- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-02-02
- Bylos Nr.
- e1-905-1165/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44734-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vita Padriezaitė
- Kaltinamasis
- A. T.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 420 straipsnyje numatyta tvarka išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Evaldo Tarasevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje:
A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, turinti vidurinį išsilavinimą, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą ten pat, neteista (teistumas pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 28 d. nuosprendį dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnyje, padarymo išnykęs),
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. T. 2022 m. lapkričio 25 d., apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini), viešojoje vietoje, trečio aukšto bendro naudojimo laiptinėje, žodinio konflikto metu – įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, spyrė į sėdmenis R. G., po to rankomis sugriebė ir, pargriovusi ant žemės, tempė ją už plaukų, sukeldama fizinį skausmą, šiais įžūliais veiksmais demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šiais veiksmais A. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.
Kaltinamoji A. T., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad ji viena gyvena (duomenys neskelbtini). Namas yra bendrabučio tipo, gyvena trečiame aukšte, kuriame yra 12 butų. Su kaimynais naudojasi bendra virtuve, tualetu ir dušu. Kartais kyla konfliktai su kaimyne R. G., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) kambaryje. Šie konfliktai kyla dėl kaimynės pastovių priekaištų dėl minėtų bendrų patalpų naudojimo. 2022 m. lapkričio 25 d. apie 14.00 val., kai ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, taip pat kilo iš pradžių žodinis konfliktas su kaimyne R. G. dėl buitinių nesutarimų. Konflikto metu bendro naudojimo koridoriuje nesusivaldžiusi priėjo prie R. G., rankomis paėmė už plaukų ir pargriovė ant grindų bei patempė už plaukų, taip pat jos atžvilgiu vartojo ir necenzūrinius žodžius. Supranta, kad jos veiksmai galėjo R. G. sukelti fizinį skausmą ir elgesys viešoje vietoje galėjo papiktinti kaimynus. Dėl savo tokio spontaniško elgesio nuoširdžiai gailisi (elektroninės b. l. 83–86).
Be pačios kaltinamosios parodymų, jos kaltė grindžiama byloje esančiais nukentėjusiosios, liudytojų parodymais ir surinktais rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusioji R. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad įvykio metu sužalojimai jai nepadaryti, buvo sukeltas tik fizinis skausmas. Jai išaiškinta teisė, kad gali reikšti civilinį ieškinį, tačiau yra apsisprendusi civilinio ieškinio nereikšti. Šio įvykio metu buvo sutrikdyta viešoji tvarka, nes kaimynės A. T. elgesiu pasipiktino ir kaimynai (elektroninės b. l. 105–107).
Liudytoja V. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. lapkričio 25 d. apie 15.30 val. būnant namo, adresu: (duomenys neskelbtini), trečio aukšto bendro naudojimo koridoriuje, susitiko kaimynę R. G., gyvenančią bute Nr. (duomenys neskelbtini), kuri papasakojo, kad kaimynė A. T., gyvenanti bute Nr. (duomenys neskelbtini), vėl girtavo namuose ir triukšmavo, todėl ji dėl tokio kaimynės elgesio iškvietė policiją. Bekalbant, iš savo kambario išėjo A. T. ir pradėjo necenzūriniais žodžiais įžeidinėti R. G., plūstis bei agresyviai elgtis, todėl ji pasiėmė savo telefoną ir filmavo konfliktą. Taip pat konfliktą stebėjo kaimynė V. K., gyvenanti trečiame aukšte. Minėto konflikto metu A. T. pribėgo prie R. G. ir su ranka trenkė jai į galvą, sugriebusi už plaukų pargriovė ir toliau tampė už plaukų, vėliau nuėjo iki savo buto durų ir toliau necenzūriniais žodžiais plūdo R. G., nors matė, kad tokiu elgesiu ji ją ir kitus asmenis labai papiktino. Pradėjo jai šaukti, ką ji daro bei piktintis jos elgesiu. A. T. užsidarė savo bute, o vėliau dar išbėgo į koridorių ir su puodelyje buvusiu vandeniu apipylė R. G.. Šiuo savo nepagarbiu elgesiu ir veiksmais A. T. labai papiktino, todėl norėtų, kad ji būtų nubausta įstatymo numatyta tvarka (elektroninės b. l. 22–25).
Liudytoja A. D., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jau (duomenys neskelbtini) metų gyvena buvusiame bendrabutyje (duomenys neskelbtini). Butas yra t(duomenys neskelbtini) namo aukšte. Tame pačiame aukšte bute Nr. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) metus gyvena A. T.. Ji gyvena viena, veda asocialų gyvenimo būdą, dažnai jos namuose būna girtaujama, lankosi pašaliniai asmenys, dažnai kyla nesutarimai dėl bendro naudojimo patalpų, nes ji dažnai su sugėrovais užima šias patalpas, taip apsunkindama kitiems butų gyventojams patekimą į patalpas, dėl to kyla pastovūs konfliktai su A. T.. Ji pati asmeniškai su ja konfliktų neturėjo, tik yra mačiusi kelis kartus ją konfliktuojant su kitais gyventojais. 2022 m. lapkričio 25 d. apie 13.30 val. ji plovė bendro naudojimo koridorių ir pamatė, kaip kaimynė R. G., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) bute, užsidaro duris, iš paskos prieina A. T. ir spardo jos buto duris, sakydama „išlįsk tu žertva“. Ji ėjo link A. T., norėdama apraminti, matėsi, kad ji gali būti apsvaigusi nuo alkoholio, tačiau ją pamačiusi ji nieko nesakiusi nuėjo į savo butą. Kalbantis su R. G., ji nurodė, kad A. T. ją užsipuolė. Pakalbėjusios, ji ir R. G. nuėjo į savo butus. Daugiau iš buto išėjusi nebuvo, kas buvo prieš ir po to, kol nuėjo į butą, nežino, nes nematė, taip pat negali pasakyti, dėl ko kilo konfliktas, tik iš R. G. pasakojimo sužinojo, kad ją A. T. tampė už plaukų (elektroninės b. l. 65–68).
2022 m. lapkričio 25 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad pasiūlius R. G. papasakoti visa, kas jai gali būti žinoma apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, ji parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2022 m. lapkričio 25 d. apie 14.00 val. jis paskambino bendruoju pagalbos numeriu, kadangi kaimynė A. T., kuri gyvena bute Nr. (duomenys neskelbtini), pradėjo prie jos kabinėtis, rėkauti ir trankyti jos buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris. Policijos pareigūnams atvykus, parašė pareiškimą dėl sugadinto turto. Tuomet jai grįžtant atgal namo, ji susitiko kaimynę V. G. ir jos kartu ėjo link namų, kadangi ji gyvena šalimais. Užlipus į trečią aukštą, ji papasakojo kaimynei apie situaciją su kaimyne A. T., o joms besikalbant bendro naudojimo laiptinėje, šalia jos buto į laiptinę išbėgo kaimynė A. T., kuri pradėjo šaukti, kabinėtis, vartojo įvairius necenzūrinius žodžius, po to priėjo prie jos ir spyrė į sėdmenis, sugriebė ją rankomis ir pargriovė ant žemės, o pargriovus tempė ją už plaukų, taip sukeldama jai fizinį skausmą. Po to A. T. ją paleido ir grįžo prie savo buto durų ir toliau ją įžeidinėjo kaimynių V. G. ir V. K. akivaizdoje, jos pradėjo žodžiu toliau konfliktuoti, tačiau po kelių minučių A. T. vėl pribėgo prie jos ir dešinės rankos delnu trenkė jai į kaklo sritį, sukeldama jai fizinį skausmą, o po šių veiksmų vėl nubėgo prie savo buto durų, toliau ją įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. Po kelių minučių ji vėl pribėgo prie jos ir rankomis ją nustūmė ant žemės, o jai gulint ant žemės, ji rankomis sugriebė už jos plaukų, kurie buvo surišti į kuodą, ir pradėjo juos tampyti. Tuomet kaimynė V. G. priėjo arčiau, kad jai padėti, o A. T. išsigando, nubėgo į savo butą ir užsirakino. Šiais veiksmais A. T. sukėlė jai fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, laiptinėje buvusiems kaimynams, įžeidinėjo ją įvairiais necenzūriniais žodžiais. Tuomet kaimynės jai atnešė širdies vaistų, kadangi jai pradėjo smarkiai durti širdį, nes dėl šios situacijos ji labai susijaudino. Tuomet joms su kaimynėmis būnant laiptinėje, A. T. vėl išbėgo su vandens pilnu dubeniu ir norėjo apipilti ją, tačiau ji pasitraukė, todėl jos beveik neapipylė. Po to kaimynė pasišalino, nes suprato, kad ji dėl įvykio informuos policiją. Po šio įvykio jai pradėjo smarkiai durti krūtinę, todėl buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, ją apžiūrėjo, suleido vaistų. Į gydymo įstaigą dėl sužalojimų nesikreips ir užduotis atlikti objektų tyrimą jai nereikalinga, kadangi jokių sužalojimų ant jos nesimato, todėl vykti neketina. Tačiau kaimynė savo veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą. Jau ne pirmą kartą kaimynė konfliktuoja su ja ir prieš ją smurtauja, kadangi ji piktnaudžiauja alkoholiu ir veda asocialų gyvenimo būdą, jų visa laiptinė ant jos pyksta, kad ji triukšmauja, tačiau ji neklauso kaimynų ir toliau neadekvačiai elgiasi. Jai baisu, kad kaimynė gali ir vėl ją užpulti. Jų konfliktą matė kaimynės V. G. ir V. K. (elektroninės b. l. 9–18).
2022 m. lapkričio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokole (su priedu – fotolentele) užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra (elektroninės b. l. 47–49, 50–52).
2022 m. lapkričio 25 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad V. G. pateikė filmuotą medžiagą, užfiksuotą skaitmeniniame formate (elektroninės b. l. 26–27).
2022 m. gruodžio 22 d. kitų objektų protokole užfiksuota V. G. pateiktos filmuotos medžiagos apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad vaizdo įrašo trukmė yra 5.02 min., matomas bendro naudojimo koridorius. Tarp dviejų moterų vyksta žodinis konfliktas dėl bendrai naudojimų patalpų tvarkos. Girdimi įžeidinėjimai, priekaištai viena kitos atžvilgiu. A. T. sparčiu žingsniu prieina prie R. G., dešine ranka trenkia jai į galvos sritį, rankomis pagriebusi už plaukų pargriauna ant grindų, po to grįžta atgal prie atidarytų durų ir toliau žodžiu konfliktuoja (elektroninės b. l. 102–104).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas.
Be to, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį reikia nustatyti ir padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai
Kaltinamosios A. T. kaltę padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, be pačios kaltinamosios visiško prisipažinimo, patvirtina pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti nukentėjusiosios R. G. paaiškinimai ir vėliau apklausos metu duoti parodymai, sutampantys su įvykį mačiusios liudytojos V. G. parodymais, šios liudytojos savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikta filmuota medžiaga iš įvykio vietos, kurios apžiūra, užfiksuota kitų objektų protokole, patvirtina, kad žodinis konfliktas tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios vyko bendro naudojimo koridoriuje dėl bendrų patalų naudojimo tvarkos, konfliktuojančioms pusėms vienai kitą įžeidinėjant ir priekaištaujant, kaltinamoji A. T. sparčiu žingsniu prieina prie nukentėjusiosios R. G., dešine ranka trenkia jai į galvos sritį, rankomis pagriebusi už plaukų pargriauna ją ant grindų, po to grįžta atgal prie atidarytų durų ir toliau žodžiu konfliktuoja, aiškinasi santykius. Asmens kaltę ir įvykio faktines aplinkybes taip pat patvirtina liudytojos A. D. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas (su jo priedu – fotolentele), kita baudžiamosios bylos rašytinė medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai, tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamosios kaltei pagrįsti. Taigi, atsižvelgus į teismo ištirtus įrodymus, nėra abejonių, jog kaltinamosios A. T. pirmiau nurodytu laiku viešoje vietoje (bendro naudojimo patalpose) žodinio konflikto metu su nukentėjusiąja R. G. pademonstruotas įžūlus elgesys, pasireiškęs fizinio smurto panaudojimu, sukeliant fizinį skausmą nukentėjusiajai, o tuo pačiu demonstruojant ir nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sukėlė padarinius – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Taip veikdama A. T. suprato savo veiksmų neteisėtumą ir galimus jų padarinius bei sąmoningai jų siekė, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Esant tokiai situacijai, kaltinamosios A. T. veiksmai teisingai ir pagrįstai yra kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.
Dėl A. T. skirtinos bausmės ir kitų klausimų
Skiriant bausmę A. T., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamosios asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmei skirti ir individualizuoti (BK 54 straipsnio 2 dalis).
BK 284 straipsnio sankcijoje yra numatytos penkios alternatyvios bausmių rūšys, viena iš jų – laisvės apribojimas.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai, bylos aplinkybės yra aiškios, o turtinė ar neturtinė žala nei fiziniams, nei juridiniams asmenims nebuvo padaryta, civilinio ieškinio byloje nėra. Iš byloje esančio pranešimo įtariamajai apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokolo matyti, kad kaltinamoji A. T. su kreipimusi ir jai siūloma bausme (laisvės apribojimu) bei jos dydžiu sutiko (elektroninės b. l. 108–111). Taip pat jai buvo išaiškintos šio proceso teisės ir pasekmės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad prokuroras pagrįstai kaltinamajai pasiūlė užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BPK 418 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamoji A. T., veikdama tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad ji kalta padariusi nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).
Kaltinamoji A. T. praeityje teista vieną kartą, tačiau teistumas yra išnykęs (laikoma neteista), administracine tvarka bausta, nustatyta viena jos baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas kaltinamajai bausmę skiria vadovaudamasis BK 54 bei 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, jog kaltinamajai už padarytą nesunkų nusikaltimą gali būti skiriama sankcijoje numatyta su realiu įkalinimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, kurios terminas nustatomas artimas BK 48 straipsnyje nurodytų minimalaus ir maksimalaus laisvės apribojimo bausmės dydžių vidurkiui (BK 61 straipsnis). Pagal nustatytas A. T. asmenybę ir jos padarytą veiką apibūdinančias aplinkybes, būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei kaltinamojo asmenybę, nebus akivaizdžiai per griežta bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Vietoje intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu kaltinamajai skirtinas prokuroro siūlomas įpareigojimas nustatytu laiku būti namuose.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji visiškai pripažino padariusi nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. T. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikyta nebuvo, jai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas, kuriame įrašyta savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu liudytojos V. G. pateikta filmuota medžiaga (elektroninės b. l. 26–27), saugomas byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. T. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir paskirti jai bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams, bausmės vykdymo laikotarpiu A. T. skiriant įpareigojimą nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. T. sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmės vykdymo laikotarpiu A. T. skiriant įpareigojimą nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.
Kaltinamajai paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti, panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, kuriame įrašyta savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu liudytojos V. G. pateikta filmuota medžiaga, saugomą byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti byloje.
Išaiškinti, kad A. T., nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.