Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr.Proceso Nr.e2-554-717 (S) 2-69-3-17554-2015-0/2016m.Procesinių sprendimų kategorija: 2.5.39.2.5.1; 3.2.3.8; 3.2.3.9;

2016 m.lapkričio 15 d.

Kauno apylinkės teismo teisėja Ona Valentukevičiūtė, sekretoriaujant Žydrūnei Mitkevičienei,

atsakovui G. V., a.k. (duomenys neskelbtini),jo ir atsakovo N. V. atstovui, advokato padėjėjui Tomui Palijanskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams: N. V., I. V., G. V. ir trečiajam asmeniui (be savarankiškų reikalavimų) L. A. Š. dėl 1946,38 EUR turtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas patikslintu ieškiniu (t.1, b.l. ) prašė priteisti solidariai iš atsakovų 1802,89 EUR turtinės žalos atlyginimo, solidariai iš jų priteisti 143,49 EUR palūkanų taip pat solidariai 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei solidariai iš visų atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovo atstovas nurodė, kad 2013-08-29 kilo gaisras trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), antrajame aukšte. Šis pastatas yra laikinojo poilsio statinys. Gaisro metu nudegė vakarinė patalpų siena, sudegė patalpos 1-1 vakarinės sienos langas, durys, grindų danga, išdegė patalpos 1-1 vidaus sienos, langai, sudegė elektros instaliacija. Gesinant gaisrą buvo užpiltos pirmajame aukšte esančios patalpos, išdegė perdanga tarp pirmojo ir antrojo aukšto. Patalpoje 1-2 sudegė langai, durys, elektros instaliacijos laidai. Gesinant gaisrą užpiltos patalpos 1-2 grindys, sudegė medinė pertvara tarp patalpų 1-1 ir 1-2, apdegė priestato stogo danga, pastato stogo konstrukcijos atramos. Nurodytos trečiajam asmeniui priklausančios patalpos buvo apdraustos Verslo draudimu. Vadovaujantis draudimo taisyklėmis, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Nuostoliai buvo skaičiuojami pagal remonto kainą ir trečiajam asmeniui buvo išmokėta 6225 Lt.

Gaisro dieną patalpomis naudojosi atsakovai N. V. ir I. V., o jas išnuomavęs buvo atsakovas G. V.. Klaipėdos apskrities PGV Palangos PGT pareigūnai nustatė, kad gaisras kilo dėl neatsargaus elgesio su ugnimi (palikta neužgesinta žvakė).

G. V. atžvilgiu ieškovo atstovas prašė taikyti sutartinę atsakomybę, nes, kaip teigė trečiasis asmuo, šias patalpas išnuomavo G. V.. Išnuomotose patalpose jis leido gyventi nepilnamečius vaikus, todėl turėtų atsakyti už tai, kad nuomotojui nesugrąžino tokio daikto, kokį gavo prieš išsinuomodamas. Mano, kad G. V. yra atsakingas už nepilnamečių vaikų elgesį ir jų padarytą žalą.

Ieškovo atstovas N. ir I. V. prašė taikyti deliktinę atsakomybę.

Ieškovo atstovas nurodė, kad kitos gaisro kilimo priežasties, kaip nurodyta ieškinyje nenustatė. Gaisro kilimo dieną patalpomis naudojosi atsakovai N. ir I. V.. Jie turėjo šių patalpų raktą. Trečiasis asmuo nurodė, kad toje patalpoje, kur buvo apsistoję vaikai, žvakių nebuvo. Priešgaisrinė tarnyba nurodė, kad gaisro kilimo priežastis tikėtina yra deganti žvakė. Gaisras kilo vakarop apie 21- 21.30 val. Ar draudikas tyrė kitas gaisro kilimo aplinkybes, atstovas pasakyti negalėjo.

A. G. V. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Nurodė, kad 2013 metų rugpjūčio mėnesį jis su drauge, mažu 2 mėnesių kūdikiu, sūnumi N. ir brolio dukra I. V. buvo atvykę į Palangą (Šventąją). Miesto prieigoje buvo būsto nuomos siūlytojų. Jie sustojo ir pradėjo ieškoti išsinuomoti patalpų apsigyvenimui. Jie norėjo gauti dvi atskiras patalpas: vienas jam su drauge ir mažu vaiku, o kitas sūnui N.ir brolio dukrai I.. Moteris jiems pasiūlė patalpas, tačiau vėliau paaiškėjo, kad vienas namelio kambarys yra laisvas, o kitas užimtas. Tuomet ta moteris, kurios nei vardo, nei pavardės nežino, kitokių jos kontaktų neturi, susiskambino su kitu nuomotoju ir sutarė, kad jis suteiks sūnui ir dukterėčiai patalpą pernakvoti. Jis su patalpų nuomotoju nebendravo, jo nematė, jam pinigų už suteiktas vaikams patalpas nemokėjo – viską tvarkė jam patalpą išnuomavusi moteris. Tuo metu sūnui N. buvo 17 metų amžiaus, o dukterėčia dar jaunesnė už jo sūnų. Jie su vaikais buvo sutarę, kad visi visą laiką bus kartu, jie į trečiojo asmens išnuomotas patalpas eis tik permiegoti.

Rugpjūčio 29 d. vaikai pas juos atėjo apie 10 -11 val. ir visą dieną buvo kartu. Vakare jie ruošėsi grįžti į Kaunas, todėl apie 21 val. gal kiek vėliau vaikai nuėjo pasiimti daiktų ir rado degantį namelį. Jo sūnus rado savo tašę su apdegusiais daiktais, o dukterėčia iš vis nerado savo daiktų.

Nei jis, nei vaikai žvakių neturėjo ir nebuvo poreikių jų deginti, nes ta rugpjūčio 29 diena buvo karšta, tvanki, todėl žvakės deginimas būtų sukėlęs diskomfortą.

Tai, kad jo dukterėčia užgesinus gaisrą iš viso nerado savo daiktų, tame tarpe ir fotoaparato, jam kyla įvairių minčių dėl gaisro kilimo.

A. N. V. 2016-05-31 teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti ir paaiškino, kad 2013 m. rugpjūčio mėnesį jis su tėčio šeima buvo nuvykęs atostogauti į Palangą. Jis su pussesere apsigyveno (duomenys neskelbtini). Į šias patalpas grįždavo tik pernakvoti, nes visą dieną buvo su tėčiu. Vieną vakarą sugrįžęs pamatė, kad buvo įvykęs gaisras tose patalpose, kur jie buvo apsistoję. Sudegė jų daiktai. Jie iš šių patalpų išėjo dienos metu. Žvakėmis nesinaudojo.

Trečiasis asmuo tame pačiame 2016-05-31 teismo posėdyje paaiškino, kad jam priklauso keletas namelių (duomenys neskelbtini). Šias patalpas jis vasaros metu nuomoja. Rašytinių sutarčių su patalpų nuomininkais nesudarinėja, susitaria žodžiu.

Tuo metu, kai kilo gaisras namelyje (duomenys neskelbtini), jame gyveno jauni žmonės. Jis dienos tiksliai neprisimena, bet iš paplūdimio grįžtanti gaisrinės darbuotoja pastebėjo namelyje kilusį gaisrą, iškvietė priešgaisrinę tarnybą, pati puolė gesinti gaisro. Priešgaisrinės tarnybos darbuotojai rado ant staliuko išsilydžiusią žvakę. Mano, kad gaisras kilo nuo ant staliuko paliktos degančios žvakės. Tuo metu visame namelyje be N. ir I. V. niekas negyveno.

Gaisras kilo namelio antrame aukšte. Durys buvo užrakintos, langas nebuvo atdaras.

Kas į jį kreipėsi dėl jaunuolių apgyvendinimo jis neprisiminė, nurodė, kad tikriausiai tėvas.

Draudikas nustatė nuostolius ir juos jam apmokėjo.

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

Ieškovas prie ieškinio pateikė fotonuotraukas (t.1, b.l. 6-10 ir 12-28) kuriose matyti iki gaisro nufotografuotos patalpos. Labiausiai apdegusios šių patalpų lubos ir langų pusėje esanti sienos ir stogo dalis. Nei išdegusios perdangos, nei stalo su ant jo išsilydžiusia žvake nematyti (nuotrauka t.1, b.l. 18).

Klaipėdos apskrities PGV Palangos PGT 2013-09-16 rašte (t.1, b.l. 29) nurodyta, kad 2013-08-29 22.38 val. Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius gavo pranešimą apie tai, kad 2013-08-29 kilo gaisras laikinąjame poilsio statinyje (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į gaisro židinį, gaisro faktines aplinkybes nustatyta, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – neatsargus elgesys su ugnimi (palikta neužgesinta žvakė). Šiame informaciniame pranešime nėra nurodyta kokiomis faktinėmis alinkybėmis ar įrodymais vadovaujantis buvo padaryta tokia prielaida.

Dėl įvykusio gaisro žala buvo apskaičiuota pranešime-apskaičiavime (t.1, b.l. 30-37). Jame taip pat nurodyta, kad draudimo liudijimas buvo išrašytas tą pačią dieną kaip kilo gaisras, t.y. 2013-08-29; preliminarūs nuostoliai nurodyti 5 000 Lt. Įvykio aprašyme nurodyta, kad draudėjo teigimu 2013-08-30 poilsio namelį išsinuomavo N. V., patalpoje uždegė žvakę ir išėjo prie jūros. Iš to sektų, kad atsakovas N. V. namelyje (duomenys neskelbtini)apsigyveno po kilusio gaisro. Kuo remdamasis draudėjas teigė, kad žvakę uždegė ir paliko N. V. žalos byloje taip pat nenustatyta. Šiame pranešime taip pat teigiama, kad „tikėtina“ gaisras kilo nuo žvakės. Taip pat nurodyta, kad apie įvykį pranešta 2013-08-30.

Pagal ieškovo pateiktą lokalinę sąmatą namelio atstatymo darbai ir medžiagos kainuotų 9793,74 Lt (t.1, b.l. 38-39). Draudimo išmokos suma sudarė 6225 Lt (t.1, b.l. 40). Ši draudimo suma trečiajam asmeniui buvo išmokėta 2013-11-07 (t.1, b.l. 41, b.l. 47).

A. N. V. ieškovas 2014-01-13 pateikė pretenziją, siūlydamas gera valia atlyginti žalą. (t.1, b.l. 42). N. V. 2014-01-20 atsakyme į pretenziją (t.1, b.l. 43) nurodė, kad su pretenzijoje pateikta išvada nesutinka, mano, kad ši išvada yra nepagrįsta ir neteisėta. Taip pat nurodė, kad 2013 m. vasarą, tikslios datos neprisiminė, jis su šeima ilsėjosi Palangoje. Su pussesere buvo apsistojęs (duomenys neskelbtini). Čia gyvendami elgėsi rūpestingai ir apdairiai. Visada išeidami patikrindavo ar išjungti elektros prietaisai, ar užrakintos namo durys. Vakare grįžus į namelį, pastebėjo, kad jo sienos apdegusios, priešgaisrinės tarnybos darbuotojai lokalizavo gaisrą. Priešgaisrinės tarnybos išvada dėl gaisro priežasties grindžiama abejonėmis. Jo nuomone turėjo būti atlikta gilesnė gaisro kilimo aplinkybių analizė.

Analogiškas aplinkybes atsakovas N. V. nurodė ir savo atsiliepime į ieškinį (t.1, b.l. 71-). Papildė tuo, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie patalpų nuomą. Tuo metu atsakovas buvo nepilnametis, todėl sandorį – nuomos sutartį – galėjo už jį sudaryti tik tėvai. Statinių nuomos sutartis turi būti rašytinė. Šiuo atveju žodinė nuomos sutartis ir sudaryta su nepilnamečiu asmeniu yra negalima. Iš ieškovo pateiktų įrodymų iš viso neaišku kada kilo gaisras – 2013-08-29 ar 2013-08-30.

Pastatas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui (t.1, b.l. 122-166).

Verslo draudimo liudijime trečiojo asmens turto draudimo laikotarpis buvo nuo 2013-08-29 14.20 val. iki 2014-08-28 24.00 val. (t.2, b.l. 10). Pagal šį verslo draudimo liudijimą buvo apdrausta 11 statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (t.2, b.l. 13).

Į bylą ieškovas pateikė Klaipėdos apskrities PGV Palangos PGT Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio medžiagą apie gaisrą (medžiaga randasi prie 2016-02-17 teisme gauto rašto Dok 3450). Akte dėl kilusio gaisro 2013-08-29 Nr. 53 nurodyta, kad aktas buvo surašytas statinyje (duomenys neskelbtini), dalyvaujant trečiajam asmeniui. Gaisras pastebėtas 2013-08-29 22.38 val. Gaisras lokalizuotas 23.03 val., o užgesintas 23.08 val. Gaisro padariniai: gaisro metu antrame aukšte išdegė kambarys 3x3 m, apdegė šalia buvęs kambarys apie 3 kv. m ploto, išdužo jame langai, aprūko. Gaisro kilmės priežastis – neatsargus elgesys su ugnimi (dėl paliktos be priežiūros neužgesintos žvakės). Nukentėjęs trečiasis asmuo nurodė, kad jo manymu gaisras kilo dėl neužgesintos žvakės, kurią paliko N. V.. Tarnybiniame pranešime Dėl neatidėliotino informacijos apie gaisrą patikrinimo nurodyta, kad atsižvelgiant į gaisro židinį, gaisro faktines aplinkybes nustatyta, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi (palikta neužgesinta žvakė). Su šia medžiaga gaisravietės fotonuotraukos nebuvo pateiktos, tame tarpe ir stalo su išsilydžiusia žvake, nuo kurio galimai kilo gaisras.

Nustatytų faktinių aplinkybių vertinimas ir įstatymų taikymas.

Abi šalys pripažįsta, kad 2013-08-29 kilo gaisras. Ieškovas nurodė, kad gaisras kilo dėl atsakovo N. V. kaltės, o papildomame ieškinyje nurodė ir kad nuo I. V. bei G. V. kaltės. I. V. veiksmų dėl kaltės iš viso neįvardijo, o N. V. kaltę grindė tuo, kad jis išeidamas iš poilsio namelio paliko neužgesintą žvakę. G. V. kaltina tuo, kad jis išnuomavo nepilnamečiams I. V. ir N. V. patalpas, tačiau pats paliko nepilnamečius be priežiūros, todėl privalo atsakyti už jų veiksmus.

Atsakovai kategoriškai neigia savo kaltę dėl gaisro kilimo.

Vadovaujantis CPK 178 straiopsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Atsakovų kaltę ieškovas įrodinėja šiais įrodymais: kad raktus nuo patalpos (duomenys neskelbtini) turėjo tik N. V., kad šiuo nameliu gaisro kilimo metu niekas daugiau nesinaudojo; kad šias aplinkybes įvardijo namelio savininkas, šios bylos trečiasis asmuo ir priešgaisrinė tarnyba.

Teismas visus šiuos ieškovo paminėtus įrodymus vertina kritiškai ir štai dėl ko.

A. N. V. neneigia, kad jis su pussesere I. V. turėjo namelio raktus, tačiau nepaneigta galimybė, kad raktus nuo namelio turėjo ir jo savininkas ar kiti asmenys. Ieškovas, vertindamas gaisro kilimo priežastis, šių aplinkybių netyrė. Įtarimus apie tai kelia atsakovo G. V. aiškinimas, kad namelio nuoma rūpinosi ir kiti asmenys, t.y. neįvardinta moteris, kuri tarpininkavo išnuomojant namelį (duomenys neskelbtini). Be to, raktų turėjimas dar neleidžia daryti prielaidos, kad juos turėjęs asmuo sukėlė gaisrą.

Dėl trečiojo asmens aiškinimo, kad gaisro kilimo metu niekas daugiau namelyje negyveno – tai yra tik trečiojo asmens teiginys, kuris nepagrįstas jokiais kitais įrodymais. Šio asmens parodymai vertintini kritiškai, nes atskirais atvejais jie nepasitvirtino. Trečiasis asmuo teigė, kad jis namelį išnuomavo N. V. tėvui, t.y. G. V., kai bylos nagrinėjimo eigoje paaiškėjo, jog atsakovas G. V. iš viso net nebuvo susitikęs su trečiuoju asmenim, nes, kaip jau buvo minėta, namelio nuomos reikalus tvarkė nenustatyta moteris.

Trečiasis asmuo savo paaiškinimuose 2016-05-31 teismo posėdyje nurodė, kad gaisro metu durys buvo užrakintos, langas uždarytas, tačiau iš priešgaisrinės apžiūros akto po gaisro užfiksuota, kad namelio langai toje patalpoje, kurioje kilo gaisras yra išdužę. Kokia langų išdužimo priežastis, byloje nenustatyta. Draudikas šių aplinkybių iš viso netyrė. Langų stiklai galėjo išdužti nuo kaitros gaisro metu, tačiau galėjo būti ir tyčinis lango išdaužimas, pavyzdžiui įmetant padegamąjį užtaisą, t.y. gaisro kilimo priežastis galėjo būti ne tik namo viduje, bet ir iš išorės.

Teismas mano, kad niekuo nepagrįsta yra trečiojo asmens ir priešgaisrinės apsaugos tarnybos prielaida, kad gaisras kilo nuo neužgesintos žvakės. Visų pirma, šis teiginys yra tik prielaida, antra – byloje yra pateiktos gaisro apgadinto namelio nuotraukos, tačiau tarp jų nėra labai svarbaus įrodymo – stalo su ant jo esančia išsilydžiusia žvake, kaip teigia trečiasis asmuo ir priešgaisrinės apsaugos tarnybos medžiaga. A. G. V. paaiškino, kad jie su savimi jokių žvakių neturėjo. Žvakė pagal trečiojo asmens aiškinimą ir priešgaisrinės tarnybos teiginius turėjo degti dienos metu, kai tuo tarpu diena buvo karšta ir tvanki, todėl tokiu oru nelogiška deginti žvakę.

G. V. nesutiko su ieškovo teiginiu, kad jis išnuomavo iš trečiojo asmens patalpas (duomenys neskelbtini). Jis pinigus už savo patalpų ir vaikų patalpų nuomą sumokėjo moteriai, kurios nei vardo, nei pavardės nežino, o trečiojo asmens iš viso nebuvo matęs.

A. G. V. paaiškino, kad visą laiką, kiek jie buvo pajūryje, vaikai namelyje (duomenys neskelbtini) praktiškai tik pernakvodavo, o po to visą laiką būdavo kartu. Gaisro kilimo dieną jie visą laiką taip pat buvo kartu nuo dienos 10 – 11 val. maždaug iki 21 – 22 valandos. Vaikai nuėję pamatė, kad namelis dega ir yra gesinamas. Tik po gaisro jie galėjo patekti į patalpas. N. V. rado savo tašę su apdegusiais daiktais, o I. V. iš viso nerado nei savo tašės, nei daiktų. Taip pat nebuvo rastas ir fotoaparatas. Ieškovas šių aplinkybių nepaneigė.

Iš ieškovo pateiktų nuotraukų matyti, kad labiau yra apdegęs namelio stogas bei išorinė siena su langu (kaip teigiama akte vakarinė namelio pusė). Nuotraukų, iš kurių matytųsi, jog yra išdegusi perdanga tarp pirmojo ir antro aukšto, byloje taip pat kaip ir stalo, nėra. Atvirkščiai, iš dviejų nuotraukų matyti, kad perdanga nėra apdegusi. Vėlgi, nelogiška, kad apdegė stalas, išsilydė ant jo buvusi uždegta žvakė, o grindų perdanga neapdegusi. Apdegę namelio lubos ir šoninė siena.

Ieškovo atstovas nurodė, kad jis, spręsdamas ar įvykis yra draudiminis ar ne, vadovavosi priešgaisrinės tarnybos surašytu aktu, tačiau teismo vertinimu, kad vien tokio akto nepakanka, nes jis grindžiamas prielaida – tikimybe, jog gaisras kilo dėl neužgesintos žvakės ant stalo. Trečiojo asmens manymas, kad gaisras kilo dėl to, jog N. V. paliko neužgesintą žvakę taip pat neparemtas jokiais konkrečiais ir objektyviais įrodymais. Įtarimą trečiojo asmens teiginiai kelia dar ir dėl to, kad namelis buvo apdraustas 2013-08-29 14.20 val., o gaisras kilo tą pačią dieną 21.38 val. Dėl visų suminėtų aplinkybių teismas jo parodymus dėl gaisro kilimo priežasties vertina kritiškais ir nelaiko jų objektyviais įrodymais, įrodančiais kad gaisras kilo dėl atsakovų kaltės. Pradiniu ieškiniu netgi buvo bandoma įrodinėti, kad gaistas kilo ne 2013-08-29, o 2013-08-30. Iš to seka, kad draudikas paviršutiniškai ir neišsamiai tyrė gaisro kilimo priežastis.

CPK 185 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vadovaudamasis šia CPK nuostata, teismas mano, kad ieškovas neįrodė (CPK 178 straipsnis), jog gaisrą tyčiniais ar netyčiniais veiksmais sukėlė nepilnamečiai N. V. ar I. V., o atsakovas G. V., išnuomavęs patalpas, neprižiūrėjo nepilnamečių vaikų, kurie sukėlė gaisrą, todėl jo ieškinys atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

Tiek deliktinės atsakomybės atveju, tiek subrogacijos atveju yra sprendžiamas klausimas dėl kaltės ir priežastinio ryšio su atsiradusiomis pasekmėmis. Nors pasekmės – nuostoliai – atsirado, tačiau nesant kaltės, negalina nei deliktinė, nei kitokia atsakomybės rūšis.

Kadangi ieškinys atmetamas dėl to, kad teismas laikė jį nepagrįstu ir neįrodytu, nevertinami kiti ieškovo motyvai: dėl deliktinės atsakomybės, subrogacijos, nuomos teisinių santykių.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kuruos naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies [...].

A. N. V. patyrė 800 EUR advokato atstovavimo išlaidų (t1, b.l. 99-102), o G. V. – 1000 EUR advokato atstovavimo išlaidas (t.2, b.l. 44-47), todėl atmetus ieškinį, jiems šios išlaidos priteistinos iš ieškovo. Išlaidų dydis atitinka bylos sudėtingumą, jos nagrinėjimo trukmę. Atsakovų atstovas rašė išsamius atsiliepimus į pradinį ieškinį ir į patikslintą ieškinį, dalyvavo 2 parengiamuosiuose ir 6 teismo posėdžiuose.

Iš ieškovo valstybei taip pat priteistinos 10,18 EUR išlaidos (t1, b.l. 1), susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, kodas110051834, a.s. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB pradinį ir patikslintą ieškinį atsakovams: N. V., I. V. ir G. V. dėl 1946,38 EUR priteisimo atmesti.

Priteisti N. V., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, kodas 110051834, a.s. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB 800,00 EUR (aštuoni šimtai) advokato atstovavimo išlaidų.

Priteisti G. V., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, kodas110051834, a.s. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB 1000,00 EUR (vienas tūkstantis) advokato atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, kodas110051834, a.s. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB valstybei 10,18 EUR (dešimt EUR 18 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.