- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-07-23
- Bylos Nr.
- ATP-719-327/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-06064-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktoras Preikšas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutarimo T. B. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2014 m. liepos 24 d. 2.15 val., Kaune, prie (duomenys neskelbtini)vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1,14 promilių girtumas), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko tokio greičio, kad kiekvienu metu sustabdytų transporto priemonę, jis nesuvaldęs atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą ir jį nulaužė. Eismo įvykio metu buvo sugadinta transporto priemonė ir gatvės apšvietimo stulpas. Nepateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonę vairavo neapsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 16, 133, 238 p. reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 29 d. nutarimu T. B. pripažino padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 3 d., 124¹ str. 7 d., 123 str. 5 d., ir paskyrė administracines nuobaudas: pagal ATPK 127 str. 3 d. – 1200 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams; pagal ATPK 124¹ str. 7 d. – 6 eurų bauda; pagal ATPK 123 str. 5 d. – 23 eurų bauda. Pritaikius ATPK 33 str. 2 d. paskirta galutinė nuobauda – 1200 eurų (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Šalies argumentai
T. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad teismo nutarimas priimtas selektyviai parinktais jo kaltę patvirtinančiais subjektyviais įrodymais, įrodymai nebuvo pilnai ir visapusiškai ištirti, pašalinant visas kylančias abejones ir prieštaravimus. Apelianto nuomone, liudytojas P. G. teisme davė nuoseklius parodymus ir teismui paaiškino aplinkybes dėl kurių davė neteisingus pirminius paaiškinimus. Liudytoja I. L.-J. 2014 m. spalio 1 d. paaiškinime nurodė, jog Dainavos policijos komisariato pareigūnai darė jai poveikį duodant 2014 m. liepos 24 d. paaiškinimus. Nepagrįstai teismas nutarė, kad apeliantą ir liudytoją I. L.-J. sieja draugiški santykiai, o minėtų liudytojų parodymus patvirtina ir kiti liudytojai, kurie nesusiję su apeliantu, t. y. R. M., kuris ne tik patvirtino liudytojų P. G. ir I. L.-Jocienės parodymus, bet ir patvirtino, kad automobilį vairavo ketvirtas asmuo, kuris iš karto pasišalino iš eismo įvykio vietos, o iš automobilio išlipo du vyrai ir moteris. Liudytojas R. M. įvykį matė iš arti, vietą buvo apšvietęs automobilio žibintais. Apylinkės teismas šio liudytojo parodymus vertino kritiškai, tačiau aplinkybė kur tuo metu važiavo liudytojas R. M. yra visiškai nesusijusi su bylos esme. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad liudytojo R. M. parodymai prieštarauja liudytojo D. V. parodymams, nes iš D. V. parodymų matyti, kad įvykus eismo įvykiui, automobilį vairavęs asmuo iš įvykio vietos nepasišalino, iš balso liudytojas suprato, kad automobilį vairavęs asmuo neblaivus. Liudytojas D. V. eismo įvykio nematė, pro langą pažiūrėjo po kurio laiko po įvykio. Teismo pasisakymas, kad liudytojo R. M. parodymai prieštarauja liudytojo D. V. parodymams yra visiški nepagrįstas. Prieštaringi ir nenuoseklūs yra policijos pareigūnų parodymai, nes jie siekė, kad T. B. būtų apkaltintas administracinio teisės pažeidimo padarymu. Teismas apeliantą nubaudė, kad nebuvo apsidraudęs automobilio privalomuoju draudimu, tačiau įvykio naktį pareigūnai draudimo prie bylos nepridėjo, o teisme pateikus draudimo sutartį ir draudimo liudijimą, apylinkės teismas į tai neatsižvelgė. Nubaustas ir už vairuotojo pažymėjimo nepateikimą, tačiau pareigūnams pareikalavus pažymėjimą pateikė, bet jį kažkur pareigūnai pradangino ir vėliau teigė, kad jo T. B. nepateikė. Apeliantas tvirtina, kad automobilio VW Passat nevairavo ir pažeidimų, kuriais yra kaltinamas, nepadarė. Liudytojams teismo iškelti administraciniai kaltinimai dėl melagingų parodymų yra priimti netinkamai išnagrinėjus įrodymus ir neatsižvelgus į bylos aplinkybes.
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos atsiliepime nurodoma, kad apeliacinis skundas nepagrįstas ir netenkintinas.
Motyvuojamoji dalis
T. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl teismo nutarimas dalyje ATPK 124¹ str. 7 d. ir 127 str. 3 d. laikoma pagrįsta ir teisėta. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, jog T. B. padarė šiuos administracinius teisės pažeidimus.
KET 16 p. numatyta, kad motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir šių taisyklių nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis.
Bylos duomenimis nustatyta, kad T. B., atvykusiems į eismo įvykį policijos pareigūnams nepateikė savo vairuotojo pažymėjimo. Nors pažeidėjas savo kaltę dėl šio pažeidimo neigia, tačiau kaltė įrodyta byloje surinktais duomenimis. Abu įvykyje buvę pareigūnai Ž. M. ir M. K. apklausti liudytojais teisme patvirtino įvykio aplinkybes, kurios išdėstytos ATP protokole ir jų tarnybiniuose pranešimuose. Teismas neturi pagrindo abejoti nurodytų pareigūnų nešališkumu ir jų parodymais, kurie apie esmines ATPK 124¹ str. 7 d. pažeidimo aplinkybes yra tapatūs. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad pareigūnai pateiktą vairuotojo pažymėjimą pradangino, laikytinos deklaratyviomis ir visiškai nepagrįstomis.
Apylinkės teismas pagrįstai T. B. pripažino kaltu ir dėl ATPK 127 str. 3 d. numatyto pažeidimo. Nors pažeidėjas savo kaltę ir tai, kad transporto priemonę vairavo jis, neigė, tačiau ji įrodyta byloje surinktais duomenimis, kurie išvardinti apylinkės teismo priimtame nutarime.
Apeliantas skunde daug dėmesio skiria apklaustų liudytojų ir paties apelianto parodymams ir jų analizei, teigia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nesirėmė jo ir liudytojų P. G., I. L.-J., R. M. parodymais. Tačiau įvertinęs visų pirmosios instancijos teisme apklaustų asmenų parodymus ir kitą administracinio teisės pažeidimo byloje esančią medžiagą apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos faktinius duomenis, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, t. y. bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, vertino visą bylos medžiagą, įrodymų pakankamumą, nuoseklumą, logiškumą, patikimumą. Priešingai negu teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų policijos pareigūnų A. U., M. K., Ž. M. teisme duotais parodymais, kurie buvo logiški, nuoseklūs, atitiko tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas aplinkybes, taip pat ir liudytojo D. V. parodymus bei visą faktinę įvykio situaciją, kontekstą, tarpusavyje sutapo ir papildė vieni kitus. Teismui įvertinus bylos įrodymų visumą, buvo paneigta T. B. versija, kad jis automobilio nevairavo. Teismas motyvuotai atmetė liudytojų P. G., I. L.-J., R. M. parodymus, kurie neatitiko faktinių bylos aplinkybių, ir padarė pagrįstas išvadas dėl šių įrodymų vertinimo – sprendė, kad remtis jais kaip teisingais nebuvo pagrindo. Pažymėtina, kad pirmieji parodymai yra labai reikšmingi ir svarbūs, jei jie atitinka kitus byloje esančius įrodymus, todėl ir šiuo nagrinėjamu atveju, pirmiau duoti liudytojų P. G. bei I. L.-Jocienės parodymai laikytini objektyviais nei vėlesni, nes juos sulyginus su kitais parodymais ir aplinkybėmis, sudarė vieną loginę grandinę, kas nulėmė teisingų ir pagrįstų išvadų darymą. Nepagrįstas skundo argumentas, jog teismas vertino apelianto ir liudytojos I. L.-J. santykius draugiškais, tačiau aukštesnysis teismas konstatuoja, kad teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių (ATPK 257 str.), kadangi ginčo nėra, jog tą vakarą minėta liudytoja su apeliantu ir liudytoju P. G. leido laiką, gėrė alkoholinius gėrimus, todėl pagrįsta manyti, kad ši liudytoja gali būti suinteresuota bylos baigtimi. Argumentai dėl liudytojo R. M. parodymų apylinkės teismo išsamiai nurodyti, todėl apygardos teismas neturi pagrindo jais abejoti ir apelianto skundo argumentus šio aspektu vertina kaip deklaratyvius.
Byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad policijos pareigūnai siekė apkalbėti apeliantą, ar buvo suinteresuoti bylos baigtimi, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo jais netikėti. Nors T. B. apeliaciniame skunde teigia, kad pirminiai liudytojų P. G. ir I. L.-J. paaiškinimai buvo išgauti policijos pareigūnų daromo spaudimo ir gąsdinimo įtakoje, tačiau teismas nenustatė jokių įrodymų ar priežasčių, dėl kurių pareigūnai tokį spaudimą galėjo daryti, tokių priežasčių savo skunde nenurodė nei apeliantas, nei minėti liudytojai. Liudytojų P. G. ir I. L.-J. bylos tyrimo metu duoti pirmieji paaiškinimai yra aiškūs, nuoseklūs, buvo paimti iškart po įvykio, todėl teismas neturėjo pagrindo jais netikėti. Nors šie liudytojai teismo posėdžio metu pakeitė parodymus ir jau nurodė, kad ne T. B. automobilį vairavo ir sukėlė eismo įvykį, teismas pagrįstai jais vadovavosi tiek, kiek jie atitinka kitus įrodymus.
Tačiau aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutarimas dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 123 str. 5 d., yra nepagrįstas. Transporto priemonės vairavimas neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu – užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę. Iš bylos duomenų matyti, taip pat šias aplinkybes nurodo ir pats apeliantas, kad automobilis eismo įvykio dieną buvo draustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, šiuos dokumentus pateikė bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, todėl teismas nepagrįstai T. B. nubaudė 23 eurų bauda.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad T. B. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ATPK 124¹ str. 7 d. ir 127 str. 3 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą šioje dalyje, tačiau apylinkės teismo nutarimas dalyje naikintinas dėl nepagrįstai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 123 str. 5 d., ir byla šioje dalyje nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 302¹¹ str. ir 302¹² str. 1 d. 1 p. ir 2 p, teisėjas
nutaria:
T. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutarimo dalį dėl T. B. pripažinimo padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 str. 5 d., panaikinti ir bylą šioje dalyje nutraukti.
Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.