Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo G. V. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2008 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo G. V. pripažintas kaltu padares nusikaltima, numatyta BK 260 str. 1 d ir nuteistas laisves atemimu 2 metams, bausme atliekant pataisos namuose.

G. V. nuteistas už tai, kad jis 2007 metu gegužes men. pradžioje, tyrimo nenustatyta diena, prie ežero "Vijunelis", esancio Druskininkuose, neteisetai, turedamas tiksla parduoti ar kitaip platinti, iš tyrimo nenustatyto asmens nusipirkdamas už 2000 litu igijo nenustatyta kieki - nemažiau kaip 101,317 g narkotines medžiagos - kanapiu ir ju daliu, kuriu dali paslepe miškelyje, prie ežero "Vijunelis", esancio Druskininkuose, o kita nenustatyta dali šios narkotines medžiagos laike su savimi iki 2007-05-08, kai tyrimo nenustatyta dali minetos narkotines medžiagos suvartojo pats, bei mineta diena vakare, Druskininkuose, nenustatytoje vietoje, kita dali neatlygintinai išplatino A. B., o likusia dali - 0,737 g narkotines medžiagos - kanapiu ir ju daliu atsineše i buta, esanti Druskininkuose, Druskininku g. 10-16, kur laike iki 2007-05-09, kai tapacia diena 21 val. atliktos kratos metu minetame bute policijos pareigunai rado ir paeme 0,737 g narkotines medžiagos -kanapiu ir ju daliu. Tesdamas savo nusikalstama veika, 2007-05 men. 08-09 dienomis, paeme iš miškelio, prie ežero "Vijunelis", esancio Druskininkuose, prieš tai paslepta narkotine medžiaga -kanapes ir ju dalis, bei automobiliu "H. C.", Valst. Nr.(duomenys neskelbtini) laikydamas su savimi atgabeno i Vilniaus miesta, kur nenustatyta dali minetos narkotines medžiagos suvartojo, o likusia dali - 100,580 g narkotines medžiagos - kanapiu ir ju daliu laike su savimi iki tos pacios dienos, kai apie 15.15 vai. prie Logistikos centro, esancio kelyje Vilnius - Druskininkai buvo sulaikytas policijos pareigunu, kai sulaikymo metu iš jo striukes vidines puses iškrito 100.580 g narkotines medžiagos - kanapiu ir ju daliu. Šiais savo veiksmais padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 260 str.1 d

Apeliaciniu skundu G. V. prašo skundžiama nuosprendi pakeisti ir paskirti švelnesne bausmes ruši, negu numatyta BK 260 str. 1 d. sankcijoje. Nurodo, kad teismas neivertino visu egzistuojanciu lengvinanciu aplinkybiu. Butent: ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jis prisipažino iš dalies, budamas isitikines, kad narkotiku platinimas - tai yra tik pardavimas. Teigia, jog jis nesuprato, kad pavaišinimas arba kitoks neatlygintinis perleidimas taip pat laikomas narkotiniu medžiagu platininiu. Pripažista, jog gali buti, kad A. B. jis pavaišines, duodamas jam truputi kanapiu ir ju daliu. Taciau kiti jo parodymai del narkotiniu medžiagu igijimo ir laikymo yra išsamus, jie rodo, kad jis nuoširdžiai gailisi del savo nusikalstamo elgesio ir šiuo metu pripažista visus savo nusikalstamus veiksmus. Todel apeliantas prašo teisma laikyti, kad jis prisipažino padares nusikaltima ir del to gailisi, bei vertinti tai kaip atsakomybe lengvinancia aplinkybe.

Apelianto manymu, jo atveju yra taikytinos BK 62 straipsnio nuostatos. Nurodo, kad jis teisiamas pirma karta, šiuo metu dirba UAB (duomenys neskelbtini) staliumi. Be to, apelianto manymu, teismas, skirdamas bausme neatsižvelge i byloje esancius duomenis apie tai, kad jis vienas išlaiko abu savo nedarbingus tevus, kurie abu yra neigalus, todel negali vienas kito prižiureti. Jis yra vienintelis, kuris gali ir privalo išlaikyti neigalius tevus ir pasirupinti ju priežiura. Be jo tevu nera kam prižiureti. Todel mano, kad paskyrus jam realia laisves atemimo bausme, nebutu kam prižiureti jo neigalius tevus.

Apeliantas, vadovaujantis aukšciau pamineta lengvinancia aplinkybe, kitomis bylos aplinkybemis (anksciau neteistas, dirbantis, žalos nepadaryta), bei tuo, kad vienas išlaiko ir prižiuri abu neigalius tevus, prašo teisma pritaikyti jo atžvilgiu LR BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas, ir, vadovaujantis 62 str. 2 d. l punktu, bei 3 d. 3 punktu, paskirti jam švelnesne bausmes ruši negu numatyta BK 260 str. l d. sankcijoje. Taciau jeigu apeliacines instancijos teismas nustatytu, kad nepakanka salygu pritaikyti BK 62 straipsnio 2 ir 3 d. nuostatas, tai vadovaujantis BK 54 str. 3 dalies nuostatomis, ir tomis paciomis aukšciau aprašytomis aplinkybemis, mano, kad šiuo atveju realios laisves atemimo bausmes paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, o bausmes tikslai gali buti pasiekti ir be laisves atemimo.

Apeliacines instancijos teismo posedžio metu nuteistasis ir jo gyneja prašo apeliacini skunda tenkinti, prokuroras prašo nuteistojo skunda atmesti.

Nuteistojo G. V. apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegijos nuomone, nuteistasis G. V. apeliaciniame skunde nepagristai teigia, kad yra teisinis pagrindas skirti jam švelnesne negu istatymo numatyta bausme. Pažymetina, kad skirti kitokios rušies bausme, nesusijusia su laisves atemimu, teismas gali, bet neprivalo, tik nustates visuma BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytu aplinkybiu.

BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelges i visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesne, negu istatymo numatyta bausme, jeigu be to, kad kaltininkas prisipažino padares nusikalstama veika ir nuoširdžiai gailisi, teismas nustato ir tai, jog nusikalstama veika padares asmuo pats savo noru atvyko ar praneše apie šia veika, taip pat visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padaryta turtine žala. Taciau byloje esantys duomenys rodo, kad G. V. pats savo noru neatvyko, taip pat nepraneše policijos pareigunams apie jo padaryta nusikalstama veika, o apie tai prisipažino tik tuomet, kai buvo sulaikytas ir apklaustas policijos pareigunu.

BK 62 straipsnio 2 dalyje yra itvirtintos kitos salygos, kurioms visoms esant nusikaltima padariusiam asmeniui teismas taip pat gali paskirti švelnesne, negu istatymo numatyta, bausme. Pagal BK 62 straipsnio 2 dali tokia bausme gali buti paskirta tik tada, kai, be kitu šioje dalyje nurodytu salygu, yra ir bent dvi kaltininko atsakomybe lengvinancios aplinkybes. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad: G. V. buvo sulaikytas policijos pareigunu, o ne pats savo noru atvyko ir apie padarytas nusikalstamas veikas praneše valstybes institucijoms ar ju tarnautojams; jo nusikalstamais veiksmais nebuvo padaryta turtine žala; pirmosios instancijos teismas nenustate jo atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu. Apelianto apeliaciniame skunde prašymas pripažinti jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe – prisipažinima padarius nusikalstama veika ir nuoširdu gailejimasi del padaryto nusikaltimo, yra nepagristas ir atmestinas. Atkreiptinas demesys ir i tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nuteistasis prisipažino padarius nusikalstama veika tik iš dalies. Nors byloje negincytinai irodyta, kad liudytojas A. B. iš nuteistojo G. V. 3-4 kartus yra gaves kanapiu rukymui, taciau apeliaciniame skunde apeliantas tai pripažista tik iš dalies, teigdamas, jog gali buti, kad A. B. jis yra pavaišines kanapemis ir ju dalimis. Tokie nuteistojo aiškinimai negali buti traktuojami kaip pilnas prisipažinimas del padarytos nusikalstamos veikos.

Apelianto teiginys, jog jis nesuprato, kad pavaišinimas arba kitoks neatlygintinis perleidimas taip pat laikomas narkotiniu medžiagu platininiu, nelogiškas ir atmestinas. Pats apeliantas pripažino, jog apie 8 metus vartoja narkotines medžiagas. Be to, byloje irodyta, kad apeliantas ne tik vartojo, bet ir platino narkotines medžiagas. Iš liudytoju T. R., S. M., A. B. parodymu matyti, kad nuteistasis vertesi narkotiniu medžiagu platinimu ir visi liudytojai po kelis kartus buvo igije narkotiniu medžiagu butent iš apelianto. Visa tai rodo, kad apeliantas tik iš dalies prisipažista del padaryto nusikaltimo. Todel apelianto argumentai, jog jis nuoširdžiai gailisi del savo nusikalstamo elgesio ir šiuo metu pripažista visus savo nusikalstamus veiksmus, atmestini. Taigi, kolegijos nuomone, šiuo atveju nera teisinio pagrindo taikyti ir BK 62 straipsnio 1, 2 daliu nuostatas.

Taip pat atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad realios laisves atemimo bausmes paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, o bausmes tikslai gali buti pasiekti ir be laisves atemimo. Pagal BK 54 straipsnio 3 dali, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmes paskyrimas aiškiai prieštarautu teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmes paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesne bausme. Pirmosios instancijos teismas byloje nenustate ir nenurode išimtiniu aplinkybiu, kurios suponuotu išvada, kad laisves atemimo bausmes paskyrimas nuteistajam G. V. prieštarautu teisingumo principui. Pažymetina, kad skiriant švelnesne, negu istatymo numatyta, bausme, turi buti atsižvelgiama ir i tokia baudžiamosios bylos aplinkybiu visuma, kuri mažina veikos pavojinguma, rodo jos atsitiktini ar situacini pobudi, po to – i kitas butinas ir byloje nustatytas BK 62 str. taikymo salygas. BK 41 str. itvirtintas teisingos bausmes principas. Bausme yra teisinga, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojinguma ir kaltinamojo asmenybe. Ivertinus šia istatymo nuostata, kolegija atkreipia demesi pirmiausiai i tai, kad G. V. nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, legalaus pragyvenimo šaltinio neturejo, visa tai liudija, kad narkotiniu medžiagu platinimas yra nuteistojo G. V. gyvenimo budas ir pragyvenimo šaltinis. Pažymetina, kad padarytas nusikaltimas priskiriamas prie sunkiu, nusikaltimo objektas yra narkotines medžiagos. Vykdant tokios rušies nusikalstama veika – narkotiniu medžiagu platinimas, pirmiausia yra padaroma žala visuomenes saugumui, ypatingai labiausiai pažeidžiamam visuomenes sluoksniui – nepilnameciams. Be to, jo padaryta nusikalstama veika nera atsitiktine ir priskirtina prie sunkiu nusikaltimu. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas paskyre apeliantui BK 260 str. 1d. sankcijoje numatytos bausmes minimuma. Todel, kolegijos nuomone, taikyti G. V. BK 54 str. 3 d. nuostatas nera pagrindo, nes bausmes tikslai „gali buti pasiekti tik skiriant jam griežciausia sankcijoje numatyta bausmes ruši – laisves atemima“.

Kolegijos nuomone, apelianto nurodyti teiginiai, jog paskyrus jam realia laisves atemimo bausme, nebutu kam prižiureti jo neigalius tevus, nesudaro pagrindo skirti jam švelnesne, negu istatyme numatyta bausme, juolab, kad nera ir teisinio pagrindo taikyti BK 62 str. 1 ir 2 daliu nuostatas. Be to, atkreiptinas demesys ir i tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu apeliantas niekur nedirbo, todel neaišku kokiu budu ir iš kokiu lešu jis išlaike savo neigalius tevus. Irodymu apie tai, kad apeliantas uždarbiavo statybose ir kad iki nusikaltimo padarymo išlaike savo neigalius tevus, pateikta nebuvo. Byloje pateikti apelianto socialinio draudimo pažymejimo duomenys rodo, kad jis isidarbino jau vykstant ikiteisminiam tyrimui, t.y. po nusikaltimo padarymo, kas rodo, jog tokiu budu apeliantas bando palengvinti savo padeti.

Esant nurodytoms aplinkybems, pirmosios instancijos teismas teisingai paskyre bausme, todel keisti ar naikinti teismo nuosprendi apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nera teisinio pagrindo.

nuteistojo G. V. apeliacini skunda atmesti.