Kauno apygardos teismo nuosprendis

2010-11-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-681-81-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-11-17
Bylos Nr.
1A-681-81-2010
Teisminio proceso Nr.
37-1-00218-09
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Cemnolonskienė (pirm.), Kęstutis Dargužis, Arvydas Stankus
Nuteistasis
S. L.
Nukentėjusysis
A. A. V.
Advokatai
Romas Aikevičius
Kategorijos

Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-681-81/2010

Teisėjas R.Krušinys Proceso Nr. 37-1-00218-09
Procesinio sprendimo kategorija:2.4.6.4.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPREND I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. lapkričio 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam S. L., jo gynėjui advokatui Romui Aikevičiui, nuketėjusiosios A. A. V. įstatyminei atstovei D. A., atstovei advokatei V. G., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. L. gynėjo advokato Romo Aikevičiaus apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 15 d. nuosprendžio, kuriuo S. L. nuteistas už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –LR BK) LR BK 281 str. 1 d. padarymą 40 minimalių gyvenimo lygių dydžio, kas sudaro 5200 lt (penkis tūkstančius du šimtus litų), bauda. Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir subsidiariai priteista: 1) iš AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai A. A. V. 370,15 lt. (trys šimtai septyniasdešimt litų penkiolika ct) turtinės bei 3452,80 lt (trys tūkstančiai keturi šimtai penkiasdešimt du litai aštuoniasdešimt ct) neturtinės žalos; 2) iš nuteistojo S. L. priteista A. A. V. 18 147,20 lt (aštuoniolika tūkstančių vienas šimtą keturiasdešimt septyni litai dvidešimt ct) neturtinės žalos bei kitų proceso išlaidų 291,17 lt (du šimtai devyniasdešimt vienas litas septyniolika ct.) bei 4710 Lt ( keturi tūkstančiai septyni šimtai dešimt) advokato atstovavimo išlaidų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

S. L. dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 181 str. 1 d. padarymo nuteistas už tai, kad jis, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Nustatyta, jog 2009 spalio 20 dieną, apie 12 val.10 min., (duomenys neskelbtini) mieste, vairuodamas automobilį „Daewoo Nubira“, Valst.nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga iš 20-tojo namo kiemo į Maironio gatvę, atbuline eiga sukdamas į gatvę, nedavė kelio tuo metu per gatvę ėjusiai pėsčiajai A. A. V., gim. 1927-04-09 ir ją partrenkė kairės pusės automobilio galine dalimi. S. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 119 punktą, kuriame nurodyta, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams ir 162 punkto reikalavimą, kuriame konstatuota, kad sukdamas į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams, kertantiems bet kurią važiuojamosios dalies eismo juostą, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajai A.A. V. buvo padarytas kairio šlaunikaulio pergumburinis lūžimas, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Šalies argumentai

Nuteistojo S. L. gynėjas advokatas Romas Aikevičius apeliaciniu skundu prašo 2010 m. liepos 15 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, nes nuteistasis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; nenustačius, kad S. L. nepadarė šios veikos, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad nuteistasis lankė nukentėjusiąją ligoninėje, suteikė materialinę pagalbą ir sumažinti paskirtą bausmę- baudą žemiau įstatyme numatyto bausmės vidurkio; vadovaujantis sąžiningumo, protingumo kriterijais nukentėjusiosios civilinį ieškinį, priteistą iš S. L., sumažinti iki 5000 lt., nepripažinti proceso išlaidomis 291,17 lt, kurios yra priteistos iš S. L., advokato atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme iš nuteistojo priteisti iki 1000lt. Apeliantas nurodo, kad S. L. iš karto po įvykio matė, jog jo automobilis nebuvo apgadintas, prieš tai jokios kliūties ant gatvės nematė, ant automobilio nepalikta jokių nukentėjusiosios drabužių mikropluošto dalelių, todėl mano, kad nukentėjusiosios nekliudė, o ji nugriūti galėjo pati, išsigandusi artėjančio automobilio ir bandydama nuo jo pasitraukti. Susipažinęs su 2009-12-30 specialisto išvada Nr. 11-3621 (09) S. L. galutinai įsitikino, kad automobiliu nukentėjusiosios nelietė ir jos nepartrenkė. Taip pat apelianto manymu teismas šios specialisto išvados nevertino ir nepripažino įrodymu, nenurodė motyvų, kuriais vadovaujantis ją atmetė. Apeliantas mano, kad A.A. V., liudytojų M. N., R. Š. ir S. K. parodymai duoti ikiteisminiame tyrime ir teisme skiriasi, tačiau nuosprendyje prieštaravimai nepašalinti, be to, nei vienas liudytojas nematė, kad S. L. vairuojamas automobilis kliudė ir partrenkė nukentėjusiąją A.A. V. ir tokį įspūdį susidarė iš skirtingai girdėtų garsų bei vėliau pamatytos ant važiuojamosios kelio dalies už automobilio galo gulinčios nukentėjusiosios. Apeliantui abejonių kelia ir specialisto išvada Nr.G989/09(09) bei specialisto D.Iešmantavičiaus parodymai teisme, nes išvadoje konstatuota, kad šlaunikaulio pergumburinis lūžis galėjo būti padarytas vienmomentiškai kontaktuojant su kietomis bukomis automobilio kėbulo dalimis, ką apelianto manymu, paneigė specialisto išvada Nr. 11-3621(09), o taip pat, galimai krentant ir kontaktuojant su kietu grindinio paviršiumi.Šią išvadą specialistas D.Iešmantavičius patvirtino ir teismo posėdžio metu. Apelianto manymu teismas neišsamiai išanalizavo surinktus įrodymus, nemotyvavo, kodėl kai kuriuos įrodymus (specialisto išvada Nr. 11-3621(09)) nelaiko įrodymu ir ją atmeta ir todėl padarė klaidingą išvadą, jog S. L. kaltas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 1d. Be to, nuteistojo gynėjas mano, kad paskirta bausmė per griežta, nes teismas galėjo vertinti S. L. elgesį, kad net nebūdamas įsitikinęs dėl savo kaltės lankė nukentėjusiąją, domėjosi jos sveikata ir pagal galimybes suteikė materialinę pagalbą ir šią aplinkybę teismas galėjo laikyti atsakomybę lengvinančia bei paskirti bausmę, žemesnę už įstatymo numatytą bausmės vidurkį. Dėl civilinio ieškinio priteisimo, nuteistojo gynėjas mano, kad teismas nevertino nukentėjusiosios garbaus amžiaus, jos gebėjimo vaikščioti iki įvykio, bei kitų ligų, kuriomis ji sirgo, neatsižvelgė į tai, kad nustatytas tik nesunkus sužalojimas. Apelianto manymu teismo išvada, kad nukentėjusiajai visos ligos atsirado po traumos, o iki to laiko ji buvo visiškai sveika, nepagrįsta ir todėl nepagrįstai priteista sąžiningumo ir protingumo kriterijų neatitinkanti suma 22000Lt. Nuteistojo gynėjo manymu nepagrįstai proceso išlaidomis pripažinti 11,75 lt už dokumentų kopijas teisme ir 279,42 lt dėl antstolio vykdymo išlaidų. Be to, apelianto manymu nepagrįstai pripažinta, kad bylos apimtis didelė, sudėtinga ir nepagrįstai iš S. L. priteista 4710 lt atstovavimo išlaidoms padengti. Dėl visų šių aplinkybių apeliantas mano, kad byla išnagrinėta šališkai, vertinant tik nukentėjusiosios interesus, nevertinant nuteistojo sąžiningumo, jo galimybių sumokėti priteistas sumas, todėl nuosprendis akivaizdžiai nepagrįstas.

Kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, proceso dalyvių nuomones: nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų patenkinti, įstatyminės atstovės ir jos atstovės, prokurorės, prašiusių apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti tenkinamas.

LR BK 2 str. numatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Nuteistojo gynėjas iš esmės nesutinka su byloje surinktų įrodymų vertinimu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso/toliau- LR BPK/ 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Lietuvos Aukščiausio teismo teisėjų Senato Nutarimo Nr. 40 2003-06-20 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“, 1.1. punkte nustatyta, kad nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija daro išvadą, kad S. L. nepagrįstai pripažintas kaltu padaręs LR BK 281 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis teisėjų kolegija nesutinka, nes jos prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas teisėjų kolegijos manymu, nepagrįstai nustatė faktines įvykio aplinkybes, o būtent tai, kad S. L. atbulas išvažiuodamas iš kiemo į gatvę pažeidė Kelių eismo taisyklių 119 p. ir 162 p. reikalavimus, nes važiuodamas atbula eiga neįsitikino, kad tai bus saugu, nors privalėjo duoti kelią per gatvę ėjusiai pėsčiajai nukentėjusiajai A.A. V., tačiau to nepadarė, dėl ko, važiuodamas atbuline eiga, partrenkė per gatvę ėjusią pėsčiąją A.A. V. ir padarė eismo įvykį, kurio metu nukentėjusiajai padarė nesunkų sutrikdytos sutrikdymą. Pirmosios instancijos teismas darydamas išvadą, kad neabejotinai nustatyta, jog S. L. automobilis kontaktavo su nukentėjusiąja, vadovavosi nukentėjusiosios A. A. V. parodymais, liudytojų D. A., E. V., D. U., M. N., S. K., A. U., R. Š., E. V., kelių policijos pareigūnų D. A. ir Ž. M. parodymais.

A. A. V. parodė, jog automobilis kliudė į dešinę pusę, nurodė, kad nuteistasis buvo atvykęs ligoninę, prisipažino, gailėjosi, davė 400 litų. Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė D. A. parodė, jog mama pasakojo, kad „užvažiavo mašina“, pati girdėjo kaip kitą dieną ligoninėje S. L. prisipažino, kad partrenkė mamą, gailėjosi, domėjosi jos sveikata, davė mamai 400 litų.

Liudytoja E. V. taip pat nurodė, kad mama (nukentėjusioji) pasakojo, kad ją partrenkė automobilis, matė mamos mėlyną ranką, buvo lūžęs kairys šlaunikaulis, nuteistasis savo kaltę pripažino, lankė nukentėjusiąją ligoninėje, davė 400 litų gydymui.

Liudytoja D. U. taip pat nurodė, kad yra nukentėjusiosios anūkė, iš motinos sužinojo, jog automobilis sužalojo močiutę, lankė ją ligoninėje, slaugė, nukentėjusi vėliau pasakojo, kad ją beveik perėjusią gatvę partrenkė automobilis.

Šios liudytojos įvykio vietoje nebuvo, paties įvykio nematė, dėl įvykio aplinkybių jos girdėjo tik iš nukentėjusiosios.

Liudytojas A. U. parodė, jog kalbėjo su R. Š., staiga išgirdo moters riksmą, pamatė ant gatvės gulinčią moterį, šalia stovėjo atbulas automobilis.

Liudytojas R. Š. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, teigė, kad kalbėjo su A. U., išgirdo, kad kažkas subarškėjo, vėliau suprato, kad tai nukentėjusiosios medinė lazdelė, ir išgirdo moters riksmą, matė gulinčią moterį praktiškai po automobilio galiniu bamperiu, S. L. jam prisipažino, jog partrenkė moterį.

Liudytoja M. N. parodė, kad pro ją atbulas pravažiavo kažkoks automobilis, po trumpo laiko išgirdo „šlumštelėjimą“, bei moters riksmą „Gyvuly, tu“ ir lazdelės barkštelėjimą, atsisukusi pamatė, kad važiavęs tas pats atbulas automobilis sustojęs gatvėje, o už jo galo, ant kelio, pusiau palindusi po automobiliu (kojos visiškai buvo prie ratų), ant kairio šono guli nukentėjusioji.

Liudytoja S. K. taip pat nurodė, kad matė, kaip iš namo kiemo važiavo atbulas automobilis, išgirdo duslų garsą ir lygtai žodžius „o, dieve“, matė atbulą stovintį automobilį, o už jo galo ant kelio guli močiutė.

Pažymėtina, kad nei vienas šių liudytojų nematė tos akimirkos kaip buvo partrenkta moteris, liudytojai M. N., A. U., R. Š., S. K. nurodė, kad išgirdo duslų garsą ir iš karto po to matė gulinčią ant šono moterį prie pat automobilio, kuris stovėjo atbulas.

Byloje taip pat nėra kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusioji A.A. V. buvo partrenktą ar nukrito būtent dėl kontakto su S. L. atbuline eiga vairuojamu automobiliu.

2009-12-30 specialisto išvadoje Nr. 11-3621 (09) konstatuota, kad ant lipnių juostų su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo automobilio „Daewo Nubira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinio buferio, nėra pluoštų iš tirti pateiktos A.A. V. striukės.

Eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad išorinių sugadinimų ant automobilio „Daewo Nubira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nerasta ir nefiksuota.

Specialisto išvada Nr. G989/09(09) dėl nukentėjusiajai padarytų sužalojimo pobūdžio nėra kategoriška, nurodoma, kad A.A. V. konstatuotas kairio šlaunikaulio pergumburinis lūžimas galėjo būti padarytas vienmomentiškai kontaktuojant su kietomis bukomis automobilio kėbulo dalimis, o taip pat galimai krentant ir kontaktuojant su kietu grindinio paviršiumi.

Nukentėjusioji nurodė, kad automobilis kliudė ją iš dešinės, tačiau objektyviai dešinėje pusėje jokių sužalojimų nukentėjusiajai nekonstatuota, pati nukentėjusioji to nenurodė.

Kaip matyti iš aptartų rašytinių, teismo posėdyje patikrintų įrodymų nukentėjusiosios A.A. V. nurodytos aplinkybės, kad ją partrenkė automobilis, byloje nepatvirtina jokie kiti objektyvūs duomenys. Liudytojos D. A., E. V., D. U. yra artimos nukentėjusiosios giminaitės, be to, jos nei viena įvykio nematė, apie įvykį jos žino tik iš pačios nukentėjusiosios. Liudytojai M. N., S. K., A. U., R. Š., paties įvykio, susidūrimo, nematė, visi jie tik girdėjo duslius garsus, „šlumštelėjimą“, iš karto po to matė šalia automobilio gulinčią nukentėjusiąją A.A. V.. Kelių policijos pareigūnai D. A. ir Ž. M. paties įvykio taip pat nematė. Be to, nukentėjusiosios striukės mikropluošto dalelių ant nuteistojo automobilio taip pat nerasta. Tokiu būdu lieka nepaneigta nuteistojo S. L. versija, jog jis dėl išgąsčio klaidingai manė, jog partrenkė nukentėjusiąją, o nukentėjusioji galėjo pati išsigąsti artėjančio automobilio ir dėl to būdama senyvo amžiaus pati galėjo nukristi ir susižaloti.

Vertinant įrodymus ir faktines aplinkybes, teismas nuosprendyje abejodamas dėl autoįvykio metu buvusio automobilio kontakto su nukentėjusiąja nurodė, kad nors specialistas kategoriškai negalėjo pasakyti ar nuo smūgio automobilio dalimis ar nuo kritimo pargriuvus įvyko nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai, tačiau teismas neabejotinai nustato ir laiko įrodyta, kad kaltinamojo automobilis kliudė nukentėjusiąją ,ir teismui nesvarbu ar nukentėjusioji buvo sužalota automobilio dalimis ar susižalojo griūdama, ir atsirado pasekmės, kurios kilo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu. Tokios teismo išvados prieštarauja faktinėms nustatytoms autoįvykio aplinkybėms: sužalojimai nukentėjusiajai padaryti kairėje pusėje/ vienmomentiškai kontaktuojant su kietomis bukomis automobilio kėbulo dalimis arba galimai krentant ir kontaktuojant su kietu grindinio paviršiumi – specialisto išvada b.l. 20/, todėl negalėjo būti padaryti automobilio dalimis, nukentėjusioji subjektyviai teigė, kad automobilis ją kliudė į dešinę kūno pusę, kuri niekaip nesužalota/ nei subjektyvių, nei objektyvių duomenų nėra/.

Vertinant įvykio situaciją ir faktines aplinkybes/ nukentėjusioji senyvo amžiaus/g.1927-04-09/, vaikščiojo su lazdele/ribotas judėjimas/, ėjo per važiuojamąją kelio dalį nenustatytoje vietoje/pėsčiųjų perėja už 50 arba 100m/, kas vertinama dideliu nukentėjusiosios neatsargumu, nukentėjusioji galėjo išsigąsti esamos staigios situacijos/šalia automobilis, o ji dar nespėjo pereiti gatvės/ir pargriūti. S. L. teiginys, kad jis, važiuodamas automobiliu atbuline eiga ties automobilio kaire puse pamatė krentančią nukentėjusiąją ir tuo metu sustojo, nepaneigtas nei liudytojų parodymais, nei nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. S. L. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nepripažino, jog vairuodamas automobilį, kliudė pėsčiąją. Nukentėjusiosios lankymas ligoninėje, materialinė pagalba rodo jo sąžiningumą, bet negalima to vertinti kaip kaltės dėl autoįvykio pripažinimą.

Teisėjų kolegija neabejoja dėl pasekmių nukentėjusiajai, tačiau įrodymų dėl kilusio autoįvykio- kad automobilis kliudė nukentėjusiąją – ir priežastinio ryšio toms pasekmėms atsirasti, objektyvių ir neabejotinų įrodymų nei ikiteisminio tyrimo metu nei bylą nagrinėjant teisme nėra.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl šių aplinkybių, nesurinkus pakankamai objektyvių, neginčytinų įrodymų, kad S. L. vairuojamas automobilis tikrai kliudė per gatvę ėjusią pėsčiąją ir dėl to ji patyrė sužalojimus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog S. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 119,162 punktų reikalavimus, ir nepagrįstai S. L. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 1d.

S. L. išteisinamas dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 1 d., nenustačius, kad buvo padaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. (LR BPK 3 str. 1d. 1p., 303str.5d.1p.)

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 15 d. nuosprendis naikinamas, priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis.(LR BPK 329 str. 1p.)

Atsižvelgiant į tai, kad S. L. išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėtais. (LR BPK 115 str. 3d.)

Nėra teisinio pagrindo taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą nukentėjusiosios A.A. V. prašymu/b.l.251-260/.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR BPK 326 str. 4d., 329 str. 1 p., kolegija

nusprendžia:

nuteistojo S. L. gynėjo advokato Romo Aikevičiaus apeliacinį skundą patenkinti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 15 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

S. L., a.k. (duomenys neskelbtini) išteisinti dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 1d., nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Kolegijos pirmininkė teisėja Regina CemnolonskienėTeisėjai: Kęstutis DargužisArvydas Stankus