Telšių apylinkės teismo nutartis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini),

padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, perduotas teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, o būtent:

2010 m. sausio 6 d. apie 14.00 val. Mažeikių r. sav. Šerkšnėnų sen. Skuodiškių k. M. Č. priklausančio gyvenamojo namo kambaryje pareikalavęs, jog nukentėjusioji M. Č. duotų pinigų, o šiai atsisakius, kastuvo metaline dalimi sudavė ne mažiau šešių smūgių į veidą ir galvą, dėl ko nukentėjusiajai pargriuvus, iš švarko kišenės ištraukė piniginę ir paėmė joje buvusius 40 Lt, pareikalavo dar duoti pinigų, o nukentėjusiajai atsisakius duoti, vėl panaudojo fizinį smurtą, po to nuo stalo pagrobė 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Siemens“.

2010 m. spalio 28 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr.86 TPK-200/2010 konstatuota, jog D. M. dėl psichikos sveikatos būklės šiuo metu negali suvokti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti apie jas parodymų (1 t., b. l. 101-103), todėl į teisiamąjį posėdį jis nebuvo kviestas.

Kad D. M. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, neginčijamai įrodyta byloje surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu betarpiškai ištirtais įrodymais, o būtent:

- nukentėjusiosios M. Č. atstovės pagal įstatymą I. T. parodymais, jog 2010 m. sausio 6 d. apie 17 val. jai paskambinusi jos sesuo ir pranešusi, kad sumušta ir apiplėšta jų motina M. Č., kurią ji globojanti pagal teismo nutartį. Motina sakiusi, kad D. M. reikalavęs pinigų, o jų negavęs, ėmęs motiną daužyti metaliniu kastuvu, paėmęs 40 Lt ir telefoną;

- liudytojo S. J. parodymais, jog 2010 m. sausio 7 d. mobiliuoju telefonu jam paskambino ar parašė žinutę A. L., kuris pasiūlė iš D. M. pirkti mobilaus ryšio telefoną „Siemens“. Po kurio laiko atėjęs D. M. atnešė mobilaus ryšio telefoną „Siemens“, už kurį jis davęs tris pakelius cigarečių. Telefoną nunešęs A. L., kuris įsidėjo savo kortelę, bet nemokėjęs juo naudoti, todėl telefono atsisakė ir atidavė jam. Vakare atvažiavo policijos pareigūnai ir telefoną pasiėmę;

- liudytojo A. L. parodymais, jog 2010 m. sausio 7 d. S. atnešęs jam pirkti mobilųjį telefoną, tačiau telefonas jam nepatikęs ir jo nepirkęs;

- liudytojos D. N. parodymais, jog mačiusi, kad sūnus buvo parsinešęs telefoną, kurio anksčiau neturėjo. Sūnus apie trejus metus serga, jo elgesys neprognozuojamas;

- teismo medicinos eksperto Gintaro Butkaus parodymais, jog ekspertizės metu buvo nustatyta, jog baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo D. M. buvo konstatuotas ir šiuo metu konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – demencija dėl galvos smegenų auglio, dėl psichikos sveikatos būklės jis negalėjo suprasti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, šiuo metu negali suvokti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti apie jas parodymų. Paaiškino, jog patvirtina ekspertizės akte duotą išvadą, mano, jog tikslinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarų stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis, kadangi savo būsenai nekritiškas;

- 2010 m. sausio 6 d. I. T. protokolu – pareiškimu dėl jos globojamos motinos M. Č. apiplėšimo (1 t., b. l. 7);

- 2010 m. sausio 6 d. apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, jog įvykio vieta yra Mažeikių r. Šerkšnėnų sen. Skuodiškių k. esančiame M. Č. priklausančiame gyvenamajame name; kambaryje ant stalo padėta moteriška rudos spalvos piniginė; prieškambaryje ant žemės matosi pamestas kastuvas, kuris išimtas; virtuvės kampe į sieną atremtas kirvis, ant kurio koto ir galvos šono matomos raudonos spalvos sudžiūvusio skysčio dėmės (1 t., b. l. 8-18);

- 2010 m. vasario 5 d. specialisto išvada Nr. G 34/10(13), iš kurios matyti, jog M. Č. nustatyta: veido ir kairės plaštakos sumušimai, muštinė galvos žaizda, viršutinio dešinės pusės I-mo danties išmušimas; sumušimai padaryti ne mažiau dviejų kontaktų su kietais bukais daiktais metu; sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 33);

- 2007 m. gegužės 11 d. teismo nutartis dėl I. T. paskyrimo neveiksnios nukentėjusiosios M. Č. globėja (1 t., b. l. 44);

- 2010 m. sausio 6 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, jog nukentėjusioji M. Č. pateikė tyrimui megztas geltonos spalvos pirštines (1 t., b. l. 60-62);

- 2010 m. sausio 7 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, jog S. J. pateikė tyrimui mobilaus ryšio telefoną „Siemens“ su pakrovėju (1 t., b. l. 72);

- 2010 m. spalio 28 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr.86 TPK-200/2010, kuriame konstatuota, jog D. M. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – demencija dėl galvos smegenų auglio. Dėl psichikos sveikatos būklės jis negalėjo suprasti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų; D. M. šiuo metu konstatuojama demencija dėl galvos smegenų auglio; D. M. dėl psichikos sveikatos būklės šiuo metu jis negali suvokti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti apie jas parodymų; D. M. elgesys neprognozuojamas, jo pavojingumą visuomenei rodo byloje nagrinėjamo jo įvykdyto nusikaltimo atlikta veika; D. M. tikslinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - stacionarų stebėjimą specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje bendro režimo stebėjimo sąlygomis (1 t., b. l. 101-103).

Tokiu būdu, įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla abejonių, kad D. M., būdamas nepakaltinamu, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, t. y. pagrobė svetimą turtą panaudojant fizinį smurtą.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnio nuostatas asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų ir toks asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Asmenį konkrečioje baudžiamojoje byloje nepakaltinamu ir tik dėl konkrečios baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos bei tik tos veikos darymo metu pripažįsta teismas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnyje nustatyta, jog asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti pri­verčiamąsias medicinos priemones.

Minėta, jog 2010 m. spalio 28 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr.86 TPK-200/2010 konstatuota, jog D. M. pavojingos visuomenei veikos padarymo metu sirgo ir šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu – demencija dėl galvos smegenų auglio, dėl kurio jis negalėjo ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, t. y. nustatyti medicininis (biologinis) ir juridinis (psichologinis) nepakaltinamumo kriterijai, todėl D. M. pripažintinas nepakaltinamu (BK 17 straipsnis).

Bylos duomenimis nustačius, jog D. M. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamas, jam skirtina eksperto nurodyta priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje bendro režimo stebėjimo sąlygomis (BPK 403 straipsnis, BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio nuostatą nagrinėjant baudžiamąją bylą atlygintina tik ta žala, kuri padaryta kaltinamojo nusikalstama veika. Baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, padaryta nepakaltinamo asmens, nėra nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, kadangi nėra visų jo sudėties požymių. Toks asmuo nėra kaltinamasis. Dėl to šio asmens byloje negalima spręsti klausimo dėl jo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Tokiu atveju, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.268 straipsnio nuostatomis, žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas civilinio proceso tvarka, kadangi veiksnus fizinis asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar juos valdyti, už padarytą žalą neatsako.

Pažymėtina, jog LR BPK 115 straipsnyje nenumatyta, kaip turi būti išspręstas civilinis ieškinys, kuomet asmeniui taikomos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės. LR BPK 113 straipsnyje yra nustatyta, jog tais atvejais, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso kodeksas nenumato, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, neprieštaraujančios BPK normoms. LR CK 6.268 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, kai nukentėjusiajam žalą padarė asmuo, kuris savo veiksmų reikšmės suprasti ar jų valdyti negalėjo dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo, tai teismas gali įpareigoti atlyginti žalą kartu su šiuo asmeniu gyvenantį jo sutuoktinį, tėvus ar pilnamečius jo vaikus, kurie žinojo apie tokią žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu. Žalos atlyginimas tokiais atvejais priteisiamas iš šioje dalyje numatytų asmenų, kurie kartu gyveno su žalos padariusiu asmeniu ir nesiėmė priemonių, kad šis asmuo būtų izoliuotas nuo visuomenės ar pripažintas neveiksniu. Kadangi šioje byloje vienareikšmiškai negalima teigti, kad D. M. motina D. N. nesiėmė priemonių, kad toks asmuo būtų izoliuotas nuo visuomenės ar pripažintas neveiksniu, todėl žala galėtų būti iš paminėto asmens išieškoma civilinio proceso tvarka, dėl ko nukentėjusiosios M. Č. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei Valstybinės ligonių kasos ieškinys paliktini nenagrinėti.

Daiktai, turintys reikšmės veikai tirti ir nagrinėti: kastuvas ir kirvis, saugomi Mažeikių rajono PK saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini teisėtai jų savininkei M. Č., D. M. pirštinės, taip pat saugomos Mažeikių rajono PK saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinos, kaip menkavertės (1 t., b. l. 19) (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 392-406 straipsniais, teismas

nutaria:

D. M., padariusį baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, pripažinti nepakaltinamu ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarų stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis.

Nukentėjusiosios M. Č. ir Valstybinės ligonių kasos ieškinius palikti nenagrinėtus.

Daiktus, turinčius reikšmės veikai tirti ir nagrinėti: kastuvą ir kirvį, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti teisėtai jų savininkei M. Č., D. M. pirštines nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Teismo nutartį taikyti priverčiamąją medicinos priemonę per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos turi teisę apskųsti apeliacine tvarka asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusieji, jų atstovai ir prokuroras apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą