Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-11-23 · Administracinė byla Nr. I-2376-414/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-11-23Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-04-10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-11-23
Bylos Nr.
I-2376-414/2017
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01371-2017-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rimantas Giedraitis
Pareiškėjas
E. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2376-414/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01371-2017-6Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 37.3; 55.1.3. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 23 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis,sekretoriaujant Neringai Musinienei,dalyvaujant pareiškėjui E. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. V. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 1,00 Eur turtinę žalą ir 20,00 Eur neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Pareiškėjas teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose – skunde, papildyme dėl trūkumų šalinimo, atsikirtime į atsiliepimą, prašyme (b. l. 8-9, 17, 79, 81; toliau – ir skundas) nurodė ir posėdžio metu paaiškino, kad 2017 m. sausio 9 d. jam atvykus į įstaigą, darant kratą, pareigūnas, norėdamas patikrinti tušinuko vidų, bandė atsukti dalį, kuri neatsisuka, nes nėra sriegio ir sulaužė tušinuką, tuo pažeisdamas kratos taisykles. Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijoje, patvirtintoje Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu, apie tušinukų ir kitų daiktų laužymą nėra minima, todėl pareigūnas neteisėtai niokojo jo asmeninį turtą, tuo jį žemindamas, pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnį, Kratų ir apžiūrų atlikimo bendrųjų nuostatų 149 punktą. Tušinuką jam nupirko mama, kuri mažai uždirba, atnešė jam, kad galėtų rašyti, tušinukas nėra brangus. Kratos metu prašė pareigūnų nelaužyti daiktų. Jis Suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokole pažymėjo, kad tušinuko nepriima. Tušinuko atsakovas neišsaugojo, todėl ir tuo jam padaryta žala. Dėl sulaužyto tušinuko patyrė nepatogumus, neigiamas emocijas, psichologinius išgyvenimus. Tušinuko pirkimo čekis nėra išsaugotas, nes nesitikėjo, kad pareigūnas jį sulaužys. Prašė skundą tenkinti.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas – Kauno tardymo izoliatorius (toliau – ir atsakovas, ir Kauno TI), su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą, raštuose, teisme gautuose 2017 m. spalio 11 d. ir 2017 m. lapkričio 3 d. (b. l. 19-20, 76, 94) nurodė ir atstovas 2017 m. spalio 9 d. teismo posėdyje paaiškino, kad E. V. skundui aktualiu laikotarpiu Kauno TI buvo laikomas nuo 2017 m. sausio 9 d. iki 2017 m. sausio 11 d. 2017 m. sausio 9 d., pareiškėjui atvykus į įstaigą, buvo atliekama visuminė krata. Kauno TI priėmimo ir paskirstymo patalpose yra vaizdo stebėjimo kameros, tačiau dėl ribotos kietojo disko talpos, vaizdo įrašymo įrenginys automatiškai ištrina seniausius vaizdo įrašus ir įrašo naujausią vaizdo srautą. Dėl nurodytų priežasčių vaizdo medžiaga nėra išsaugota. Pareigūnas atliekantis visuminę asmens kratą privalo kruopščiai patikrinti visus asmens daiktus ne tik juos apžiūrint, bet ir apčiupinėjant. Pareigūnas teisėtai tikrino pareiškėjo tušinuką, nepažeisdamas visuminės asmens kratos atlikimo taisyklių. Pareiškėjas matė situaciją, tačiau neišreiškė pastebėjimo kratą atliekančiam pareigūnui dėl netinkamai tikrinamo asmeninio daikto, todėl kyla abejonė ar tušinukas nebuvo sulūžęs prieš atliekant visuminę asmens kratą ir pareiškėjas apie tai pareigūno tikslingai neinformavo. Protokole užfiksuota, kad matosi tušinuko pažeidimas. Pareiškėjas dėl sulūžusio tušinuko teikė atsakovui skundą ir jam buvo paaiškinta, kad sulaužymo faktas nebuvo nulemtas pareigūnų veiksmų. Kauno TI atvykusių suimtųjų ir nuteistųjų daiktų padedamų į sandėlį kvitų apskaitos žurnaluose duomenų, apie pareiškėjui E. V. priklausančio tušinuko saugojimą nerasta. Pareiškėjas išvykdamas iš Kauno TI priėmė daiktus, tačiau padarė prierašą „tušinuko nepriėmiau“. Šis įrašas nėra patvirtintas pareigūno išdavusio pareiškėjo paimtus daiktus parašu ar sandėlio kvitu. Kauno TI neturi pagrindo manyti, kad tušinukas buvo paliktas įstaigoje, kadangi suimtajam ar nuteistajam dėl svarbių priežasčių paliekant daiktus įstaigoje surašomas sandėlio kvitas. Tokio kvito vienas egzempliorius pasirašytinai perduodamas daiktus paliekančiam asmeniui. Pareiškėjas nepateikė sandėlio kvito ar kito dokumento patvirtinančio, jog tušinuką priėmė Kauno TI pareigūnas. Išreiškė nuomonę, kad nuteistieji paprastai būna nepatenkinti atliekama krata, jei kratos metu būna kas nors sugadinta, tai saugoma kaip įrodymas. Sąžiningas ir atidus asmuo palikdamas savo asmeninį daiktą, kaip įrodymą, svarbų skundo nagrinėjimui, turėtų reikalauti, kad daiktus priimantis pareigūnas parašu patvirtintų faktą, jog daiktas (tušinukas) paliekamas įstaigoje. Kauno TI pareigūnų veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo teisėti, todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas. Prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas netenkintinas.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, neturtinę žalą, kildinamą iš atsakovo neteisėtų veiksmų, kratos metu sulaužius jo tušinuką, kurį nupirko motina, kad jis galėtų rašyti.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Kita vertus, neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017 ir kt.).

Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 112 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuteistiesiems daromos kratos. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), 53 punktas reglamentuoja, kad nuteistųjų kratos darymo atvejus ir tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius. Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 26 d.; toliau – ir Instrukcija), 148-157 punktai reglamentuoja Kratų ir apžiūrų atlikimo bendrąsias nuostatas. Instrukcijos 151 punkte paaiškinta, jog suimtojo arba nuteistojo krata – suimtojo arba nuteistojo drabužių, avalynės, turimų daiktų ir kūno apieškojimas siekiant patikrinti, ar jis neturi draudžiamų turėti daiktų. Instrukcijos 149 punkte nustatyta, jog kratas ir apžiūras atliekantys pareigūnai privalo būti reiklūs suimtiesiems ir nuteistiesiems, korektiški, nežeminti jų orumo, negadinti šių asmenų daiktų. Instrukcijos 152 punkte įtvirtinta, jog suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visuminę (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant); ją atlieka tos pačios lyties kaip suimtasis ar nuteistasis asmuo; apieškodami suimtojo ar nuteistojo kūną ir maisto produktus, kratą atliekantys pareigūnai privalo mūvėti pirštines. Pagal Instrukcijos 154 punktą, visuminė asmens krata atliekama atskiroje patalpoje; prieš kratą pasiūloma atiduoti daiktus, kuriuos suimtiesiems ir nuteistiesiems turėti draudžiama; po to nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusiimti kepurę (skarelę), nusiauti avalynę, nusirengti drabužius iki apatinių baltinių; visi turimi daiktai įdėmiai apžiūrimi ir apčiupinėjami; ypatingas dėmesys atkreipiamas į drabužio siūles, apykaklę, pamušalą. Prireikus įtartinos drabužių vietos praduriamos yla, siūlės išardomos; avalynė apžiūrima iš išorės ir vidaus; suimtajam (nuteistajam) nurodoma pakelti rankas ir plačiai išžergti kojas; atliekantis kratą atsistoja suimtajam (nuteistajam) už nugaros ir nuosekliai atlieka kratą iš viršaus į apačią; suimtojo (nuteistojo) kūnas apčiupinėjamas per baltinius (prireikus, kūnas apžiūrimas); apžiūrimi rankų ir kojų tarpupirščiai, ausys, medicininiai raiščiai, protezai. Atlikus kratą (išskyrus 153.3, 155.1, 155.2 papunkčiuose numatytus atvejus), surašomas protokolas. Paėmus iš suimtųjų ir nuteistųjų jiems draudžiamus turėti daiktus ar jiems pareiškus pretenzijų dėl kratos eigos, surašomas protokolas (Instrukcijos 157 p.). Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, jog asmens krata ir apžiūra yra detaliai reglamentuota ir gali būti atliekama esant nurodytam pagrindui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui 2017 m. sausio 9 d. atvykus į Kauno tardymo izoliatorių, buvo atliekama visuminė krata. Kaip teisingai nurodė atsakovas, suimtiesiems ir nuteistiesiems visuminė krata privalomai atliekama, be kita ko, atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos (Instrukcijos 153 punktas).

Kratos metu buvo surašytas „Suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolas“ (b. l. 56-57; toliau – ir Protokolas), kuriame pažymėta, kokie daiktai iš pareiškėjo kratos metu buvo paimti, tarp jų nurodytas ir tušinukas. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė pareikšti pretenzijas. Protokole pareiškėjas įrašė, kad „<...> buvo sulaužytas mano tušinukas <...>“, „<...> be abejo patyriau žalą.“. Reaguodamas į šią pretenziją pareigūnas Protokole pažymėjo, kad „Nuteistasis skundėsi dėl tušinuko, tušinukas matosi, kad persuktas“. 2017 m. sausio 10 d. prašymu (b. l. 58) pareiškėjas kreipėsi į Kauno TI direktorių nurodydamas, kad pareigūnas pavarde L. sulaužė jo tušinuką, prašė išaiškinimo, ar pareigūnas nepažeidė savo pareigų ir informuoti ar padaryta žala bus kompensuota, ar reikia kreiptis teisminiu keliu. Atsakovas pareiškėją 2017 m. sausio 30 d. raštu Nr. 49-27 (b. l. 54) pareiškėją informavo, kad atlikdamas daiktų patikrinimą, pareigūnas atsuko ir patikrino jau įskilusį šratinuką ir apie tai pažymėjo Protokole ir kad nėra pagrindo netikėti pareigūno įrašu Protokole.

Liudytojais byloje apklausti pareigūnai G. M. ir M. L. parodė, kad tušinukas nebuvo išskirtinis, buvo ne naujas, atliekant kratą jis jau buvo įskilęs per sriegį, sriegis buvo ties tušinuko viduriu, patikino, kad tušinukuose dažnai būna įdėti draudžiami daiktai, o nuteistieji yra nepatenkinti kratomis ir dažnai reiškia pretenzijas.

Pažymėtina, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju byloje turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 56 straipsnio 4 dalis, 71 straipsnis).

Pareiškėjo teigimu, pareigūnas bandė atsukti tušinuko dalį, kuri neatsisuka, nes nėra sriegio ir sulaužė tušinuką. Tuo tarpu, liudytojas M. L. patikino, kad tušinukas atsisuka, buvo įskilęs per sriegį, sriegis buvo ties viduriu, liudytojas G. M. patikino, kad tušinukas perlaužtas nebuvo. Nurodytų aplinkybių prieštaringumas galėtų būti šalinamas apžiūrint tušinuką, iš kurio sulaužymo pareiškėjas kildina jo patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Nors Protokole pareiškėjas įrašė, jog daiktus pasiėmė, tušinuko nepriėmė, motyvų, kodėl tušinuko nepriėmė pareiškėjas nenurodė. Teismas vertina, kad pareiškėjas žinodamas, kad dėl žalos gali tekti kreiptis į teismą, nes apie tokią galimybę jis pats buvo nurodęs 2017 m. sausio 10 d. prašyme (b. l. 58), kuriuo kreipėsi į Kauno TI direktorių, realiai galėdamas ir turėdamas suprasti, kad ginčo atveju tušinukas būtų vertinamas įrodymu byloje, turėdamas galimybę tušinuką išsaugoti, jo neišsaugojo. Todėl teismas vertina, kad dėl nepakankamo pareiškėjo atidumo ir rūpestingumo, nesiimant aktyvių veiksmų patirtos žalos faktui pagrįsti, vien subjektyvios pareiškėjo nuomonės, jog tušinukas buvo sulaužytas ne per sriegį ir jo nurodytomis aplinkybėmis, o ne buvo skilęs per sriegį, anksčiau, t. y. prieš atliekant kratą, nepakanka atsakovo (pareigūnų) neteisėtų veiksmų konstatavimui.

Kita vertus, bylos duomenys nesudaro pagrindo išvadai, kad pareigūnas tušinuką suko neatsargiai ar siekė tyčia jį perlaužti ne per sriegį, norėdamas pareiškėją pažeminti, tokių aplinkybių nenurodė ir pareiškėjas. Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, atlieka laisvės atėmimo bausmę, o nuteistųjų asmeninių laisvių ir teisių suvaržymai yra neišvengiami. Nuteistieji privalo paklusti teisės aktais reglamentuotai pataisos įstaigos vidaus tvarkai, taip pat privalo vykdyti pataisos namų administracijos ir jos pareigūnų reikalavimus. Nuteistojo asmens krata yra viena iš priemonių, kuria siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietoje laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę, jų priežiūrą. Kaip minėta, Instrukcijos 154 punkte įtvirtinta, kad visuminės kratos metu visi turimi daiktai įdėmiai apžiūrimi ir apčiupinėjami; ypatingas dėmesys atkreipiamas į drabužio siūles, apykaklę, pamušalą. Prireikus įtartinos drabužių vietos praduriamos yla, siūlės išardomos. Taigi Instrukcijoje įtvirtintas įdėmus daiktų apžiūrėjimas ir apčiupinėjimas, prireikus leidimas pradurti įtartinas drabužių vietas, ardyti siūles, suponuoja išvadą, kad pareiškėjo tušinuko atsukimas (bandymas jį atsukti) buvo privalomas kratos veiksmas, norint įdėmiai jį apžiūrėti. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad aptariamu aspektu nėra pagrindo konstatuoti, kad Kauno TI pareigūnai visuminės kratos metu atliko ar galėjo atlikti neteisėtus veiksmus.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Tokiu atveju teismui yra pateikiamas skundas (prašymas, pareiškimas), kuris turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Teismas atsisako priimti pavėluotai pateiktą patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą), išskyrus atvejus, kai atsakovas neprieštarauja dėl patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo arba jeigu būtinybė pateikti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) iškilo vėliau, arba jeigu teismas mano, kad tai yra būtina bylai teisingai išspręsti. Teismo nutartis atsisakyti priimti patikslintą skundą atskiruoju skundu neskundžiama.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog patirtą turtinę ir neturtinę žalą patyrė dėl tušinuko sulaužymo ir nenurodė, jog patirtą žalą kildina iš tušinuko dingimo. Kaip jau minėta, ABTĮ 50 straipsnio 3 dalis suteikia teisę pareiškėjui tikslinti ar pakeisti skundo pagrindą per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 6 d. teismo posėdyje nurodė naują skundo pagrindą, t. y. aplinkybę, kad prašomą priteisti žalą kildina ir iš tušinuko dingimo, tačiau atsakovo atsiliepimas teisme gautas 2017 m. rugpjūčio 28 d. (b. l. 19), skundo pagrindo tikslinimą pareiškėjas išreiškė tik 2017 m. lapkričio 6 d. teismo posėdyje, neįformino jo teikdamas patikslintą skundą, todėl toks pagrindo tikslinimas yra vertintinas kaip pateiktas netinkama forma (nepateikiant patikslinto skundo), pareikštas pavėluotai, t. y. praėjus daugiau nei keturiolika kalendorinių dienų nuo atsakovo atsiliepimo gavimo dienos, toks skundo pagrindo tikslinimas sudarytų sąlygas atsakovui parengti naują atsiliepimą į pareiškėjo argumentus, tuo nebūtų užtikrintas koncentruotas ir ekonomiškas teismo procesas, todėl minėtas skundo pagrindo tikslinimas negali būti priimtas nagrinėjimui ir vertintinas kaip nepatenkantis į nagrinėjamo ginčo ribas. Dėl nurodytų priežasčių teismas nevertina pareiškėjo motyvo, jog jis žalą patyrė ir iš tušinuko dingimo taip pat nevertina tušinuko dingimo aplinkybių, kaip išeinančių už nagrinėjamo ginčo ribų ir dėl jų nepasiako.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl tušinuko sulaužymo jis patyrė pažeminimą, nepatogumus, neigiamas emocijas, psichologinius išgyvenimus, tačiau nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė, jų nedetalizavo, nenurodė, jog jam dėl patirtų išgyvenimų buvo reikalinga psichologo ar sveikatos priežiūros specialisto pagalba. Pareiškėjo nurodyti abstraktūs teiginiai dėl patirtos žalos, jų nepagrindžiant, negali būti pripažinti kratos metu sulaužyto tušinuko pasekmėmis, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad, nors tušinukas galėjo būti įskeltas ar sulaužytas 2017 m. sausio 9 d. atliekamos kratos metu, tačiau jau kitą dieną, t. y. 2017 m. sausio 10 d. pareiškėjas galėjo rašyti prašymą Kauno TI direktoriui (b. l. 58). Minėta aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad galimo neigiamo poveikio mastas, intensyvumas buvo pakankamai smulkmeniškas ir mažareikšmis, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir patį neturtinės žalos pasireiškimo faktą (ABTĮ 56 str.).

Kaip minėta reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą. Nagrinėjamu atveju, nenustačius būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos), nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei kilti.

Dėl nurodytų aplinkybių ir išdėstytų argumentų pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsniu 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo E. V. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Rimantas Giedraitis