Kauno apygardos teismo nutarimas

2015-07-23 · Byla Nr. ATP-719-327/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-07-23
Bylos Nr.
ATP-719-327/2015
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-06064-2014-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Viktoras Preikšas
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-719-327/2015Proceso Nr. 4-69-3-06064-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 45.4.; 45.4.2.; 45.4.4.; 79.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teis­mo 2015 m. gegužės 29 d. nutarimo T. B. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2014 m. liepos 24 d. 2.15 val., Kaune, prie (duomenys neskelbtini)vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1,14 promilių girtumas), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko tokio greičio, kad kiekvienu metu sustabdytų transporto priemonę, jis nesu­valdęs atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą ir jį nulaužė. Eismo įvykio metu buvo sugadinta trans­porto priemonė ir gatvės apšvietimo stulpas. Nepateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonę vairavo neapsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudi­mu. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 16, 133, 238 p. rei­ka­la­vimus.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 29 d. nutarimu T. B. pripažino pa­darius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažei­di­mų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 3 d., 124¹ str. 7 d., 123 str. 5 d., ir paskyrė administracines nuobaudas: pagal ATPK 127 str. 3 d. – 1200 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atė­mi­mu 3 metams; pagal ATPK 124¹ str. 7 d. – 6 eurų bauda; pagal ATPK 123 str. 5 d. – 23 eurų bau­da. Pritaikius ATPK 33 str. 2 d. paskirta galutinė nuobauda – 1200 eurų (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Šalies argumentai

T. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teis­mo 2015 m. ge­gužės 29 d. nutarimą ir administracinio teisės pa­žei­dimo bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad teismo nutarimas priimtas selektyviai parinktais jo kaltę patvirtinančiais subjektyviais įrodymais, įrodymai nebuvo pilnai ir visapusiškai ištirti, pašalinant visas kylančias abejones ir prieštaravimus. Apelianto nuomone, liudytojas P. G. teisme davė nuoseklius parodymus ir teismui paaiškino aplinkybes dėl kurių davė neteisingus pirminius paaiškinimus. Liudytoja I. L.-J. 2014 m. spalio 1 d. paaiškinime nurodė, jog Dainavos policijos komisariato pareigūnai darė jai poveikį duodant 2014 m. liepos 24 d. paaiškinimus. Nepagrįstai teismas nutarė, kad apeliantą ir liudytoją I. L.-J. sieja draugiški santykiai, o minėtų liudytojų parodymus patvirtina ir kiti liudytojai, kurie nesusiję su apeliantu, t. y. R. M., kuris ne tik patvirtino liudytojų P. G. ir I. L.-Jo­cienės parodymus, bet ir patvirtino, kad automobilį vairavo ketvirtas asmuo, kuris iš karto pasi­ša­li­no iš eismo įvykio vietos, o iš automobilio išlipo du vyrai ir moteris. Liudytojas R. M. įvykį matė iš arti, vietą buvo apšvietęs automobilio žibintais. Apylinkės teismas šio liudytojo parodymus ver­tino kritiškai, tačiau aplinkybė kur tuo metu važiavo liudytojas R. M. yra visiškai nesusi­ju­si su bylos esme. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad liudytojo R. M. parodymai prieš­tarauja liudytojo D. V. parodymams, nes iš D. V. parodymų matyti, kad įvykus eismo įvy­kiui, automobilį vairavęs asmuo iš įvykio vietos nepasišalino, iš balso liudytojas suprato, kad au­to­mobilį vairavęs asmuo neblaivus. Liudytojas D. V. eismo įvykio nematė, pro langą pažiūrėjo po kurio laiko po įvykio. Teismo pasisakymas, kad liudytojo R. M. parodymai prieštarauja liu­dy­tojo D. V. parodymams yra visiški nepagrįstas. Prieštaringi ir nenuoseklūs yra policijos pa­rei­gūnų parodymai, nes jie siekė, kad T. B. būtų apkaltintas administracinio teisės pažei­di­mo padarymu. Teismas apeliantą nubaudė, kad nebuvo apsidraudęs automobilio privalomuoju drau­di­mu, tačiau įvykio naktį pareigūnai draudimo prie bylos nepridėjo, o teisme pateikus draudimo su­tartį ir draudimo liudijimą, apylinkės teismas į tai neatsižvelgė. Nubaustas ir už vairuotojo pažy­mė­ji­mo nepateikimą, tačiau pareigūnams pareikalavus pažymėjimą pateikė, bet jį kažkur pareigūnai pra­dangino ir vėliau teigė, kad jo T. B. nepateikė. Apeliantas tvirtina, kad automobilio VW Passat nevairavo ir pažeidimų, kuriais yra kaltinamas, nepadarė. Liudytojams teismo iškelti admi­nis­traciniai kaltinimai dėl melagingų parodymų yra priimti netinkamai išnagrinėjus įrodymus ir neat­sižvelgus į bylos aplinkybes.

Atsiliepimas

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos atsiliepime nurodoma, kad apeliacinis skundas nepagrįstas ir netenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

T. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra verti­na­mi pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių vi­se­to išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuosek­lu­mas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šal­ti­nių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas sub­jektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikš­mingi faktai, ištiriamos galimos versi­jos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinky­bėms, todėl teismo nutarimas dalyje ATPK 124¹ str. 7 d. ir 127 str. 3 d. laikoma pagrįsta ir teisėta. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apy­linkės teismo padarytoms išvadoms, jog T. B. padarė šiuos administracinius teisės pažeidimus.

KET 16 p. numatyta, kad motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susi­sie­kimo ministerijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vai­ruo­tojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros doku­men­tus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (po­li­są) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir šių taisyklių nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad T. B., atvykusiems į eismo įvykį policijos pareigūnams nepateikė savo vairuotojo pažymėjimo. Nors pažeidėjas savo kaltę dėl šio pažeidimo neigia, tačiau kaltė įrodyta byloje surinktais duo­me­nimis. Abu įvykyje buvę pareigūnai Ž. M. ir M. K. apklausti liudytojais teisme patvirtino įvykio aplinkybes, kurios išdėstytos ATP protokole ir jų tarnybiniuose pranešimuose. Teis­mas neturi pagrindo abejoti nurodytų pareigūnų nešališkumu ir jų parodymais, kurie apie esmi­nes ATPK 124¹ str. 7 d. pa­žei­di­mo aplin­ky­bes yra ta­pa­tūs. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad pareigūnai pateiktą vairuotojo pažymė­ji­mą pradangino, laikytinos deklaratyviomis ir visiškai nepagrįstomis.

Apylinkės teismas pagrįstai T. B. pripažino kaltu ir dėl ATPK 127 str. 3 d. nu­ma­ty­to pažeidimo. Nors pažeidėjas savo kaltę ir tai, kad transporto priemonę vairavo jis, neigė, tačiau ji įrodyta byloje surinktais duomenimis, kurie išvardinti apylinkės teismo priimtame nutarime.

Apeliantas skunde daug dėmesio skiria apklaustų liudytojų ir paties apelianto parodymams ir jų analizei, teigia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nesirėmė jo ir liudytojų P. G., I. L.-J., R. M. parodymais. Tačiau įvertinęs visų pirmosios instancijos teis­me apklaustų asmenų parodymus ir kitą administracinio teisės pažeidimo byloje esančią me­džia­gą apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos faktinius duomenis, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, t. y. bylos aplinkybes išnagrinėjo išsa­miai ir nešališkai, vertino visą bylos medžiagą, įrodymų pakankamumą, nuoseklumą, logiškumą, pa­tikimumą. Priešingai negu teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liu­dy­to­jų policijos pareigūnų A. U., M. K., Ž. M. teisme duotais parodymais, kurie buvo logiški, nuoseklūs, atitiko tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas aplinkybes, taip pat ir liu­dy­tojo D. V. parodymus bei visą faktinę įvykio situaciją, kontekstą, tarpusavyje sutapo ir pa­pil­dė vieni kitus. Teismui įvertinus bylos įrodymų visumą, buvo paneigta T. B. versija, kad jis automobilio nevairavo. Teismas motyvuotai atmetė liudytojų P. G., I. L.-J., R. M. parodymus, kurie neatitiko faktinių bylos aplinkybių, ir padarė pagrįstas išvadas dėl šių įrodymų vertinimo – sprendė, kad remtis jais kaip teisingais nebuvo pagrindo. Pažymėtina, kad pirmieji parodymai yra labai reikšmingi ir svarbūs, jei jie atitinka kitus byloje esančius įrodymus, todėl ir šiuo nagrinėjamu atveju, pirmiau duoti liudytojų P. G. bei I. L.-Jocienės paro­dymai laikytini objektyviais nei vėlesni, nes juos sulyginus su kitais parodymais ir aplinkybėmis, sudarė vieną loginę grandinę, kas nulėmė teisingų ir pagrįstų išvadų darymą. Nepagrįstas skundo ar­gu­mentas, jog teismas vertino apelianto ir liudytojos I. L.-J. santykius draugiškais, tačiau aukštesnysis teismas konstatuoja, kad teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių (ATPK 257 str.), kadangi ginčo nėra, jog tą vakarą minėta liudytoja su apeliantu ir liudytoju P. G. leido laiką, gėrė alkoholinius gėrimus, todėl pagrįsta manyti, kad ši liudytoja gali būti suinteresuota bylos baigtimi. Argumentai dėl liudytojo R. M. parodymų apylinkės teismo išsamiai nurodyti, todėl apy­gardos teismas neturi pagrindo jais abejoti ir apelianto skundo argumentus šio aspektu vertina kaip deklaratyvius.

Byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad policijos pareigūnai siekė apkalbėti apeliantą, ar buvo suinteresuoti bylos baigtimi, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo jais netikėti. Nors T. B. apeliaciniame skunde teigia, kad pirminiai liudytojų P. G. ir I. L.-J. paaiškinimai buvo išgauti policijos pareigūnų daromo spaudimo ir gąsdinimo įtakoje, tačiau teismas nenustatė jokių įrodymų ar priežasčių, dėl kurių pareigūnai tokį spaudimą galėjo da­ry­ti, tokių priežasčių savo skunde nenurodė nei apeliantas, nei minėti liudytojai. Liudytojų P. G. ir I. L.-J. bylos tyrimo metu duoti pirmieji paaiškinimai yra aiškūs, nuoseklūs, buvo paimti iškart po įvykio, todėl teismas neturėjo pagrindo jais netikėti. Nors šie liudytojai teismo posėdžio metu pakeitė parodymus ir jau nurodė, kad ne T. B. automobilį vairavo ir sukėlė eismo įvykį, teismas pagrįstai jais vadovavosi tiek, kiek jie atitinka kitus įrodymus.

Tačiau aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutarimas dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 123 str. 5 d., yra nepa­grįs­tas. Transporto priemonės vairavimas neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdy­to­jų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu – užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę. Iš bylos duomenų matyti, taip pat šias aplinkybes nurodo ir pats apeliantas, kad automobilis eismo įvykio dieną buvo draustas civilinės atsakomybės priva­lo­muo­ju draudimu, šiuos dokumentus pateikė bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, todėl teis­mas nepagrįstai T. B. nubaudė 23 eurų bauda.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instan­ci­jos teismas konstatuoja, kad T. B. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ATPK 124¹ str. 7 d. ir 127 str. 3 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas by­los aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą šioje dalyje, tačiau apylinkės teismo nuta­rimas dalyje naikintinas dėl nepagrįstai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 123 str. 5 d., ir byla šioje dalyje nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹¹ str. ir 302¹² str. 1 d. 1 p. ir 2 p, teisėjas

nutaria:

T. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teis­mo 2015 m. gegužės 29 d. nutarimo dalį dėl T. B. pri­pa­žinimo padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 str. 5 d., panaikinti ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjas Viktoras Preikšas