- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-09-07
- Bylos Nr.
- 1A-295-64-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-00952-2009-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Klavdija Kruminienė (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- K. K., A. J., Šiaulių
- Advokatai
- Stanislava Šulcaitė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.6Areštas (BK 49 str.)
Pranešėja Klavdija Kruminienė Baudž. bylos Nr. 1A-295-64/2010
Teisėjas Žilvinas Astrauskas Proceso Nr. 1-41-1-00952-2009-4
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENDI S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. rugsėjo 7 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios K. K. ir Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. nuosprendžio, kuriuo:
- pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d. bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, K. K. paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
- pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. 15 MGL (1950 Lt) bauda;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. 15 MGL (1950 Lt) bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, A. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 2 p. a pp., 66 str., į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2009-10-17 iki 2009-10-19 – dvi paros, vieną parą prilyginant 2 MGL baudai.
Aprašomoji dalis
nusta t ė:
K. K. nuosprendžiu pripažinta kalta ir nuteistas už tai, kad ji 2009-06-25, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bare, esančiame (duomenys neskelbtini) mieste Anglijoje, tikslus adresas nenustatytas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – banko „(duomenys neskelbtini)“ „Visa“ kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą B. G. vardu ir, tęsdama savo nusikalstamą veiką, nuo įgijimo momento neteisėtai ją laikė su savimi iki 2009-10-16 12.00 val., kol prie (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), neteisėtai ją perdavė A. J., po ko, jam neteisėtai panaudojus šią mokėjimo kortelę 2009-10-16 12.57.21 val. prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), ir ją grąžinus, tęsdama savo nusikalstamą veiką, neteisėtai laikė su savimi iki 2009-10-16 apie 14.00 val., kol prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai perdavė ją A. J..
Be to, ji 2009-10-16 nuo 13.00 val. iki 13.59 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, keliais analogiškais veiksmais, veikdama vieninga tyčia ir turėdama vieną tikslą, per 2 kartus, pateikdama banko „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę „Visa“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą B. G. vardu, (duomenys neskelbtini) miesto prekybos centruose atsiskaitydama už perkamas prekes: 2009-10-16 apie 13.00 val. pateikdama svetimą elektroninę mokėjimo priemonę prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), kasininkei ir atsiskaitydama už perkamas prekes, kurių kaina ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta; 2009-10-16 tarp 13.58 ir 13.59 val. pateikdama šią svetimą elektroninę mokėjimo priemonę prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), kasininkei ir atsiskaitydama už perkamas prekes, kurių kaina 369,40 Lt, neteisėtai inicijavo finansines operacijas ir neteisėtai panaudojo svetimą – banko „(duomenys neskelbtini)“ – mokėjimo kortelę „Visa“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą B. G. vardu.
A. J. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2009-10-16 apie 12.00 val. prie (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos (duomenys neskelbtini) mieste, paimdamas iš K. K., neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – banko „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę „Visa“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą B. G. vardu ir, tęsdamas nusikalstamą veiką, neteisėtai ją laikė su savimi iki 2009-10-17 18.03 val.;
Be to, jis nuo 2009-10-16 12.57.21 val. iki 2009-10-17 18.03.04 val., keliais analogiškais veiksmais, veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieną tikslą, per 5 kartus, pateikdamas banko „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę „Visa“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą B. G. vardu, (duomenys neskelbtini) miesto prekybos centruose atsiskaitydamas už perkamas prekes: 2009-10-16 12.57.21 val. pateikdamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), kasininkei ir atsiskaitydamas už perkamas prekes, kurių kaina 7,20 Lt; 2009-10-17 12.14.50 val. pateikdamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), kasininkei ir atsiskaitydamas už perkamas prekes, kurių kaina 5,58 Lt; 2009-10-17 12.51.26 val. pateikdamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), kasininkei ir atsiskaitydamas už perkamas prekes, kurių kaina 72,00 Lt; 2009-10-17 nuo 16.00 val. iki maždaug 18.03 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, pateikdamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), kasininkei ir atsiskaitydamas už perkamas prekes, kurių kaina ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta; 2009-10-17 18.03 val. pateikdamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), kasininkei ir atsiskaitydamas už perkamas prekes, kurių kaina 41,69 Lt, neteisėtai inicijavo finansines operacijas ir neteisėtai panaudojo svetimą – banko „(duomenys neskelbtini)“ – mokėjimo kortelę „Visa“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą B. G. vardu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokurorė prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-05-19 nuosprendį ir A. J. už nusikaltimo, numatyto BK 214 str. 1 d. padarymą paskirti 30 parų arešto, už nusikaltimo, numatyto BK 215 str. 1 d., padarymą paskirti 40 parų arešto, remiantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, galutinę subendrintą bausmę paskirti 45 paras arešto, nustatant arešto bausmę atlikti poilsio dienomis areštinėje. Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p. a pp., 66 str., į bausmės laiką A. J. įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2009-10-17 iki 2009-10-19. Nurodo, kad teismas teisingai aprašomojoje nuosprendžio dalyje nurodė, kad A. J. veikos kvalifikuotos pagal BK 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d., tačiau nepagrįstai paskyrė pačias švelniausias už šių nusikalstamų veikų padarymą sankcijose numatytas baudas. Teigia, kad teismas, skirdamas A. J. bausmę, neįvertino visų BK 54 str. 2 d. nurodytų aplinkybių, neįvertino kiekvienos iš jų reikšmės ir nepagrįstai paskyrė baudas, nes mano, kad šia bausme nebus pasiekti bausmės tikslai. Teismas paskirdamas A. J. švelniausias bausmes, kurios numatytos sankcijoje už nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., padarymą, neįvertino A. J. charakterizuojančių aplinkybių, neatsižvelgė į tai, kad A. J. yra baustas administracine tvarka, teistas 7 kartus, dauguma iš jų už nusikaltimus nuosavybei, paskutinį kartą 2007-03-23 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 189 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, šią bausmę subendrinus su kitais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, galutinė subendrinta bausmė buvo paskirta laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams, o 2007-09-10 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikęs 10 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmės dalies. Bausmę A. J. atliko 2008-07-30, tačiau neišnykus teistumui, padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus priskiriamus prie nusikaltimų finansų sistemai, todėl sutinkamai su BK 27 str. nuostatomis, laikomas recidyvistu. Visos šios nurodytos aplinkybės yra A. J. neigiamai charakterizuojantys duomenys. Teismas, paskirdamas bausmes bei parinkdamas jų dydį, neatsižvelgė į tai, kad ankstesnės A. J. padarytos nusikalstamos veikos ir atliktos bausmės, padaryti administraciniai teisės pažeidimai ir už juos taikytos poveikio priemonės, neužtikrino, kad A. J. laikytųsi valstybėje galiojančių įstatymų ir nedarytų nusikalstamų veikų. Mano, kad teismas, skirdamas A. J. baudą privalėjo atsižvelgti ne tik į nusikalstamų veikų sunkumą, bet ir į kaltininko finansinę padėtį. A. J. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė, kad dirba „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tačiau tą patvirtinančių dokumentų teismui nepateikė. Be to, surinkti byloje faktiniai duomenys patvirtina, kad A. J. 27 kartus yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, taip pat eilę kartų baustas už kitus administracinius teisės pažeidimus. Dauguma už pažeidimus paskirtų baudų yra nesumokėtos arba teismo pakeistos į areštą ar viešuosius darbus, dėl to, kad jis neturėjo galimybių ir lėšų šias jam paskirtas administracines baudas sumokėti. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad A. J. paskirtos 20 MGL dydžio baudos nesumokės, o baudos skyrimas asmeniui, kuris neturi galimybių jos sumokėti, gali jį paskatinti pakartotinai nusikalsti, arba bausmė bus paprasčiausiai neįvykdyta ir keičiama kitomis bausmėmis, todėl nebus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d. Bendras visų BK 54 str. numatytų aplinkybių įvertinimas leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. J. įstatymo sankcijoje numatytas bausmės rūšis – areštą, nes būtent ši bausmė atitinka padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kaltininko asmenybę, o šios bausmės neigiamo poveikio A. J. šeimos nariams ir darbui bus išvengta paskyrus arešto bausmę atlikti poilsio dienomis.
Apeliaciniu skundu nuteistoji K. K. prašo sušvelninti jai paskirtą bausmę. Nurodo, kad už savo ankstesnius teistumus, paskirtą bausmę yra atlikusi, todėl nemano, kad ją reikėtų teisti už jos ankstesnius teistumus, o ne už padarytą nusikaltimą. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimus, kad labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, kad yra trečios grupės invalidė, jai atlikta sunki skrandžio operacija, jaučiasi labai blogai. Prašo atsižvelgti dar į tai, kad ji moteris, motina, nes mano, kad už tokį padarytą nusikaltimą jai yra paskirta per didelė bausmė.
Teismo posėdyje nuteistoji K. K. ir jos gynėja prašė K. K. apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašė prokurorės apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistosios K. K. skundą atmesti. Nuteistasis A. J. ir jo gynėja prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas, nuteistosios K. K. apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1 ir 2 p.).
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų. Kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistųjų kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė, pagrįstai pripažino K. K. ir A. J. kaltais pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylą nuteistųjų nuteisimo dalyje, neviršydama apeliacinių skundų ribų.
Dėl K. K. apeliacinio skundo
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai bausmes už jos padarytas nusikalstamas veikas, nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Teismas atsižvelgė į BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes: padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnius (padarytos dvi tyčinės nusikalstamos veikos, priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai), kaltės formą ir rūšį, į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į nusikalstamų veikų stadijas (nusikalstamos veikos nenutrūko pasikėsinimo ar rengimosi stadijose), į kaltininkės asmenybę: neištekėjusi, nedirbanti, registruota darbo biržoje, bausta administracine tvarka turi galiojančių nuobaudų bei anksčiau yra teista 8 kartus, iš jų 2 kartus už nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 str. Taip pat iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas nuteistosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad K. K. naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, kas teismui leido daryti išvadą, jog buvo padarytas nusikaltimų recidyvas, o asmuo, būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, yra laikomas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). BK 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. sankcijose numatytos bausmės tik bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 6 metų. Kadangi K. K. yra recidyvistė, tai sutinkamai su BK 56 str. 1 d. nuostata, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas už apeliantės padarytas nusikalstamas veikas pagrįstai parinko griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Nustatydamas nuteistajai skirtinų laisvės atėmimo bausmių dydžius, apylinkės teismas nepažeidė BK 61 str. 2 d. nuostatos, jog įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų pobūdį ir tarpusavio santykį, bei kitas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, skiriamos bausmės dydį skaičiuoja nuo jos vidurkio, ir nuteistajai už jos padarytas nusikalstamas veikas paskyrė bausmes, kurios savo dydžiu yra mažesnės nei sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiai. Be to, subendrindamas už padarytas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, pirmosios instancijos teismas BK 63 str. nuostatų nepažeidė, o paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta, dėl ko būtų pagrindas nuteistajai švelninti paskirtą bausmę. Taip pat įvertinus šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nuteistoji išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, nekeičia savo gyvenimo būdo, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Remiantis išdėstytu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl K. K. nuteisimo ir jai paskirtos bausmės rūšies bei dydžio yra pagrįstas ir teisėtas, nėra pagrindo nuteistosios apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais nuosprendį pakeisti ir švelninti nuteistajai paskirtą bausmę.
Dėl prokuroro apeliacinio skundo
Lietuvos Respublikos BK 54 str. numato, kad teismas skiria bausmę pagal baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko dalyvavimą darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė aplinkybes, į kurias atsižvelgtina skiriant A. J. bausmę už jo padarytas nusikalstamas veikas. A. J. baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, teistas 7 kartus, bausmę atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs, pagal deklaruojamą gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai, yra vedęs, su žmona augina mažametį vaiką. Nors skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad A. J. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tačiau nuo 2010-08-24 yra registruotas darbo biržoje kaip asmuo ieškantis papildomų lėšų dėl ko pagal Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo 2 str. 3 d. jis yra laikomas bedarbiu. Iš teismo posėdžio metu nuteistojo A. J. pateiktos R. J. išduotos pažymos apie R. J. valstybinį socialinį draudimą nuo 2010-05-01 iki 2010-08-24 matyti, kad per šį laikotarpį R. J. apskaičiuotos pajamos viso 2201,94 Lt. Šios paminėtos aplinkybės leidžia manyti, kad nuteistasis nėra pajėgus sumokėti teismo paskirtos jam 20 MGL dydžio baudos. Be to, apylinkės teismas nustatė, kad A. J. yra teistas 7 kartus, nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, dėl ko pripažino, kad buvo padarytas nusikaltimų recidyvas, o asmuo, būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, yra laikomas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). Taigi, A. J. laikytinas recidyvistu, kuriam pagal BK 56 str. 1 d., teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad A. J. turi šeimą, kurioje auga mažametis vaikas, pats nuteistasis charakterizuojamas teigiamai, jo vaidmuo padarytuose nusikalstamuose veikose nebuvo pagrindinis, nes svetimą mokėjimo instrumentą jis gaudavo iš nuteistosios K. K., todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Tačiau kolegija mano, kad paskirdamas nuteistajam A. J. baudas už jo padarytas nusikalstamas veikas, apylinkės teismas nepakankamai įvertino byloje surinktus duomenis, charakterizuojančius A. J. ir pagrindžiančius jo galimybę sumokėti baudą.
Tiek BK 214 str. 1 d., tiek ir BK 215 str. 1 d. sankcijose įstatymų leidėjas numatė tik tris alternatyvias bausmes: baudą, areštą ir laisvės atėmimą iki 6 metų. Kadangi A. J. yra laikomas recidyvistu, tačiau jis charakterizuojamas teigiamai, dėl ko kolegija mano, kad nuteistajam skirtina savo griežtumu už baudą griežtesnė bausmės rūšis, bet švelnesnė nei laisvės atėmimas. BK 49 str. 3 d. numato, kad už nusikaltimą nustatoma nuo 15 iki 90 parų arešto, taigi nuteistajam už jo padarytas nusikalstamas skirtinos arešto bausmės, kurios savo dydžiu yra artimos arešto bausmės vidurkiui. Kadangi nuteistasis turi šeimą, nors ir yra registruotas darbo biržoje bedarbiu, tačiau tuo pat metu jis vis dar yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, todėl kolegija, pritaria prokuroro skundo argumentui, jog tikslinga nuteistajam skirti arešto bausmę atlikti poilsio dienomis.
Remiantis išdėstytu, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskyrė nuteistajam A. J. per švelnią bausmę – baudas, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas (BPK 328 str. 1, 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p.
nuspr endžia:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. nuosprendį dėl A. J. nuteisimo pakeisti: pripažintam kaltu ir nuteistam pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. A. J. paskirti 30 parų arešto, pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. A. J. paskirti 40 parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinus iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, A. J. paskirti subendrintą bausmę – 45 paras arešto. Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p. a papunkčiu, 66 str., į arešto bausmės laiką A. J. įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2009-10-17 iki 2009-10-19 (dvi paras), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai. Paskirtą arešto bausmę A. J. nustatyti atlikti areštinėje poilsio dienomis.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuteistosios K. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. nuosprendžio atmesti.