Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-02-22 · Civilinė byla Nr. 2A-171-253/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-22
Bylos Nr.
2A-171-253/2012
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00572-2010-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albina Pupeikienė (pirm.), Audrius Saulėnas, Bronius Valius
Atsakovas
R. A.
Ieškovas
V. A.

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-171-253/2012

Teisėja Jūratė Lukšienė (Proceso Nr. 2-24-3-00572-2010-8)
Procesinio sprendimo kategorija (S) 75.8; 121.18.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. vasario 22 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno, Broniaus Valiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo R. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-06-13 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovui R. A., institucija išvadai pateikti – Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu teismo prašė: 1) nutraukti santuoką tarp ieškovės ir atsakovo, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 1515), dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų – A. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 3) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokamą periodinėmis išmokomis po 350 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui; 4) po santuokos nutraukimo ieškovei priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 34 200 Lt; keleivinį automobilį „Mitsubichi Space Wagon“, kurio rinkos vertė 2 000 Lt. Atsakovui priteisti tris žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), kurių rinkos vertė 25 000 Lt, 2 800 Lt bei 2 800 Lt; 5) po santuokos nutraukimo šalims palikti dabartines pavardes. Nurodė, kad santuokos metu gimė dukra ir sūnus, šalys sutarė pakankamai gerai, tačiau bėgant metams santykiai šeimoje blogėjo, kadangi atsakovas vis dažniau pradėjo vartoti alkoholį, nesirūpinti šeima, smurtauti, rodyti nepagarbą ieškovei kaip sutuoktinei, nepakankamai prisideda prie šeimos išlaikymo, ieškovei tenka visi šeimos rūpesčiai. Ieškovė teismo prašė turtą padalinti jos nurodytu būdu, prašė nedalinti buto natūra, kadangi su atsakovu gyventi neįmanoma, atsižvelgiant į vaikų interesus, butą palikti ieškovei, atsakovui priteisti žemės sklypus, kuriuos jis galės parduoti ir nusipirkti sau gyvenamąjį būstą, be to, atsakovo tėvas (duomenys neskelbtini), turi trijų kambarių butą, kuriame gyvena vienas ir jame gali gyventi ir atsakovas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2011-06-13 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas nustatė, kad atsakovas prieš sutuoktinę (ieškovę) ir nepilnametę dukrą naudojo fizinį bei psichologinį smurtą, piktnaudžiavo alkoholiu, nepakankamai rūpinosi savo nepilnamečiais vaikais, ypatingai daug dėmesio reikalaujančiu neįgaliu sūnumi, nepakankamai prisidėjo prie vaikų auklėjimo ir jų išlaikymo, todėl teismas darė išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Teismas nustatė, kad dukra nori gyventi ne su atsakovu, o su mama, ieškovė vaikus prižiūri, jais rūpinasi, auklėja dukrą, slaugo neįgalų sūnų, vaikai yra prisirišę prie mamos, todėl nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Teismas nustatė, kad žemės sklypai bei butas, įgytas prieš pat santuokos sudarymą, t. y. šalims planuojant šeimos santykius, panaudojant abiejų būsimų sutuoktinių giminių lėšas, kuriame šalys gyveno nuo jo įsigijimo, priklauso šalims bendrąja jungtine sutuoktinių teise. Teismas atsakovo pateiktą turto įvertinimo ataskaitą vertino kritiškai ir vadovavosi pateiktais VĮ Registrų centro duomenimis bei ieškovės nurodyta automobilio rinkos verte ir nustatė, kad iš viso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso turto už 89 500 Lt. Įvertinęs, kad santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, kad atsakovas linkęs naudoti smurtą prieš šeimos narius ir vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, teismas pripažino, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), šalims negali būti dalinamas natūra, todėl butą bei automobilį priteisė ieškovei, o tris žemės sklypus priteisė atsakovui; už atsakovui tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį ieškovė kompensacijos nereikalavo. Teismas taip pat pripažino ieškovės sąskaitoje AB bankas „Swedbank“ esančias pinigines lėšas jos asmenine nuosavybe, kadangi sąskaitoje esančios lėšos naudojamos ieškovės ir nepilnamečių vaikų pragyvenimui, į šią sąskaitą pravedami pinigai, mokami kaip pašalpos neįgaliam vaikui ir jį slaugančiam asmeniui.

Šalies argumentai

Apeliacinius skundu atsakovas R. A. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-06-13 sprendimą dalyje, kurioje nustatyta dalintino sutuoktinių turto vertė ir nustatyti tokią tarp šalių dalytino turto vertę: buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė – 78 000 Lt, o 0,07 ha žemės sklypo, 1 ha žemės sklypo bei 0,93 ha žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), vertė atitinkamai yra 500 Lt, 5 500 Lt bei 5 000 Lt; panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kurioje nustatyta, kad piniginės lėšos esančios AB banke „Swedbank“ ieškovės vardu, priklauso ieškovei nuosavybės teise ir šias lėšas pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe ir 1 502,99 (5 190 Lt) dydžio suma, esančia AB banke „Swedbank“ padidinti bendrą sutuoktinių turto masę; bei padalinti sutuoktinių turtą nurodomu būdu. Apeliantas nurodo, kad teismas nenurodė, kokiu būdu, kokiomis dalimis dalino bendrą sutuoktinių turtą ir ieškovei buvo priteista turto už 36 200 Lt, o atsakovui už 52 800 Lt. Pažymi, kad teismas, nusprendęs, kad piniginės lėšos, esančios AB banke „Swedbank“ ieškovės vardu, priklauso ieškovei V. A., skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje padarė rašymo apsirikimą, nurodydamas, kad sąskaitoje esančių pinigų likutis yra 1 502,99 Lt, tuo tarpu bylos duomenys pagrindžia, jog sąskaitos likutis yra 1 502,99 EUR (5 190 Lt). Be to, apelianto teigimu, byloje nėra jokių įrodymų, kad lėšos minėtoje banko sąskaitoje yra ieškovės asmeninė, o ne bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai sutuoktiniams priklausiusio buto nepadalijo natūra ir taip pažeidė atsakovo interesus. Nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi vien tik VĮ Registrų centro duomenimis ir neatsižvelgė į UAB „Lituka“ ir Ko pateiktą turto vertinimo ataskaitą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė V. A. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-06-13 sprendimą palikti nepakeistą ir atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas tame pačiame bute gyventi negali dėl smurto artimiausių šeimos narių atžvilgiu, dėl ko bendras buvusių sutuoktinių gyvenimas nėra įmanomas bei dėl neįgalaus nepilnamečio vaiko. Pažymi, kad sutuoktiniai ilgą laiką gyveno skyrium, atsakovas su šeima negyveno, turi kitą gyvenamąją vietą, todėl šiuo atveju jo interesai nebus pažeisti. Pažymi, kad teismas tinkamai įvertino, jog atsakovas buvo nusišalinęs nuo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės kūrimo, todėl ieškovė buvo priversta savo vardu atidaryti banko sąskaitą, kurioje kaupė lėšas šeimos išlaikymui. Taip pat nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu dar kartą pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenys atitiko ieškovės pateiktus duomenis, o teismas pagrįstai atsakovo pateiktą turto vertinimo ataskaitą vertino kritiškai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš šeimos teisinių santykių, apeliaciniu skundu apeliantas iš esmės skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo, su kitomis pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimis apeliantas iš esmės sutinka.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu dėl dalintino sutuoktinių turto – buto bei trijų 0,07 ha, 1 ha, 0,93 ha žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo. LR CK 3.119 str. dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pažymėtina, kad šeimos santykių teisiniame reglamentavime nėra nustatyta speciali teisės norma dėl sutuoktinių turto vertinimo, todėl nagrinėjant ginčus dėl sutuoktinių turto padalijimo taikytinos bendrosios turto vertinimo taisyklės. Taigi dalijant sutuoktinių turtą turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais leistinais įrodymais, leidžiančiais teismui suformuoti savo įsitikinimą. Tais atvejais, kai dalijamas nekilnojamasis turtas (ginčo atveju – butas ir žemės sklypai), vienas iš įrodymų šaltinių yra Nekilnojamojo turto registro duomenys. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas kritiškai įvertino atsakovo pateiktą UAB „Lituka“ ir Ko 2010-10-08 atliktą minėto buto ir žemės sklypų vertinimą ir iš esmės rėmėsi VĮ Registrų centro duomenimis apie minėtą nekilnojamąjį turtą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstytais motyvais dėl UAB „Lituka“ ir Ko turto vertinimo ataskaitos įrodomosios reikšmės vertinant ginčo šalių turtą. Pažymėtina, kad 2010-10-08 Lituka“ ir Ko turto vertinimo ataskaita atlikta lyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodu. Remiantis šiuo metodu turto rinkos vertė nustatoma palyginus analogiškų objektų faktinių sandorių kainas, kartu atsižvelgiant į nedidelius vertinamo turto bei jo analogo skirtumus (LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 7 str. 1 p.). Tačiau iš 2010-10-08 UAB „Lituka“ ir Ko turto vertės nustatymo ataskaitos matyti, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti lygintų objektų negalima vertinti kaip analogiškų objektų. Šioje ataskaitoje pateikti duomenys gauti remiantis duomenimis apie 2010 m. sudarytus sandorius, tuo tarpu teismo sprendimas dėl šalių santuokos nutraukimo priimtas 2011-06-13. Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad turto vertės ataskaitoje nurodyta buto ir žemės sklypų vertė žymiai skiriasi nuo VĮ Registrų centro duomenų ir turto vertės ataskaitoje žemės sklypų vertės yra labai maža, o buto vertė yra labai didelė. Apeliantas nepateikė jokių kitų objektyvių duomenų, paneigiančių ginčo nekilnojamojo turto – buto ir žemės sklypų – vertės neatitikimą VĮ Registrų centro duomenims (LR CPK 178 str.), todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.

LR CPK 3.123 str. 1 d. numato, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. Įvertinus skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamąją dalį matyti, kad teismas nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisė ieškovei turto už 36 200 Lt, o atsakovui už 52 800 Lt bei ieškovei už atsakovui tenkančią didesnės vertinės išraiškos nekilnojamojo turto dalį kompensacijos, ieškovei nereikalaujant, nepriteisė. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai butą (duomenys neskelbtini), priteisė ieškovei ir nepadalijo šio turto natūra. LR CPK 3.127 str. 3 d. įtvirtinama nuostata, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padaryti, kitais atvejais turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Ši įstatymo norma taip pat numato, kad parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Taip pat pažymėtina, kad kiekvienu atveju, kai nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, vadovaujamasi prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (LR CK 3.3 str. 1 d., LR CPK 376 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vienas sutuoktinių nepilnametis vaikas nuo gimimo yra neįgalus, visiškai priklausomas nuo jį slaugančio asmens (šiuo atveju – mamos), jam reikalinga nuolatinė slauga ir priežiūra (t. 1, b. l. 17, 88). Negalima sutikti su apelianto argumentu, kad šalių duktė A. A. tuoj bus pilnametė ir pradės gyventi savarankiškai. Nors šalių duktė gimusi (duomenys neskelbtini), tačiau nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių duktė gyvena su mama, mokosi gimnazijoje (t. 1, b. l. 58), taigi bylos nagrinėjimo metu dar nėra baigusi mokyklos. Spręsdamas ginčus dėl sutuoktinių turto padalijimo teismas taip pat turi atsižvelgti į bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (LR CK 1.5 str.) bei dalijant turtą įvertinti, kad turtas būtų padalytas atsižvelgiant ne tik į vieno ar kito sutuoktinio norus, bet ir į jų objektyvius poreikius, kartu stengiantis užtikrinti sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyrą. Apeliantas šiuo metu gyvena pas savo tėvą. Pažymėtina, kad skundžiamame sprendime teismas nurodė išsamius sprendimo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo bei nedalyti turto – dviejų kambarių buto, kuriame šeima gyveno - natūra motyvus, atsižvelgė į santuokos nutraukimo priežastis, atsakovo galimybes įsigyti ar susirasti kitą gyvenamąją patalpą bei tinkamai įvertino prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, apelianto argumentai dėl sutuoktinių turto padalijimo būdo bei padalyto sutuoktinių bendro turto dalių atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliantas nurodo, kad skundžiamame sprendime yra padarytas rašymo apsirikimas ir klaidingai nurodyta, kad AB banko „Swedbank“ sąskaitoje esančių piniginių lėšų likutis yra 1 502,99 Lt, o turėtų būti 1 502,99 EUR (5 190 Lt). Šis apelianto argumentas atmestinas kaip nepagrįstas dėl toliau nurodytų motyvų. Iš ieškovės V. A. AB banko „Swedbank“ sąskaitos išrašo nustatyta, kad 2010-11-21 lėšų likutis sąskaitoje buvo 1 502,99 Lt (t. 2, b. l. 23-28). Pažymėtina, kad būtent tokią piniginių lėšų sumą apeliaciniame skunde nurodo apeliantas. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad valiuta, kuria buvo laikomos piniginės lėšos šioje sąskaitoje buvo litai. Kadangi byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių apelianto teiginį, kad ieškovės V. A. AB banko „Swedbank“ sąskaitoje lėšos buvo laikomos eurais, ar šioje sąskaitoje bendro sutuoktinių turto dalijimo metu buvo apelianto nurodomai 1 502,99 EUR sumai lygus 5 190 Lt lėšų likutis, nėra pagrindo daryti išvadą, kad skundžiamame teismo sprendime buvo padarytas rašymo apsirikimas dėl lėšų bankų sąskaitoje likučio dydžio. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje yra duomenų, jog ieškovė 2007-09-06 AB „Hansabank“ pateikė prašymą parduoti valiutą ir už 5 000 Lt įsigijo 1 445,09 Lt bei tą pačią dieną už 1 423,41 EUR įsigijo „Hansa fondų fondo 60 (EUR)“ fondo vienetų (t. 1, b. l. 80-82). Tačiau pažymėtina, kad pateikti banko dokumentai nėra tinkamai patvirtintini LR CPK 114 str. 1 d. nustatyta tvarka, dokumentai išrašyti 2007-09-06, t. y. pakankamai seniai, nė vienas iš sutuoktinių šio turto neidentifikavo ir neįtraukė į dalytino bendro sutuoktinių turto balansą, taip pat minėtuose dokumentuose nurodomos sumos nesutampa su apelianto nurodomomis sumomis. Iš bylos medžiagos matyti, kad į ieškovės V. A. AB banko „Swedbank“ sąskaitą buvo pervedamos Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos lėšos – išmoka vaikui, šalpos pensija neįgaliajam vaikui iki 18 metų, transporto išlaidų kompensacija, parama mokinio reikmenims įsigyti. Kadangi šios lėšos yra skirtos mokyklą lankančiam vaikui bei neįgaliajam nepilnamečiui vaikui ir jį slaugančiam asmeniui, o šalių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje banko sąskaitoje ieškovės vardu esančias pinigines lėšas priteisė ieškovei V. A. asmeninės nuosavybės teise.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išanalizavo visas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, tinkamai ir visapusiškai įvertino byloje pateiktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Skundžiamo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-06-13 sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Netenkinus apeliacinio skundo, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-06-13 sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Albina PupeikienėKolegijos teisėjai Audrius SaulėnasBronius Valius