Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracine tvarka nubausto A. S., gim. (duomenys neskelbtini), apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 8 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus viršininko 2011-02-17 nutarimu A. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 206² str. 1 d. 1000 Lt bauda už tai, kad AB (duomenys neskelbtini) viešbutyje (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kuriam vadovauja A. S., laikotarpiu nuo 2011-01-15 iki 2011-01-17 buvo suteiktas gyvenamasis plotas (duomenys neskelbtini) piliečiams „R. M., gim. (duomenys neskelbtini), M. T., gim. (duomenys neskelbtini), C. S., gim. (duomenys neskelbtini), L. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. O., gim. (duomenys neskelbtini)“, kurie atvyko į Lietuvos Respubliką 2011-01-14, turėdami Šengeno valstybės C tipo vienkartines trumpalaikes vizas, galiojančias nuo 2011-01-14 iki 2011-01-18, buvimo laikas – 3 dienos. Užsieniečiai laiku iš Lietuvos Respublikos neišvyko, viršijo leistiną buvimo laiką Lietuvos Respublikoje 1 diena, o, vadovaujantis Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 23 straipsnio 2 punktu, užsieniečių buvimas Lietuvos Respublikoje pasibaigus vizos galiojimo laikui 2011-01-17, laikomas neteisėtu.

A. S. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus viršininko 2011-02-17 nutarimą apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

A. S. apeliaciniame skunde Klaipėdos apygardos teismui nurodoma, kad ATPK 206² straipsnyje numatyta, jog gyvenamojo ploto suteikimas užsieniečiams, neturintiems savo valstybės paso ar jį atitinkančio dokumento, kelionės dokumento, taip pat, jei būtina, Lietuvos Respublikos vizos, leidimo laikinai apsigyventi ar leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Apeliantas neprieštarauja Pakrančių apsaugos rinktinės ir pirmosios instancijos teismo pareikštiems argumentams, jog administracinės atsakomybės subjektu gali būti tik fizinis asmuo bei tam, jog už juridinio asmens priešingus teisei veiksmus atsako juridinio asmens vadovas, tačiau skunde pažymi, jog, remiantis pirmosios instancijos teismo jau minėta logine ATPK analize, darytina išvada, kad pagal ATPK 206² straipsnį juridinio asmens vadovo atsakomybė kilti negali, kad tam tikruose ATPK straipsniuose, numatančiuose atsakomybę už atitinkamus teisės pažeidimus, yra tiesiogiai įtvirtinta, jog administracinė atsakomybė kyla ir juridinio asmens vadovui. ATPK 206² straipsnyje galimybė bausti juridinio asmens vadovą nenumatyta. Apeliantas tvirtina, jog, analizuojant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pastebima tendencija pagal šį straipsnį atsakomybėn traukti būtent fizinius, o ne juridinius asmenis. Tai, jog ATPK 206² straipsnis yra taikomas fiziniams asmenims, o juridinių asmenų vadovų atsakomybės nenumato, yra pažymėjusios Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (publikuota 2010-12-31, Nr. 10-5143-01) bei Lietuvos Respublikos ministro pirmininko tarnyba (publikuota 2011-04-01, Nr. 11-767-03), pateikdamos aiškinamuosius raštus dėl ATPK atitinkamų straipsnių pakeitimo.

Nubaustasis A. S. tvirtina, kad teismas nenurodė, pagal kokį lex specialis yra sprendžiamas juridinio asmens administracinės atsakomybės klausimas. Apeliantas nurodo, kad juridinio asmens vadovo administracinę atsakomybę gali numatyti ne tik ATPK, bet ir kiti teisės aktai (pvz. LR tabako kontrolės įstatymas už šio įstatymo reikalavimų pažeidimą numato juridinių asmenų atsakomybę, taikomą šiame įstatyme nustatyta tvarka, bei fizinių asmenų atsakomybę ATPK nustatyta tvarka). Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo nurodyti teisės aktai juridinių asmenų vadovų atsakomybės neįtvirtina, ATPK 206² str. juridinio asmens vadovo atsakomybė nenumatyta.

Apeliantas skunde rašo, kad „1985 m. birželio 14 d. Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo, sudaryto tarp Beneliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo 45 str. 1 d. „a“ punktas, numatantis užsieniečių apgyvendinimo įstaigos vadovo ar jo įgaliotų asmenų pareigą pasirūpinti, jog priglaustieji užsieniečiai, tarp jų ir kitų Susitariančiųjų šalių piliečiai bei kitų Europos Bendrijų piliečiai, išskyrus kartu vykstančius sutuoktinius ar mažamečius vaikus, ar turistinių grupių narius, patys užpildytų ir pasirašytų registravimo formuliarus bei įrodytų tapatybę pateikdami galiojantį asmens tapatybės dokumentą, taip pat nenurodo, kokia atsakomybė kyla juridinio asmens (apgyvendinimo įstaigos) vadovui už gyvenamojo ploto suteikimą užsieniečiams, neturintiems savo valstybės paso ar jį atitinkančio dokumento, kelionės dokumento, taip pat, jei būtina, Lietuvos Respublikos vizos, leidimo laikinai apsigyventi ar leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Pirmosios instancijos teismo nurodyto LR užsieniečių teisinės padėties įstatymo 23 str. 2 p., numatantis, jog neteisėtas buvimas Lietuvos Respublikoje yra ir buvimas Lietuvoje pasibaigus vizos galiojimo laikui, taip pat neįtvirtina juridinio asmens vadovo atsakomybės už minėtą teisės pažeidimą.“

Apelianto aiškinimu, „ATPK 9 str. numato, jog administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. ATPK 11 str. numatyta, jog administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti.“

A. S. apeliaciniame skunde akcentuojama, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus viršininko 2011-02-17 nutarime skirti baudą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartyje konstatuota, jog apelianto kaltė pasireiškė neatsargumu, t. y. tuo, kad, suteikiant gyvenamąjį plotą užsieniečiams, nebuvo numatyti žalingi padariniai, nors buvo privalu ir galima tai numatyti. Apylinkės teismas konstatavo, kad apeliantas, būdamas viešbučio vadovu, privalėjo užtikrinti, jog jo vadovaujamos įmonės apgyvendinimo skyriaus vadovė L. D.-K. laikytųsi ATPK 206² straipsnio reikalavimų.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog jokiame tariamo pažeidimo padarymo metu galiojusiame nacionalinės teisės akte nebuvo įtvirtinta pareiga viešbučių administracijai tikrinti užsieniečių asmens ir kitus dokumentus. Tokią išvadą Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijai yra pateikusi ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. Ši išvada buvo pateikta pirmosios instancijos teismui. A. S. tvirtinimu, nėra jokių teisės aktų (taisyklių, procedūrų ir pan.), kuriuose būtų reglamentuota užsienio piliečių teisinės padėties bei jų asmens dokumentų, leidžiančių legaliai atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, identifikavimo tvarka, kuria remdamasi viešbučio administracija galėtų nustatyti konkretaus užsienio piliečio atvykimo, išvykimo laiką, buvimo Lietuvoje legalumą, teisę suteikti apgyvendinimo paslaugas, nustatyti, ar dokumentas nėra suklastotas, atpažinti atitinkamos valstybės atitinkamo tipo vizą, jos galiojimo trukmę ir kt.

Administracine tvarka nubaustas A. S. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-08 nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už konkretaus pažeidimo padarymą, privalu nustatyti, ar asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo įvykis ir sudėtis, t. y., ar jo veiksmai atitinka Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus, o konkrečiai – objektyviuosius ir subjektyviuosius administracinio teisės pažeidimo požymius. Teisės teorijoje yra išskiriami keturi tarp savęs organiškai susiję elementai, sudarantys administracinio teisės pažeidimo sudėtį: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Jeigu asmens veikoje (neveikime) negalima nustatyti bent vieno iš tų elementų, administracinio teisės pažeidimo sudėties nėra, vadinasi už tokią veiką (neveikimą) negali atsirasti ir administracinė atsakomybė. Tuo atveju, kai nėra nustatytas administracinio teisės pažeidimo įvykis ar sudėtis, administracinė teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

ATPK 206² straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gyvenamojo ploto suteikimas užsieniečiams, neturintiems savo valstybės paso ar jį atitinkančio dokumento, kelionės dokumento, taip pat, jei būtina, Lietuvos Respublikos vizos, leidimo laikinai apsigyventi ar leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Siekiant konkretų asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal 206² straipsnio 1 dalį, būtina to asmens veikoje nustatyti administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviąją pusę, t. y. gyvenamojo ploto suteikimą užsieniečiams, neturintiems savo valstybės paso ar jį atitinkančio dokumento, kelionės dokumento, ar, jei būtina, Lietuvos Respublikos vizos, ar leidimo laikinai apsigyventi, ar leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Būtina nustatyti ir asmens kaltę, t. y. psichinį santykį su padarytu teisės pažeidimu, sudarančią administracinio teisės pažeidimo subjektyviąją pusę. Iš ATPK 206² straipsnio 1 dalies dispozicijos akivaizdu, kad šis administracinės teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia.

Administracinės teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti (ATPK 10 straipsnis). Aiškinant šią teisės normą, teismų praktikoje bei teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, jog ji įtvirtina administracinės atsakomybės už priešingą teisei veikimą ar neveikimą taikymą tik esant asmens kaltei principą. Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kuris padarė teisės draudžiamą veikimą (neveikimą) kaltai, t. y. suvokdamas pavojingus, žalingus visuomenei tokio savo elgesio padarinius, jų siekdamas arba sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti. Taigi ir taikant ATPK 206² straipsnio 1 dalies nuostatas, būtina nustatyti kaltę, kad asmuo, suteikdamas kitam asmeniui gyvenamąjį plotą, žinojo (ar, atsižvelgiant į konkrečias nustatytas faktines aplinkybes, turėjo ir galėjo žinoti), jog pastarasis asmuo yra užsienietis, neturintis reikiamo dokumento (šiuo atveju – Lietuvos Respublikos vizos), suteikiančio jam teisę gyventi (būti) Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) privalo įvertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (LR ATPK 257 str.). Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, galimos versijos, kada įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

AB (duomenys neskelbtini) viešbutis viešbučio (duomenys neskelbtini) apgyvendinimo skyriaus vadovė L. D.-K. paaiškino, kad kambariai (duomenys neskelbtini) piliečiams buvo rezervuoti nuo 2011-01-14 iki 2011-01-17. Už atvykusių svečių apgyvendinimą viešbutyje tuo metu buvo atsakinga ji, nes pavadavo administratorę. Kambarius viešbutyje (duomenys neskelbtini) užsakė UAB (duomenys neskelbtini). Pagal atvykusių į viešbutį asmenų pasus buvo patikrinta, ar atvyko tie patys asmenys, kuriems buvo rezervuoti kambariai. Viešbučio gyventojams išvykstant, pasai netikrinami (b. l. 57).

UAB (duomenys neskelbtini) patvirtino, jog laivo (duomenys neskelbtini) įgulos nariams kambarius viešbutyje (duomenys neskelbtini) užsakė ji (b. l. 62).

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos duomenų matyti, kad viešbutyje (duomenys neskelbtini) gyvenamasis plotas (duomenys neskelbtini) piliečiams R. M., gim. (duomenys neskelbtini), M. T., gim. (duomenys neskelbtini), C. S., gim. (duomenys neskelbtini), L. C., gim. (duomenys neskelbtini), ir O. L., gim. (duomenys neskelbtini) , buvo suteiktas 2011-01-14, nepasibaigus Šengeno vizų galiojimo laikui (b. l. 20, 23, 27, 31, 35, 57).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) rašto turinio matyti, kad 10 laivo (duomenys neskelbtini) įgulos narių viešbutyje (duomenys neskelbtini) gyveno iki 2011 m. sausio 17 d., maždaug 15.30 val., nes laivas (duomenys neskelbtini) stovėjo išorės reide („Klasco“ krantinė Nr. 5, kur turėjo švartuotis laivas (duomenys neskelbtini), buvo užimta). Laivas prie krantinės buvo prišvartuotas tik 2011-01-17 14.18 val. (b. l. 62).

UAB (duomenys neskelbtini) raštas patvirtina, kad ši bendrovė jūreiviams, pažeidusiems LR/Šengeno erdvės įstatymus, turėjo garantinius įsipareigojimus, todėl už (duomenys neskelbtini) įgulos narius, pažeidusius LR/Šengeno erdvės įstatymus, sumokėjo baudas (b. l. 63).

Nubaustasis A. S., kaip AB (duomenys neskelbtini) viešbutis generalinis direktorius, atlieka organizacines-tvarkomąsias funkcijas. Jis konkrečių nurodymų apgyvendinti (duomenys neskelbtini) piliečius viešbutyje (duomenys neskelbtini) nedavė. Apie tai, kad (duomenys neskelbtini) vizos jų gyvenimo viešbutyje metu nustos galioti, jis nežinojo. Paminėtais užsienio šalies piliečiais rūpinosi ir viešbutyje juos apgyvendino UAB (duomenys neskelbtini), kuri, žinodama apie užsienio piliečių Šengeno vizos galiojimo laiką bei leistinų išbūti Šengeno erdvėje dienų skaičių, privalėjo pasirūpinti, kad (duomenys neskelbtini) piliečiai patektų į laivą (duomenys neskelbtini) dar nepasibaigus vizų galiojimo laikui arba organizuoti, kad būtų laiku kreiptasi į Klaipėdos apskrities VPK migracijos skyrių dėl vizų pratęsimo.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus viršininko 2011-02-17 nutarime Nr. 1487N–754770–11, kuriuo A. S. nubaustas pagal ATPK 206² straipsnio 1 dalį, nurodyta, „kad suteikiant gyvenamąjį plotą užsieniečiams nebuvo numatyti žalingi padariniai, nors buvo privalu ir galima tai numatyti.“

A. S. už analogiškus administracinės teisės pažeidimus nebaustas. Kokius žalingus padarinius jis turėjo ir galėjo numatyti, to klausiama apeliaciniame skunde, nutarime nepaminėta. Kokie ir kam žalingi padariniai, kuriuos iš anksto turėjo ar galėjo numatyti AB (duomenys neskelbtini) viešbutis generalinis direktorius A. S., atsirado dėl to, kad ne nuo jų priklausančių aplinkybių (duomenys neskelbtini) jūreiviai negalėjo laiku patekti į savo darbo vietas laive, jų viešnagė (duomenys neskelbtini) užtruko nežymiai viršijus vizomis nustatytą trijų dienų laiką, o vizų galiojimo laikas nebuvo pratęstas, nenurodyta ir skundžiamoje teismo nutartyje.

Apeliacinio skundo samprotavimai apie tai, ar galima viešbučio (duomenys neskelbtini) vadovą bausti kaip pareigūną (ATPK 14 straipsnis), fizinį asmenį (tokia sąvoka, pavyzdžiui, vartojama ATPK 44¹ straipsnyje), kvalifikuotą asmenį (tokia sąvoka vartojama, pavyzdžiui, ATPK 44³ straipsnio 3 dalyje), juridinio asmens vadovą (tokia sąvoka, pavyzdžiui vartojama ATPK 44⁴ straipsnio 3–4 dalyse), įmonės, organizacijos vadovą (tokia sąvoka, pavyzdžiui, vartojama ATPK 91¹ straipsnio 1, 2 dalyse) ar pilietį (tokia sąvoka vartojama daugumoje ATPK straipsnių), šioje byloje neturi esminės reikšmės. Traukiamų administracinėn atsakomybėn subjektų pavadinimai ATPK siejami ir su specialios išskirtinės fizinio asmens veiklos atlikimu (vairuotojai, auklėtojai, specialistai, įmonių valdybų nariai ar vadovai, žemės ūkio produkciją superkančių, prekybos ir kitų įmonių vadovai, tėvai ir daugelis kitų specialių subjektų), tačiau, kaip administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys bebūtų vadinami, esminę reikšmę administracinei atsakomybei atsirasti turi tai, ar nustatytas administracinio teisės pažeidimo įvykis, ar asmens veiksmuose (neveikime) yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis, t. y., ar traukiamo atsakomybėn subjekto veiksmuose (neveikime) yra visi konkrečiame Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai.

ATPK 206² straipsnyje konkretus administracinėn atsakomybėn traukiamas subjektas neįvardytas. Šį pažeidimą gali padaryti ir už jį gali būti baudžiamas bet kuris pakaltinamas ir reikiamo amžiaus sulaukęs kaltas fizinis asmuo.

ATPK 10 straipsnyje apibrėžtos tyčios padaryti administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 206² straipsnio 1 dalyje, A. S. veikoje neįžvelgiama, todėl jo veikoje šio administracinės teisės pažeidimo sudėties nėra. Tuo pagrindu Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus viršininko 2011-02-17 nutarimas Nr. 1487N–754770–11 paskirti A. S. administracinę nuobaudą kaip ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartis, kurie yra nepagrįsti ir neteisėti, naikintini, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena A. S. nutrauktina, nenustačius jo veikoje ATPK 206² straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu, 250 straipsnio 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartį bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus viršininko 2011-02-17 nutarimą Nr. 1487N–754770–11, kuriuo A. S. pagal ATPK 206² straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – 1000 Lt bauda, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną A. S. nutraukti.

Nutartis neskundžiama.