Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., jam paskirtas laisvės apribojimas dvidešimt keturiems mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, mokytis, per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 200 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Iš A. N. V. P. Č. naudai priteista 500,00 Lt turtinei žalai ir 15 000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,nustatė :

A. N. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. liepos 11 d., apie 00.25 val.,, prie restorano „Riviera“, esančio Vaidilutės g. 6A, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su V. P. Č. metu, tyčia sudavė smūgį nukentėjusiajam į veidą, po to metė į jį kėdę ir po to ant laiptų V. P. Č. sudavus jam smūgį į veidą ir bandant pabėgti, metė tuščią butelį į nukentėjusiojo pusę ir pataikė į galvą, padarydamas V. P. Č. sunkų sveikatos sutrikdymą dėl atviro įspaustinio momenkaulio lūžio.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. N. prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nuosprendį, pakeičiant arba visai panaikinant nuosprendžio dalį, kuria A. N. yra paskirta 24 mėnesių laisvės apribojimo bausmė (įpareigojant jį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose) į švelnesnę (suteikiant apeliantui galimybę namuose būti nuo 01.00 iki 06.00 val.).

Taip pat apeliaciniu skundu prašoma sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį iki 3000,00 Lt.

Skunde nuteistasis nurodo, jog įpareigojimas būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. trukdys mokslams Žirmūnų darbo rinkos centre, kadangi jis negalės tinkamai atlikti praktikos. A. N. aiškina, jog jis ruošiasi dirbti padavėju, padavėjo darbas yra pamaininis, todėl dažnai tektų darbą baigti po 22.00 val., o namo grįžti dar vėliau. Dėl pirmosios instancijos teismo paskirto įpareigojimo nuteistajam apsunkinta galimybė susirasti darbą pagal specialybę ir tuo pačiu sudėtingiau atlyginti padarytą turtinę bei neturtinę žalą. Apeliantas mano, jog jam paskirto įpareigojimo sąlygos turėtų būti pakeistos, atsižvelgiant į jo įgytą specialybę ir galimybes susirasti darbą arba šis įpareigojimas turėtų būti apskritai panaikintas.

Skunde nurodoma, kad priteista neturtinės žalos suma yra per didelė ir neatitinka teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos nustatymo principų. Apeliantas pažymi, jog jam neaišku, kokiais kriterijais vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas nustatė atlygintinos neturtinės žalos dydį. Teigia, kad nukentėjusysis ypatingai ilgai trunkančio fizinio skausmo nepatyrė, nes ligoninėje gulėjo tik porą dienų, padarytas sveikatos sutrikdymas jokių didelių dvasinių išgyvenimų, dvasinio sukrėtimo ar emocinės depresijos, pažeminimo nesukėlė. Skunde nurodoma, kad teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie leistų teigti, jog dėl padaryto sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam ženkliai sumažėjo bendravimo galimybės. Teismui nepateikti jokie įrodymai pagrindžiantys nukentėjusiojo reputacijos pablogėjimą. A. N. tvirtina, jog nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad jis dirba kažkokį specifinį darbą, užsiima specifine veikla, kurią atlikti trukdytų nusikalstamais veiksmais padarytas sveikatos sutrikdymas. Nuteistajam neaišku, kodėl nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodė, jog jis prarado vasaros atostogas. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusiajam atlikta galvos operacija nelaikytina sudėtinga, kadangi jis ligoninėje išbuvo trumpą laiką, o teiginys, kad jis negalėjo padėti tėvams sodo darbuose yra visiškai nepagrįstas.

Apeliantas teigia, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą, nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia, jokių sunkių pasekmių nesukėlė, be to, jis yra jauno amžiaus, charakterizuojamas teigiamai, mokosi, kol kas neturi pastovaus pragyvenimo šaltinio. Dėl šių priežasčių nustatytas neturtinės žalos dydis vertintinas kaip neatitinkantis proporcingumo, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė, nukentėjusysis ir jo atstovas prašo apeliacinį skundą atmesti.Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas nuteistajam parinko tinkamą įpareigojimą, t. y. būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. Kolegijos įsitikinimu, toks privalomo buvimo namuose laikas teigimai veiks nuteistąjį, drausmins jį. Visgi, būtina konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas paskirdamas tinkamą įpareigojimą bei nustatydamas A. N. pareigą būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neįvertino to, kad apeliantas mokosi, yra pilnametis, darbingas, jo mokslai (praktika) bei profesija yra susijusi su galimu pamaininiu darbu, ir dėl šių priežasčių netinkamai nustatė šio įpareigojimo vykdymo sąlygas. Teigtina, jog besąlygiškas įpareigojimas nuteistajam būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. gali riboti jam galimybes mokytis bei dirbti (kaip žinia, tiek mokslas, tiek darbas socializuoja asmenį bei įprastai daro jam teigiamą poveikį). Taigi, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai paskirtos bausmės. Nustatytina, jog įpareigojimo būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. nuteistasis A. N. turi laikytis, jeigu tai nėra susiję su mokslu ar darbu. Tokios įpareigojimo sąlygos neprieštarauja Lietuvos Respublikos BK nuostatoms. Pažymėtina, jog įpareigojimas būti namuose nustatytu laiku, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu yra laisvės apribojimo bausmės elementas – BK 48 str. 6 d. 1 p. (baudžiamoji byla Nr. 2K-697/2007). Dėl paminėtos priežasties Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai paskirtos bausmės.

Nepagrįstas nuteistojo skundo teiginys, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė neturtinės žalos dydį.

Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip sveikata, yra ypač dideli. Pažymėtina ir tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 str.2 d.).

Pirmosios instancijos teismas nors ir glaustai, tačiau nurodė, kodėl nukentėjusiojo naudai priteisė 15 000,00 Lt jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, dėl nuteistojo veiksmų jis patyrė skausmą ir pažeminimą, turėjo išgyvenimų, patyrė bendravimo nepatogumus. Pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą, ženkliai sumažino prašomos priteisti sumos dydį.

Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams. Nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių, jog nuteistojo neteisėtais veiksmais V. P. Č. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pobūdis, t. y. dešinio momenkaulio atviras įspaustinis lūžis, neleidžia abejoti, jog nukentėjusysis patyrė skausmą. Pažymėtina ir tai, kad po įvykio nukentėjusysis skundėsi galvos skausmais, svaigimu, jam buvo atlikta operacija (b. l. 20). Aplinkybė, jog V. P. Č. ligoninėje išbuvo nuo 2009 m. liepos 11 d. iki 2009 m. liepos 13 d. neleidžia menkinti jo patirtų sužalojimo pobūdžio bei patirto skausmo.

Be jokios abejonės, nukentėjusysis dėl nusikalstamų nuteistojo A. N. veiksmų patyrė ir dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, pažeminimą, jam sumažėjo bendravimo galimybės. Visos nusikaltimo padarymo aplinkybės rodo, kad V. P. Č. dėl nuteistojo veiksmų turėjo nutraukti bendravimą su savo draugais, buvo sužalotas bei atsidūrė bejėgiškoje padėtyje kitų asmenų (tame tarpe ir jo paties merginos) akivaizdoje. Šios aplinkybės leidžia teigti, jog nukentėjusysis be jokios abejonės patyrė pažeminimą, sukrėtimą, tuo pačiu buvo sumažėjusios ir jo galimybės bendrauti, kadangi jis buvo priverstas šalinti nuteistojo veiksmų sukeltas pasekmes jo sveikatai.

Pirmosios instancijos teismas nenurodė, jog dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų pablogėjo nukentėjusiojo reputacija, todėl nėra jokio pagrindo analizuoti apeliacinio skundo teiginius, susijusius su nukentėjusiojo reputacijos pablogėjimu. Tas pats pasakytina ir apie apeliacinio skundo teiginius, susijusius su nukentėjusiojo atostogomis bei darbais. Visgi, pažymėtina ir tai, kad nėra jokio pagrindo netikėti, jog dėl sveikatos būklės nukentėjusysis negalėjo viso vasaros laiko leisti taip kaip planavo.

Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad pagal galiojančią teismų praktiką turtinė civilinio atsakovo padėtis nėra lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Nuteistasis mokosi, yra jauno amžiaus, todėl teigti, jog priteistinos neturtinės žalos dydis turi būti mažinamas atsižvelgus į tai, kad jis nedirba, šiuo metu neturi pajamų, nėra jokio pagrindo.

Apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodoma, kad iš nuteistojo priteista suma neturtinei žalai atlyginti neatitinka teisingumo, proporcingumo bei protingumo principų reikalavimų. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo tikslas – socialinio teisingumo atkūrimas, o tai reiškia, jog jis apima, tiek kompensavimo, tiek moralinės satisfakcijos aspektus. Taigi aplinkybės, jog nuteistasis savo kaltę pripažino, yra charakterizuojamas teigiamai (b. l. 136), nusikaltimą padarė netiesiogine tyčia, nėra pakankami pagrindai mažinti priteistinos neturtinės žalos dydį. Pastebėtina ir tai, jog nuteistasis paskutinio žodžio metu nurodė, jog gailisi dėl savo veiksmų, tačiau nukentėjusiojo neatsiprašė. Nagrinėjamu atveju, priteistinos sumos dydis neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintoms normoms, nei teisės principams, nei susiformavusiai teismų praktikai.

Esant tokioms aplinkybėms naikinti ar keisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nuosprendį civilinio ieškinio dalyje nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Pagal LR BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiojo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos pateiktais dokumentais – pinigų priėmimo kvitais, todėl tenkintinos, Vienok, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismo posėdis užtruko neilgą laiko tarpą, nukentėjusiojo atstovas yra dalyvavęs ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl papildomai susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, pasiruošiant apeliacinio skundo nagrinėjimui, jam daug laiko nereikėjo, iš kaltinamojo priteistina mažesnė išlaidų suma nei nurodyta pinigų priėmimo kvite, priteisiant šių išlaidų 300,00 Lt. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 d., nusprendžia : nuteistojo A. N. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nuosprendį pakeisti:Nuteistąjį A. N. įpareigoti būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu.Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.Priteisti iš A. N. nukentėjusiojo V. P. Č. naudai 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų) išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti. Kolegijos pirmininkė Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Teisėjai Leonarda Gurevičienė Viktoras Dovidaitis