Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-03-29 · Civilinė byla Nr. 2-281/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-29
Bylos Nr.
2-281/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vytas Milius, Artūras Driukas, Egidijus Žironas
Atsakovas
A. S.
Ieškovas
akcinės bendrovės „DNB bankas“
Kategorijos
  • 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-281/2012Procesinio sprendimo kategorija: 116.8 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyto Miliaus ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo A. S. prašymas dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 4 d. sprendimo už akių vykdymo atidėjimo, civilinėje byloje Nr. 2-625-154/2011 pagal ieškovo akcinės bendrovės „DNB bankas“ (buvęs „DnB Nord bankas“) ieškinį atsakovui A. S. dėl negrąžinto kredito, palūkanų, delspinigių, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tretysis asmuo – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Mažeikių delta“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl negrąžinto kredito, palūkanų, delspinigių, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo A. S. prašymas dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 4 d. sprendimo už akių vykdymo atidėjimo, teisėtumo klausimas.

Šalies argumentai

Ieškovas AB „DNB bankas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2011 m. vasario 4 d. sprendimu už akių patenkino ieškovo AB „DNB bankas“ ieškinį ir priteisė iš atsakovo A. S. 350 514,83 Lt skolą, 6,71 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 350 514,83 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2011 m. sausio 10 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 10 530,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

2011 m. spalio 17 d. Šiaulių apygardos teisme buvo gautas atsakovo A. S. prašymas dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 4 d. sprendimo už akių vykdymo atidėjimo, kuriuo atsakovas prašė nustatyti, kad negalint įvykdyti ir neįvykdžius skolos padengimo iš pagrindinio skolininko trečiojo asmens BUAB „Mažeikių delta“ įkeisto ir kito turto, būtų galimas solidarusis skolos išieškojimas iš atsakovo A. S., taip pat prašė įpareigoti antstolį atidėti vykdymo veiksmus, kol skola AB „DNB bankas“ bus padengta iš pagrindinio skolininko BUAB „Mažeikių delta“ parduoto, įkeisto ir kito turto.

Atsiliepimas

Ieškovas AB „DNB bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atsakovo prašymo netenkinti. Pažymėjo, kad skirtingai, nei nurodyta A. S. prašyme, laiduotojo pareiga atsakyti atsiranda, kai yra neįvykdyta pagrindinio skolininko prievolė, tačiau šios pareigos atsiradimas nėra siejamas su pagrindiniam skolininkui nuosavybės teise priklausančio ir jo prisiimtų prievolių įvykdymo užtikrinimui hipoteka įkeisto turto realizavimu.

Atsakovas A. S. ir trečiojo asmens BUAB „Mažeikių delta“ bankroto administratorius į 2011 m. lapkričio 7 d. paskirtą teismo posėdį neatvyko, apie prašymo nagrinėjimą jiems buvo pranešta.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2011 m. lapkričio 14 d. nutartimi atsakovo A. S. prašymo dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 4 d. sprendimo už akių vykdymo atidėjimo netenkino.

Teismas pažymėjo, kad nesutinka su atsakovo prašyme išdėstytais argumentais ir pripažino juos nepagrįstais, prieštaraujančiais laidavimą reglamentuojančioms Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštos knygos I dalies V skyriaus antro skirsnio nuostatoms. Konstatavo, kad šalys nebuvo sutarusios, jog laiduotojo prievolė yra subsidiari, todėl nebuvo teisinio pagrindo tenkinti atsakovo prašymą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 4 d. sprendimo už akių vykdymo atidėjimo, įpareigojant antstolį atidėti vykdymo veiksmus, kol skola AB „DNB bankas“ bus padengta iš pagrindinio skolininko BUAB „Mažeikių delta“ parduoto, įkeisto ir kito turto. Pažymėjo, jog atsakovui buvo išaiškinta, kad kai laiduotojas įvykdo prievolę, jam pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę, o jeigu prievolė priverstinai vykdoma iš kelių solidariųjų bendraskolių – pagrindinio skolininko, kuris yra įkaito davėjas, ir laiduotojo – turto, tai išieškojimo mastas gali ir turėtų būti kontroliuojamas vykdymo procese.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas A. S. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nustatyti, kad negalint įvykdyti ir neįvykdžius skolos padengimo iš pagrindinio skolininko trečiojo asmens įkeisto ir kito turto, būtų galimas solidarusis skolos išieškojimas iš atsakovo A. S., įpareigoti antstolį atidėti vykdymo veiksmus, kol skola AB „DNB bankas“ bus padengta iš trečiojo asmens parduoto, įkeisto ir kito turto. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Trečiajam asmeniui, už kurio paskolą laidavo atsakovas, nuosavybės teise priklauso patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios yra įkeistos AB „DNB bankas“. 2011 m. balandžio 28 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismas trečiajam asmeniui iškėlė bankroto bylą, o įkeistos patalpos, kurių pardavimo kaina – 352 000 Lt, yra pardavinėjamos varžytynėse. Todėl darytina išvada, kad pardavus įkeistą turtą, būtų galima grąžinti ieškovui skolą.

2. Atsakovas negavo pranešimo apie 2011 m. lapkričio 7 d. 13:30 val. paskirtą teismo posėdį, todėl į jį neatvyko.

Atsiliepimas

Ieškovas AB „DNB bankas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo A. S. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą atsakovas grindžia šiais argumentais:

1. Skirtingai, nei nurodoma atsakovo atskirajame skunde, laiduotojo pareiga atsakyti atsiranda, kai yra neįvykdyta pagrindinio skolininko prievolė, tačiau šios pareigos atsiradimas nėra siejamas su pagrindiniam skolininkui nuosavybės teise priklausančio ir jo prisiimtų prievolių įvykdymo užtikrinimui hipoteka įkeisto turto realizavimu.

2. Įsiteisėjus 2011 m. vasario 4 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimui už akių, kuriuo ieškovo naudai buvo priteista 350 514,83 Lt skolos, 6,71 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos ir 10 530 Lt bylinėjimosi išlaidų, ieškovas įgijo teisę į teismo sprendimu pripažinto reikalavimo patenkinimą iš A. S., kaip iš solidaraus skolininko, priverstine tvarka.

3. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atsakovo pareiga įvykdyti ieškovo reikalavimą nėra saistoma su ieškovo galimybe gauti reikalavimo patenkinimą iš trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančio ieškovo naudai įkeisto turto. Tokiu atveju atsakovo atsakomybė ieškovui iš solidariosios nepagrįstai būtų pakeista į subsidiariąją. 2006 m. gruodžio 27 d. laidavimo sutartyje Nr. 289/L buvo įtvirtinta solidari, o ne subsidiari atsakovo atsakomybė.

4. Atsakovo argumentas, kad jam nebuvo pranešta apie 2011 m. lapkričio 7 d. teismo posėdį, yra nepagrįstas. Pranešimas apie posėdžio laiką ir vietą jam buvo išsiųstas 2011 m. spalio 17 d. adresu, kuris sutampa su atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytu adresu. Be to, atsakovas turi pareigą domėtis bylos eiga, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu ir užtikrinti jam siunčiamos korespondencijos priėmimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo prašymą dėl sprendimo už akių įvykdymo atidėjimo.

Civilinio proceso įstatymas kaip ir visi kiti įstatymai turi būti taikomas ir aiškinamas, visų pirma, remiantis protingumo principu (CPK 3 str. 1 d.). Įsiteisėjus teismo sprendimui byloje yra išsprendžiamas ginčas tarp proceso šalių dėl jų materialiųjų subjektinių teisių, teismo sprendimas šalims įgyja res judicata galią (CPK 2 str.). Res judicata principas be kita ko reiškia ir tai, jog šalys netenka teisės ateityje kvestionuoti teismo sprendimu nustatytų jų subjektinių teisių (CPK 279 str. 4 d.). Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir kitiems – nedalyvavusiems byloje asmenims (CPK 18 str.). Taigi tiek res judicata, tiek ir teismo sprendimo privalomumo principai užtikrina, jog bus įgyvendintas teisingumo vykdymo procesinės veiklos metu priimtas teismo baigiamasis aktas ir ateityje ginčai tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nebebus nagrinėjami civilinio proceso tvarka, t. y. bus užtikrinti šalių teisėti lūkesčiai. Protingumo ir teisingumo principas reikalauja, kad teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, išimtiniais atvejais galėtų atidėti baigiamojo akto vykdymą (CPK 284 str.). Teismo sprendimo vykdymo atidėjimo atveju tik nukeliamas teisinio rezultato, nustatyto sprendime, pasiekimas, tačiau nėra paneigiamas nei res judicata, nei teismo sprendimo privalomumo principas. Teismo sprendimo vykdymo atidėjimą įtvirtinančios proceso teisės normos negali būti naudojamos siekiant ne atidėti sprendimo įvykdymą vėlesniam laikotarpiui, o iš naujo peržiūrėti sprendimą bei išvengti jo įvykdymo.

Nagrinėjamu atveju atsakovas A. S. 2011 m. spalio 17 d. Šiaulių apygardos teisme padavė procesinį dokumentą, pavadintą prašymu dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 4 d. sprendimo už akių vykdymo atidėjimo. Šiuo procesiniu dokumentu atsakovas prašė nustatyti, kad negalint įvykdyti ir neįvykdžius skolos padengimo iš pagrindinio skolininko trečiojo asmens BUAB „Mažeikių delta“ įkeisto ir kito turto, būtų galimas skolos išieškojimas iš atsakovo A. S., taip pat prašė įpareigoti antstolį atidėti vykdymo veiksmus, kol skola ieškovui AB „DNB bankas“ bus padengta iš pagrindinio skolininko BUAB „Mažeikių delta“ parduoto, įkeisto ir kito turto. Iš atsakovo A. S. paduoto procesinio dokumento turinio matyti, jog atsakovas iš tiesų siekia išvengti prievolės pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą už akių įvykdymo, nes kvestionuoja teismo sprendime už akių padarytas išvadas dėl atsakovo A. S., kaip laiduotojo už UAB „Mažeikių delta“ prievoles ieškovui AB „DNB bankas“, solidariosios atsakomybės. Atsakovas įrodinėja, kad išieškojimas turi būti vykdomas iš UAB „Mažeikių delta“ turto įmonės bankroto procese ir tik nesant šio asmens turto - iš atsakovo. Tai reiškia, kad atsakovas A. S., kurio atžvilgiu Šiaulių apygardos teismas 2011 m. vasario 4 d. priėmė sprendimą už akių ir juo tenkino ieškinį, priteisdamas iš atsakovo ieškovui 350 514,83 Lt skolą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, iš tiesų siekė ne atidėti sprendimo įvykdymą, o jo išvengti (CPK 3 str. 1 d., 115 str. 4 d.). Galima laikyti, kad atsakovas šiuo atveju, pasinaudodamas teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo institutu, nesutinka su baigiamojo akto teisėtumu ir pagrįstumu ir nori transformuoti teismo sprendime už akių nustatytą solidariąją prievolę pagal 2006 m. gruodžio 27 d. laidavimo sutartimi prisiimtus sutartinius įsipareigojimus už skolininko BUAB „Mažeikių delta“ prievoles ieškovui subsidiariąja prievole. Peržiūrėti įsiteisėjusį teismo sprendimą už akių, pasibaigus pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo terminui nėra pagrindo. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytais motyvais, kad atsakovas neįrodė bylos nagrinėjimo metu, kad iš 2006 m. gruodžio 27 d. laidavimo sutarties kildinama prievolė yra subsidiari, t. y. nepaneigė įstatyme ir sutartyje nustatytos laiduotojo solidariosios atsakomybės (CK 6.81 str. 1 d.). Esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d., 6.76 str. 1 d.). Nurodyta materialiosios teisės norma suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo (CPK 5 str., CK 6.6 str. 4 d.). Pagal teismų formuojamą praktiką kreditoriui, įgyvendinančiam išieškojimą iš pagrindinio skolininko įkeisto turto, nėra draudžiama reikšti reikalavimą solidariąją prievolę turinčiam bendraskoliui (laiduotojui). Patenkinus ieškovų ieškinį keliems solidariąją pareigą turintiems skolininkams, jie įgytų teisę pasirinkti, iš kurio atsakovo išieškoti priteistą pinigų sumą. Aplinkybė, kad vienas iš bendraskolių yra įkeitęs kreditoriui turtą, siekiant užtikrinti prievolės įvykdymą, nesudaro pagrindo teismui apriboti kreditoriaus teisės nukreipti išieškojimą į kito solidariąją prievolę turinčio bendraskolio turtą. Priešingu atveju būtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas, iškreipta solidariosios prievolės esmė, nepagrįstai suvaržyta bylą laimėjusio kreditoriaus teisė pasirinkti tiek solidariąją prievolę turinčius subjektus, tiek ir turtą, į kurį galima nukreipti išieškojimą.

Apelianto atskirojo skundo argumentas, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie 2011 m. lapkričio 7 d. teismo posėdį ir dėl to neatvyko į šį posėdį, t. y. buvo pažeista jo teisė būti išklausytam, nepagrįstas. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas prašyme dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo nurodė savo adresą (duomenys neskelbtini) (b. l. 117-118). Šiuo adresu teismas 2011 m. spalio 17 d. atsakovui išsiuntė teismo pranešimą apie prašymo nagrinėjimo vietą ir laiką, apie posėdį informuodamas ir kitus dalyvaujančius byloje asmenis (b. l. 123). Tačiau į 2011 m. lapkričio 7 d. teismo posėdį atvyko tik ieškovo atstovas, kuris prašė procesinį klausimą išnagrinėti iš esmės (b. l. 131). Šiaulių apygardos teismas atsakovo prašymą išsprendė ir nutartį priėmė 2011 m. lapkričio 14 d., o šios nutarties kopiją atsakovui išsiuntė tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 135). Teismas, po bylos išnagrinėjimo iš esmės nagrinėdamas atsakovo iniciatyva inicijuotą procesinį klausimą, pagrįstai atsakovą informavo ne šaukimu, o pranešimu. Prašymą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo padavęs atsakovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nesidomėjo bylos eiga, nepasiėmė jo paties nurodytu adresu teismo siųsto pranešimo apie posėdžio vietą ir laiką (CPK 42 str. 1 d.). Be to, atsakovo argumentus, išdėstytus prašyme, teismas išanalizavo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartyje, o atskirojo skundo argumentus (b. l. 136-137) išanalizavo apeliacinės instancijos teismas.

Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas ir pagrįstai netenkino atsakovo prašymo dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo. Keisti ar naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Artūras DriukasVytas MiliusEgidijus Žironas