- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-13
- Bylos Nr.
- BIK-576/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31379-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algimantas Valantinas (pirm.), Eligijus Gladutis, Rima Ažubalytė
- Nuteistasis
- R. J.
- Advokatai
- Vygaudas Molis
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Rimos Ažubalytės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo R. J. ir jo gynėjo advokato Vygaudo Molio kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 24 d. nutarties priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis R. J. ir jo gynėjas advokatas V. Molis prašo: 1) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba 2) panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti, nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą J. S. civilinį ieškinį atmesti, arba 3) pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl bausmės: vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 54 straipsnio 3 dalimi, R. J. paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba švelnesnę bausmę, nei nustatyta BK 138 straipsnio 2 dalies, 149 straipsnio 4 dalies, 150 straipsnio 4 dalies sankcijose minimali bausmė.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, juos priimant netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas – BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktai, 149 straipsnio 4 dalis, 150 straipsnio 4 dalis ir padaryti esminiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų, 332 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimai. Be to, teismai nukrypo nuo ultima ratio principo, netinkamai aiškino ir taikė BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą nekaltumo prezumpciją.
Skundžiami teismų sprendimai neatitinka jų surašymui keliamų BPK reikalavimų ir teismų praktikos. Teismai detaliai neišdėstė kiekvieno nusikalstamos veikos epizodo objektyviųjų požymių, juos patvirtinančių įrodymų bei nepateikė išsamių įrodymų vertinimo motyvų, dėl to buvo apribota nuteistojo teisė gintis nuo pareikšto kaltinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus ir aplinkybes vertino neobjektyviai ir selektyviai. Nuteistasis jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė, jo kaltė preziumuota, grindžiama nepatikimais įrodymais – iš esmės tik nenuosekliais ir prieštaringais nukentėjusiosios parodymais, kurių nepatvirtina kiti įrodymai. Nebuvo tiriama versija, kad nukentėjusioji meluoja ir bando apšmeižti nuteistąjį. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo padarytų klaidų neištaisė, neatskleidė visų bylos aplinkybių ir nepasisakė dėl dalies gynybos argumentų, apsiribojo selektyviu įrodymų vertinimu, nenustatė jokių kitų nuteistojo kaltę patvirtinančių įrodymų bei priėmė nemotyvuotą nutartį. Šis teismas nuoseklius ir išsamius nuteistojo parodymus, kad jis negalėjo padaryti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, nepagrįstai atmetė. Skundžiamoje nutartyje nurodyti liudytojų parodymai, ekspertizės aktas, specialisto išvados yra netiesioginiai įrodymai, tiesioginių įvykio liudininkų nėra. Liudytojų E. B., Ž. J., M. J. ir R. J. parodymai nepagrįstai atmesti arba jais remtasi tik iš dalies, kiek tai buvo naudinga kaltinimui. Taigi teismai neįvertino bylos įrodymų visumos, neįsitikino jų pakankamumu, pažeisdami in dubio pro reo principą, savo sprendimuose nepašalino prieštaravimų, išvadas dėl nuteistojo kaltės grindė ne realiais byloje nustatytais faktais, BPK nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje patikrintais abejonių nekeliančiais įrodymais, bet prielaidomis ir samprotavimais.
Teismai, kvalifikuodami veikas pagal BK 149 straipsnio 4 dalį ir 150 straipsnio 4 dalį, nenustatė ir nenurodė, kokio mąsto fizinį smurtą nuteistasis naudojo prieš nukentėjusiąją, taip pat neabejotinai nenustatė, kad nukentėjusiajai buvo atimta galimybė priešintis. Teismai nepagrįstai bejėgišką nukentėjusiosios būklę sutapatino su jos mažametyste. Kadangi nuteistasis neatliko šių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, jis negali būti nuteistas ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktus. Iš byloje nustatytų aplinkybių ir psichologės paaiškinimų matyti, kad nukentėjusiosios psichologinės sveikatos būklės pablogėjimas nėra susijęs su nuteistuoju. Visi neaiškumai ir abejonės, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinamos kaltininko naudai. Atitinkamai nukentėjusiajai iš nuteistojo nepriteistina neturtinė žala ir civilinis ieškinys atmestinas.
Be to, teismai netinkamai aiškino ir taikė BK 54 straipsnio 3 dalį. Nuteistajam yra pagrindas taikyti šį baudžiamąjį įstatymą, nes paskirta bausmė prieštarauja teisingumo principui ir yra aiškiai per griežta. Nuteistąjį apibūdinantys duomenys ir kitos bausmei skirti reikšmingos aplinkybės, į kurias teismai nepakankamai atsižvelgė, rodo, kad jis nėra toks pavojingas, jog jį reikėtų ilgam izoliuoti nuo visuomenės. Be to, nuteistajam gimė vaikas, todėl paskyrus realią ilgos trukmės laisvės atėmimo bausmę, nukentės jo socialiniai ryšiai su vaiku, taip pat bus pažeisti ir mažamečio vaiko interesai.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, taip pat išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-525-648/2015, 2K-274-788/2019, 2K-7-57-648/2021 ir kt.).
Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo R. J. ir jo gynėjo teiginiai dėl netinkamo BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktų, 149 straipsnio 4 dalies, 150 straipsnio 4 dalies taikymo, BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų, 332 straipsnio 3 dalies reikalavimų nesilaikymo, taip pat pažeidimų, padarytų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, grindžiami atlikto įrodymų vertinimo kritika ir nesutikimu su teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad klausimai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu neteisingai nustatytų faktinių aplinkybių buvo keliami nuteistojo gynėjo A. Mažeikos apeliaciniame skunde, į juos apeliacinės instancijos teismas nutartyje atsakė, pateikdamas aiškius ir išsamius motyvus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. J. kaltu būtų padaręs baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų ir baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimų. Nuteistasis R. J. ir jo gynėjas kasaciniame skunde nepateikė pagrįstų teisinių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų. Nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis bylos aplinkybėmis bei išreikšta nuomonė, kaip turėjo būti vertinami bylos įrodymai, kokios bylos aplinkybės turėjo būti nustatytos, savaime nesuponuoja išvados, kad nagrinėjant bylą buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, padaryti esminiai BPK nuostatų, nekaltumo prezumpcijos, in dubio pro reo principų pažeidimai, suvaržyta nuteistojo teisė į gynybą. Tokie subjektyviu vertinimu ir deklaratyviais pareiškimais grindžiami kasacinio skundo teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.
Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismai nepagrįstai atsisakė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti nuteistajam R. J. švelnesnę bausmę. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti (arba sugriežtinti) bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas siejamas su išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-3/2010, 2K-7/2010, 2K-128/2011, 2K-300/2012, 2K-544/2014, 2K-P-89/2014, 2K-432/2014 ir kt.). Tačiau kasaciniame skunde tokių argumentų nepateikta, teiginiai dėl paskirtos bausmės neatitikimo teisingumo principui yra deklaratyvūs. Šiame kontekste pažymėtina, kad bausmės griežtumo klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018, 2K-5-788/2023 ir kt.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti nuteistojo R. J. ir jo gynėjo advokato Vygaudo Molio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.