Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartimi dėl visuomenei pavojingos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, buvo paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2018 m. lapkričio 21 d. gautas VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos teikimas dėl K. G. taikomos priverstinio pobūdžio priemonės ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pratęsimo.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 6 dalį ir baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 1 dalį priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Dėl to tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą teismas įvertinta du kriterijus: asmens psichinę sveikatą ir jo socialinį pavojingumą.

Iš VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos pateikto teikimo matyti, kad K. G. VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos psichikos sveikatos centre yra gydoma nuo 2018 m. rugsėjo mėn. K. G. buvo gydyta Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nuo 2018 m. kovo 16 d. iki 2018 m. balandžio 10 d. dėl lėtinės psichikos ligos paūmėjimo. Dabartinė psichikos būsena nėra stabili, išlieka pozityvi ir negatyvi psichosimptomatika. Pacientei reikalingas ilgalaikis ambulatorinis psichiatrinis gydymas.

Poliklinikos atstovė gydytoja psichiatrė I. A. teisme paaiškino, kad K. G. jos paciente tapo 2018 m. rugsėjo 13 d. Pacientės ligos eiga yra sunki, su paūmėjimais (11 k. gydyta stacionare). K. G. diagnozuota šizofrenija, jos psichinė būsena nėra stabili. Duomenų apie pacientės egzistuojantį pavojingumą – nėra.

Duomenų visuma apie K. G. psichinę būseną ir nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad dabartinė K. G. sveikatos būklė reikalauja priverstinio gydymo, K. G. nėra pasveikusi, jai būtina specialistų pagalba, reikalingas nuolatinis medikamentų vartojimas. K. G. stebima specialistų nėra socialiai pavojinga. Pagrindų nutraukti K. G. taikytą priverčiamąją medicininę priemonę ar ją keisti kita - nenustatyta.

Minėtos aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad tolesnis priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis K. G. yra ne tik reikalingas, bet ir būtinas, todėl šios priverčiamosios medicinos priemonės taikymas pratęstinas.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 3 punktu

Rezoliucinė dalis

nutarė:

teikimą tenkinti ir K. G. šešiems mėnesiams pratęsti priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.