Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės V. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. L2-1984-901/2015, iškeltoje pagal kreditoriaus A. T. pareiškimą dėl skolos priteisimo iš atsakovės V. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorius A. T. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydamas iš skolininkės V. M. priteisti 4199,49 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 60,00 Eur teisininko pagalbai apmokėti ir 109,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio.Šiaulių apylinkės teismas 2015-02-05 priėmė teismo įsakymą, kuriuo kreditoriaus A. T. naudai nutarė išieškoti iš skolininkės V. M. 4199,49 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 4199,49 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-02-05) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 169,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.2015-12-03 skolininkė V. M. pateikė teismui prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo, tuo pačiu prašydama atnaujinti terminą prieštaravimams pareikšti bei panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-02-05 įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-1984-901/2015. Nurodė, kad ji iš kreditoriaus pinigų nesiskolino, gyveno ir dirbo pas kreditorių, kuris pasinaudodamas jos neįgalumu privertė ją pasirašyti skolos raštelį. Teigė, kad laiku pateikti prieštaravimų negalėjo, kadangi apie kreditoriaus pareiškimą ir 2015-02-05 priimtą teismo įsakymą sužinojo tik 2015-10-25, kai iš jos gaunamos invalidumo pensijos buvo išskaičiuoti 35,55 Eur. Pažymėjo, kad nuo 2015-01-15 iki 2015-01-29 gulėjo Šiaulių ligoninėje, 2015-01-26 buvo operuota, nuo 2015-01-29 iki 2015-02-17 gydėsi Meškuičių ligoninėje. Taip pat nurodė, kad 2015-02-11 jai skirtus teismo dokumentus priėmė jos neįgali, vidutinio protinio atsilikimo sesuo Z. M., kuri jai jų neperdavė, nieko apie juos nesakė, o kreditorius A. T. šiuo dokumentus pasiėmė ir jų skolininkei nerodė visą tą laiką, kol ji pas jį gyveno iki 2015-10-06.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015-12-04 nutartimi skolininkės V. M. prašymo atnaujinti terminą pareikšti prieštaravimus netenkino ir pateiktus dokumentus kartu su visais priedais grąžino skolininkei.Teismas pažymėjo, kad skolininkė prieštaravimus turėjo pareikšti per 20 dienų nuo teismo pranešimo, t.y. iki 2015-03-03. Remdamasis byloje pateiktais duomenis teismas nustatė, kad skolininkė ilgą laiką gyveno kartu su seserimi kreditoriaus gyvenamosios vietos adresu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teismo įsakymas su kitais dokumentais skolininkės seseriai įteiktas kreditoriaus pareiškime nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), nors skolininkės pateiktoje pažymoje buvo nurodyta, kad Z. M. tuo metu tebegyveno kreditoriaus adresu, o į (duomenys neskelbtini), kur kaip nurodė gyvena skolininkė, skolininkės sesuo atvežta 2015-10-06. Teismas vertino, kad nustatytos aplinkybės verčia abejoti skolininkės teiginiais, kad teismo siųstų procesinių dokumentų ji negavo ir apie priimtą teismo įsakymą nieko nežinojo devynis mėnesius. Taip pat teismas pažymėjo, kad įsiteisėjęs teismo įsakymas dar 2015-03-05 buvo išsiųstas kreditoriui, kurį jis kaip ir nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turėjo teisę perduoti vykdymui pasirinktai antstolio kontorai. Remiantis skolininkės pateiktais duomenimis, ji gydėsi 2015 m. sausio – vasario mėn., o duomenų, kad vėliau ji būtų turėjusi sveikatos problemų, byloje nebuvo pateikta, taip pat nebuvo pateikta duomenų, kad skolininkei ar jos seseriai būtų apribotas veiksnumas. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybės, teismas sprendė, kad skolininkės nurodytos priežastys nesudaro pagrindo atnaujinti 9 mėnesiais praleisto termino prieštaravimams pareikšti, todėl šiuo pagrindu skolininkės prašymo dėl termino atnaujinimo netenkino, tuo pačiu išaiškindamas, kad skolininkė turi teisę pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, teikdama motyvuotą prašymą, taip pat skolininkė turi teisę prašyti stabdyti teismo įsakymo vykdymo veiksmus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

Atskiruoju skundu skolininkė V. M. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-02-05 įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-1984-901/2015. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad teismo siųstus procesinius dokumentus priėmusi Z. M. nėra ir nebuvo apeliantės šeimos narys, šių dokumentų apeliantei neperdavė. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad tuo metu apeliantė gyveno viena (duomenys neskelbtini), taip pat iki 2015-02-17 gydėsi Šiaulių respublikinėje bei Meškuičių ligoninėse. Kadangi Z. M. turi protinę negalią, tuo pasinaudojęs A. T. atėmė iš jos teismo dokumentus ir juos paslėpė ir tiktai 2015 m. rugsėjo mėnesį pradėjo reikalauti sumokėti vadinamą skolą. Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius A. T. prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Šiaulių apylinkės teismo 2015-12-04 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškimo dėl teismo įsakymo pateikimo teismui metu ir teismo procesinių dokumentų išsiuntimo apeliantei metu, ji kartu su seserimi faktiškai gyveno kreditoriaus dukrai I. T. nuosavybės teise priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini), todėl teismo procesiniai dokumentai apeliantei buvo įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3dalis). Pažymi, kad apeliantės teiginiai, kad jos sesuo neperdavė jai teismo dokumentų bei, kad šiuos dokumentus jis paslėpė, tam, kad apeliantė negalėtų su jais susipažinti, neatitinka tikrovės ir yra nepagrįsti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo padavimo terminą, pagrįstumo.

Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 437 straipsnio 1 dalimi, kreditoriaus pareiškimo kopija ir teismo įsakymo patvirtinta kopija ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo įsakymo išdavimo išsiunčiamos skolininkui. Kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijos ir teismo pranešimas skolininkui įteikiami CPK 123 ir 124 straipsniuose nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu; įsiteisėjęs teismo įsakymas per tris darbo dienas išsiunčiamas išieškotojui (CPK 438 straipsnis). Tinkamas teismo įsakymo nuorašo skolininkui įteikimas yra viena iš įstatyme numatytų būtinų sąlygų, kurioms esant šis teismo procesinis sprendimas įgyja res iudicata galią.Skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos; prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, išskyrus reikalavimą nurodyti prieštaravimų pagrindą; jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti (CPK 439 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismas 2015-02-05 priėmė teismo įsakymą, kuriuo kreditoriaus A. T. naudai nutarė išieškoti iš skolininkės V. M. 4199,49 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 4199,49 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-02-05) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 169,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (13 b.l.). Teismo įsakymas įteiktas 2015-02-11 skolininkės giminaitei (sesei) Z. M., adresu (duomenys neskelbtini) (16 b.l.). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismo įsakymas įsiteisėjo 2015-03-05. 2015-11-12 skolininkė pateikė teismui prašymą leisti susipažinti su civilinės bylos medžiaga (18 b.l.), 2015-12-03 pateikė prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo, kartu su prašymu atnaujinti terminą prieštaravimams pareikšti, teigdama, kad priimtą teismo įsakymą sužinojo tik 2015-10-25, kai iš jos gaunamos invalidumo pensijos buvo išskaičiuota 35,55 Eur suma (20 b.l.). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skolininkė praleido terminą prieštaravimams pateikti bei nepripažino skolininkės nurodytų aplinkybių svarbiomis terminui atnaujinti (36-37 b.l.).Apeliacinės instancijos teismas vertindamas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė termino skolininkės prieštaravimams paduoti praleidimo teisines pasekmes, atkreipia dėmesį į tai, kad tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti civilinio proceso principai reikalauja byloje dalyvaujantiems asmenims suteikti teisę prieštarauti kreditoriaus pareiškimui, priimtam teismo įsakymui, apskųsti aukštesnės instancijos teismui žemesnės instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą. Taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis teismų praktika, pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl teismas turi šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų instituto paskirtį, ginčo esmę, bylos reikšmę skundo pateikėjui, jo asmenines savybes, jo veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines aplinkybes. Taigi termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, besiskundžiančios šalies elgesį procese, į jos sąžiningumą naudojantis suteiktomis procesinėmis teisėmis (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-791/2012).Konkrečiu atveju, kaip minėta bylos duomenys patvirtina, jog neįsiteisėjęs Šiaulių apylinkės teismo 2015-02-05 įsakymas, kreditoriaus pareiškimo su priedais kopijos skolininkei V. M. buvo išsiųstas 2015-02-05, o iš byloje esančios procesinių dokumentų įteikimo pažymos matyti, kad skolininkei siųsti dokumentai 2015-02-11 įteikti Z. M., nurodant, kad procesinius dokumentus priėmęs asmuo yra skolininkės sesuo (16 b.l.). Pirmosios instancijos teismas tokį įteikimą skolininkui laikė tinkamu ir skundžiamoje 2015-12-04 nurodė, jog toks įteikimas atitinka CPK 123 str. 3 d., kuriame nurodyta, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepakankamai atsižvelgė į apeliantės pateiktus duomenis – 2015-02-02 Šiaulių rajono administracijos Gruzdžių seniūnijos pažymą apie šeimos sudėtį, kurioje nurodyta, kad V. M. gyvena viena (duomenys neskelbtini). (24 b.l.). Taip pat į byloje pateiktus prieštaringus duomenis apie apeliantės ir jos sesers faktines gyvenamąsias vietas - nors kreditorius atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad jo kreipimosi į teismą metu, skolininkė kartu su seserimi Z. M. gyveno jo dukrai priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini) (57 b.l.). tačiau iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kuršėnų kaimiškosios seniūnijos pateiktų duomenų matyti, kad pagal seniūnijos turimus duomenis nuo 2012-02-23 iki 2015-10-06 Z. M. gyveno pas A. T. adresu (duomenys neskelbtini), 2015-10-06 atvežta pas Z. J., gyvenančią (duomenys neskelbtini), kur jau buvo rasta begyvenanti V. M. (25 b.l.). Iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad nuo 2015-01-15 iki 2015-01-29 apeliantė gydėsi VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės ortopedijos – traumatologijos skyriuje (28 b.l.), nuo 2015-01-29 iki 2015-02-17 gydėsi Meškuičių ligoninės slaugos skyriuje (29 b.l.), tiek apeliantei, tiek jos seseriai Z. M. yra nustatytas vidutinis protinis atsilikimas (34-35 b.l.). Iš VSDFV Šiaulių skyriaus pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas matyti, kad iš apeliantės gaunamos invalidumo/netekto darbingumo pensijos 35,55 Eur išskaita pirmą kartą buvo išskaičiuota 2015-10-25 (31 b.l.), kas suteikia pagrindo išvadai, kad apie vykdomą skolos išieškojimą kreditoriaus naudai apeliantė galėjo sužinoti tik 2015-10-25. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma suteikia pagrindą išvadai, kad konkrečiu atveju apeliantei siųsti procesiniai teismo dokumentai jai galėjo būti neperduoti ir apie jos atžvilgiu priimtą teismo įsakymą ji galėjo nežinoti iki tol kol nebuvo pradėtas vykdyti priverstinis skolos išieškojimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nesant tiesioginių įrodymų apie teismo įsakymo įteikimą skolininkei V. M. laikytina, kad skolininkė terminą prieštaravimams pareikšti dėl kreditoriaus pateikto reikalavimo praleido dėl svarbių priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas konkrečiu atveju laiko, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių atmestas prašymas atnaujinti praleistą terminą buvo įvertintos formaliai, nesivadovaujant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais taikant įstatymus (CK 1.5 straipsnis).Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš apeliantės veiksmų matyti, jog ji aktyviais veiksmais nuosekliai siekė apginti savo teises - kreipdamasi teisinės pagalbos į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, nurodydama nesutikimo su kreditoriaus reikalavimu faktą, skųsdama nutartį, kuria teismas atsisakė atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti. Atkreiptinas dėmesys, kad taikant įstatymus vyraujantys teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai suponuoja pareigą ginti aktyviai veikiančio asmens subjektines teises, kad pastarasis neprarastų vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės būti išklausytam. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju praleisto termino reikšmė, kartu atsižvelgiant ir į iš esmės procesiškai aktyvų apeliantės elgesį, turi būti vertinama lyginant su pasekmėmis, kurias šis byloje dalyvaujantis asmuo patirtų termino neatnaujinus. Pripažintina, kad šiuo atveju nepriėmus skolininkės prieštaravimų, nebuvo sudarytos jai galimybės bylą išnagrinėti ginčo teisenos tvarka ir nustatyti objektyvią tiesą nagrinėjamoje byloje, o tuo pačiu ir teikti apeliaciją, dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant realiai užtikrinti šalių interesų pusiausvyros ir šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principų įgyvendinimą, nagrinėjamu atveju apeliantei turi būti suteikta galimybė pateikti prieštaravimus bei ginčo teisenos tvarka išdėstyti savo argumentus ir juos įrodinėti teisme, ginčijant skolos kreditoriui nebuvimą. Remiantis išdėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, apeliantės atskirasis skundas tenkintinas iš dalies - atnaujintinas praleistas terminas prieštaravimams paduoti (CPK 78 straipsnio1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 439 straipsnio 2 dalis), o prieštaravimų priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui LR CPK 439 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 78 straipsnio 1 dalimi, 329 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 439 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartį panaikinti, atnaujinti skolininkei V. M. terminą prieštaravimams pateikti ir prieštaravimų priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti bylos dalyviams.