nacionalinės teisės normomis. Atsižvelgiant į tai, kad aukščiau paminėti reikalavimai buvo pateikti kartu su reikalavimu nutraukti santuoką, nesant bendrų tarptautinės privatinės teisės normų spręsti jurisdikcijos klausimus dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo, vadovaujantis civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais, sprendžiama, kad ieškinio reikalavimai dėl šalių santuokoje įgyto turto padalijimo, ir dėl neturtinės žalos priteisimo turi būti nagrinėjami kartu su reikalavimu dėl santuokos nutraukimo, t. y. Šiaulių apylinkės teisme.
9. Reglamentas „Briuselis II bis“ yra taikomas civilinėms byloms, susijusioms su santuoka ir tėvų pareigomis (Reglamento „Briuselis II bis“ 1 straipsnio 1 dalis). Pagal Reglamento „Briuselis II bis“ 2 straipsnio 7 punktą tėvų pareigos apibrėžiamos kaip „visos teisės ir pareigos, susijusios su vaiko asmeniu ar turtu, suteikiamos fiziniam ar juridiniam asmeniui teismo sprendimu, įstatymų nustatyta tvarka ar juridinę galią turinčiu susitarimu“. Ieškinio reikalavimai dėl šalių nepilnamečių dukterų gyvenamosios vietos nustatymo priskiriami prie reikalavimų dėl tėvų pareigų. Reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnis įtvirtina reikalavimų dėl tėvų pareigų bendrąją jurisdikcijos nustatymo taisyklę – reikalavimai dėl tėvų pareigų turi būti nagrinėjami valstybės teismuose pagal vaiko nuolatinę (įprastinę) gyvenamąją vietą. Kadangi šalių nepilnamečių dukrų gyvenamoji vieta yra Švedijos Karalystėje, todėl pagal bendrąją taisyklę, šios valstybės teismas būtų kompetentingas nagrinėti ieškinio dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimus. Reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnyje yra numatyta 8 straipsnio, nustatančio bendrąją vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teismų jurisdikcijos spręsti dėl tėvų pareigų taisyklę, išimtis (jurisdikcijos prorogacija). Pagal 12 straipsnio nuostatas, teismas, turintis jurisdikciją nagrinėti santuokos nutraukimo bylą, tačiau neturintis jurisdikcijos spręsti dėl tėvų pareigų, gali spręsti abu klausimus kartu, jeigu: a) bent vienas iš sutuoktinių turi tėvų pareigas vaikui ir b) tokiai teismų jurisdikcijai, teismui priėmus bylą savo žinion, aiškiai išreikštu ar kitokiu nedviprasmišku būdu pritarė abu sutuoktiniai ir tėvų pareigų turėtojai, ir ji labiausiai atitinka vaiko interesus. Taigi, atsižvelgiant į šias nuostatas, darytina išvada, kad ieškinio reikalavimai dėl šalių dukterų gyvenamosios vietos nustatymo gali būti nagrinėjami Šiaulių apylinkės teisme kartu su ieškinio reikalavimu dėl santuokos nutraukimo, nustačius jurisdikcijos prorogacijos taikymo sąlygas. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo priimti ieškinį spręsti dėl jurisdikcijos prorogacijos taikymo galimybės. Pareiga išsiaiškinti, ar kitas sutuoktinis (atsakovė) sutinka, kad reikalavimai dėl dukterų gyvenamosios vietos nustatymo būtų nagrinėjami Šiaulių apylinkės teisme tenka šiam teismui. Pažymėtina, kad atsakovės pritarimas jurisdikcijos prorogacijai gali būti įforminamas raštu, pareiškiamas teismo posėdžio metu ar gali būti išreiškiamas konkliudentiniais veiksmais, atsakovei nepareiškus prieštaravimo dėl jurisdikcijos prorogacijos. Nustatyti, ar atsakovė pritarė, kad paminėti reikalavimai gali būti nagrinėjami kartu su reikalavimu dėl santuokos nutraukimo, ar ne, diskrecijos teisė paliekama bylą nagrinėjančiam teismui. Be to, svarbus yra ne tik atsakovės pritarimas, teismas privalo atkreipti dėmesį į tai, kad minėtų reikalavimų nagrinėjimas santuokos nutraukimo byloje turi labiausiai atitikti vaiko interesus. Teismas turi įvertinti, kaip bus išklausyta vaiko nuomonė, ar bus surinkti objektyvūs duomenys apie vaiko gyvenimo sąlygas, ar šiuos duomenis galės pateikti pačios šalys, ar duomenys bus renkami teismo iniciatyva, duomenų gavimo išlaidas ir kt. Paaiškėjus, kad jurisdikcijos prorogacija negalima ir Šiaulių apylinkės teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti ieškinio reikalavimus dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, šie ieškinio reikalavimai paliktini nenagrinėti CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu.
10. Ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo jurisdikcijos klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (Išlaikymo reglamento) nuostatomis. Pagal bendrąją jurisdikcijos taisyklę reikalavimai dėl išlaikymo gali būti nagrinėjami pagal atsakovo (skolininko) arba kreditoriaus įprastinę gyvenamąją vietą (Išlaikymo reglamento 3 straipsnio a ir b punktai). Pagal Išlaikymo reglamento 3 straipsnio c punktą (pagalbinė (šalutinė) jurisdikcija) jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su asmenų statusu susijusias bylas (pav., bylas dėl santuokos nutraukimo, separacijos, santuokos negaliojimo, tėvystės nustatymo). Ši taisyklė negali būti taikoma tik tokiu atveju, jei jurisdikcija grindžiama tik vienos iš šalių pilietybe. Kadangi nagrinėjamoje byloje abi bylos šalys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, todėl šiuo konkrečiu atveju, ieškovas turėjo teisę pasirinkti su ieškinio reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo kreiptis į Švedijos Karalystės teismą, arba pagal pagalbinės (šalutinės) jurisdikcijos taisyklę – į Lietuvos teismą, kuriame yra nagrinėjama šalių santuokos nutraukimo byla. Ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra teismingas Šiaulių apylinkės teismui.
11. Remiantis aukščiau išdėstytu laikytina, kad Šiaulių apylinkės teismui yra teismingi ieškinio reikalavimas dėl šalių santuokos nutraukimo Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies b punkto pagrindu, reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo Išlaikymo reglamento 3 straipsnio c punkto pagrindu, o reikalavimai dėl šalių santuokoje įgyto turto padalijimo ir neturtinės žalos priteisimo turi būti nagrinėjami Šiaulių apylinkės teisme santuokos nutraukimo byloje, vadovaujantis proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis). Ieškinio reikalavimai dėl šalių nepilnamečių dukrų gyvenamosios vietos nustatymo gali būti nagrinėjami Šiaulių apylinkės teisme šalių santuokos nutraukimo byloje tik esant jurisdikcijos prorogacijos sąlygoms, nustatytoms Reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnyje. Pareiga nustatyti jurisdikcijos prorogacijos sąlygų buvimą tenka pirmosios instancijos teismui.
12. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė aukščiau nurodytų reglamentų nuostatas, todėl neteisingai išsprendė ieškinio priėmimo klausimą. Skundžiama nutartis naikintina ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnis 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl ieškovo I. G. ieškinio atsakovei A. G. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties kopijas išsiųsti šalims.