Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

sekretoriaujant Oksanai Berezovskei.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarkaišnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas n ustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 28 d. iki 2018 m. rugsėjo 24 d.(skundo išsiuntimo teismui dienos) patirtą neturtinę žalą.

Dėl privalomų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Dėl vienam asmeniui tekusio gyvenamojo ploto normos.

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš gyvenamojo ploto trūkumo.

Pagal Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės)11¹.1 punktąpataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus)minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m.

Pareiškėjas bausmę atliko bendrabučio tipo patalpose, todėl jam turėjo būti užtikrinta 3,1 kv. m. gyvenamo ploto norma, o ne skunde nurodyta 3,6 kv. m. ploto norma.

Atsakovas į bylą pateikė duomenis(b. l. 13, 36, 37), kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo paskirtas į 8-o būrio patalpą Nr. 2, kurios plotas 52,28 kv. m., apgyvendinta 12 nuteistųjų, todėl vienam nuteistajam teko 4,35 kv. m. gyvenamojo ploto, taip pat buvo apgyvendintas 8-o būrio (buvęs 13-as būrys)patalpoje Nr. 1, kurios plotas 76,95 kv. m., apgyvendinti 22 nuteistieji, todėl vienam nuteistajam teko 3,49 kv. m. gyvenamojo ploto.

Pareiškėjas, gyvenamųjų patalpų ir jų plotų neginčijo, tačiau skunde nurodė, kad 8-o būrio patalpoje Nr. 2buvo apgyvendinta iki 15 nuteistųjų, o 13-o būrio 1-oje patalpoje iki 24 nuteistųjų.Pagal pareiškėjo nurodytas aplinkybes, 8-o būrio patalpoje Nr. 2vienam asmeniui teko 3,49 kv. m. (52,28/15), o 8-o būrio (buvęs 13-as būrys)patalpoje Nr. 1vienam asmeniui teko 3,21 kv. m. (76,95/24)gyvenamojo ploto. Taigi, tiek pareiškėjo, tiek atsakovo pateiktais duomenimis, Vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta, pareiškėjui turėjusi tekti gyvenamojo ploto norma (3,1 kv. m.) ginčui aktualiu laikotarpiu bendrabučio tipo patalpose pažeista nebuvo.

Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja, jog baldų užimamas plotas neturi būti įskaičiuojamas į patalpų plotą, todėl pareiškėjo argumentai dėl per mažo jam tekusio laisvo grindų ploto atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl sanitarinių patalpų įrengimo.

Pareiškėjas nurodė, kad buvo per mažas kiekis įrengimų sanitariniuose mazguose.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Teisingumo ministro įsakymu 2004 m. birželio 9 d. Nr. 1R-139 (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.; toliau - ir Normos) nurodyta, kad tualete turi būti įrengta – po klozetą arba unitazą 12-ai asmenų ir po pisuarą 12-ai asmenų. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose(galioja nuo 2017 m. birželio 8 d.; toliau – ir Galiojančios normos), nurodoma, kad klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams) (klozetai įrengiami kabinose, kurių pertvaros ne žemesnės kaip 1,5 m) 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų.Taip pat Normose reglamentuojama, kad turi būti įrengta praustuvė – 1 vnt. 10-iai asmenų, pagal galiojančias normas: praustuvė – 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų.

Atsakovas atsiliepime nurodė ir pateikė įrodymus (b. l. 13), kad 8-ame būryje ginčui aktualiu laikotarpiu atskirais ketvirčiais buvo apgyvendinta nuo 46 iki 62 nuteistųjų. Tokiu būdu: 8-o būrio sanitariniame mazge, galiojant Normoms, turėjo būti nuo 4 iki 6 klozetų ir pisuarų, bei 5-7 vandens kranai, galiojant Galiojančioms normoms, turėjo būti 3-4 (klozetai arba pisuarai). Taip pat turėjo būti įrengtos 5-7 praustuvės galiojant Normoms ir ne mažiau kaip 3-5 praustuvės galiojant Galiojančioms normoms.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad būryje buvo apgyvendinti 48 nuteistieji, sanitariniame mazge buvo įrengti 3 klozetai, 1 pisuaras ir 5 vandens kranai, kitame būryje – 3 klozetai ir 3 pisuarai. 8-o būrio sanitariniame mazge buvusius 3 unitazus, 3 pisuarus ir 5 praustuves (vandens kranus) patvirtina ir į bylą pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento 2016 m. spalio 31 d. patikrinimo aktas (b. l. 14-15). Taigi, 8-ame būryje esant atsakovo ir pareiškėjo nurodytam nuteistųjų skaičiui, atitinkamais laikotarpiais, kai būryje buvo 60-62 nuteistieji,nesant 4-6 klozetų bei 6-7 vandens kranų, Normos buvo pažeidžiamos. Todėl yra pagrindas atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui dėl sanitariniuose mazguose buvusios nepakankamos įrangos.

Dėlkenkėjų naikinimo.

Pareiškėjas nurodė, kad patalpose buvo tarakonų, blakių ir kitų parazitų.

Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintosLietuvos higienos norma HN 134:2015„Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (galioja nuo 2015 m. lapkričio 1 d.; toliau – ir Higienos normaHN 134:2015)20 punkte nurodoma, kad laisvės atėmimo vietose neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Marijampolės PN ginčui aktualiu laikotarpiu buvosudariusi sutartį su UAB „Dezinfa“ (b. l. 25-27, 29, 30-33). Kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo atlikti kenkėjų (tarakonų, skruzdėlių, blakių, musių ir pan.) taip pat graužikų kontrolės ir naikinimo darbus. Tačiau iš atsakovo į bylą pateiktų duomenų matyti, kadPaslaugų teikimo sutartis Nr. 27/10(KN-P-2014/422), sudaryta tarp UAB „Dezinfa“ ir Marijampolės pataisos namų dėl deratizacijos ir dezinsekcijospaslaugų teikimo galiojo iki 2017 m. gruodžio 31 d. (b. l. 24-27, 29). Nauja sutartis dėl tų pačiųpaslaugų su UAB „Dezinfa“ buvo sudaryta tik 2018 m. kovo 20 d. (b. l. 30-33), duomenų, jog laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 31 d. iki 2018 m. kovo 20 d.pataisos įstaigoje būtų vykdomi deratizacijos ir dezinsekcijos darbai, atsakovas į bylą nepateikė.Įvertinus aplinkybę, kad sutartyse yra sulygta, jog dezinsekcijos ir deratizacijos darbų poreikis yra vienąkartą per mėnesį, nesant atitinkamos sutarties laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 31 d. iki 2018 m. kovo 20 d.(t. y. ginčui aktualiu laikotarpiu),darytina išvada kad dezinsekcijos ir deratizacijos darbų nevykdymas kiekvieną mėnesį, galėjo sąlygoti pareiškėjo skunde nurodytą kenkėjų stebėjimo patalpose aplinkybę.Vertintina, kad atsakovo veiksmai vykdant nariuotakojų ir graužikų monitoringą ir naikinimąginčui aktualiu laikotarpiu buvo nepakankami, todėl yra pagrindas konstatuoti Higienos normosHN 134:2015 20 punkto reikalavimų pažeidimą, dėl kurio pareiškėjas galėjo patirti perteklinius nepatogumus.

Dėl patalpų neatitikimo higienos normų reikalavimams.

Pareiškėjas nurodė, kad buvo nepakankamas patalpų apšvietimas, neįrengta ventiliacija, patalpos vėdinamos tik per langus.

Reikalavimus gyvenamųjų patalpų vėdinimui, apšvietimui ginčui aktualiu laikotarpiu, Higienos normaHN 134:2015, kurios 17 punkte nurodoma, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl patalpų vėdinimo per langus, neprieštarauja Higienos normosHN 134:2015 17 punktui, todėl atmestina kaip nepagrįsta.

Pareiškėjas nedetalizavo, kurioje patalpoje galėjo būti nepakankamas apšvietimas. Atsakovas į bylą pateikė du Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento (toliau – ir Marijampolės visuomenės sveikatos centras) atliktų patikrinimų aktus (b. l. 14-15, 16-19; toliau – ir Patikrinimo aktai). Patikrinimo aktuose nurodoma, kad Fizikinių veiksnių tyrimų poskyrio specialistui atlikus dirbtinės apšvietos matavimus, neatitikimų higienos normos reikalavimams nenustatyta. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo pateiktais įrodymais, nes priešingų įrodymų pareiškėjas nepateikė, byloje nėra duomenų, jog jis pats kreipėsi į institucijas, galinčias patikrinti patalpų atitiktį higienos normų reikalavimams ar į pataisos įstaigos administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų, todėl nėra pagrindo, nurodytų abstrakčių aplinkybių apimtyje, konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus.

Dėl kitų pareiškėjo nurodytų aplinkybių.

Pareiškėjas nurodė, kad prausyklose buvo sugedęs vandens šildytuvas (boileris), buvo nepakankamas vandens spaudimas, dušuose iš 15-os vandens maišytuvų veikė tik trys, būrio sanitariniame mazge neveikė vienas pisuaras.

Pareiškėjui teismo posėdyje nurodžius, jog raštu būtų pretenzijųMarijampolės PN administracijai dėl netinkamų kalinimo sąlygų nereiškė, minėti argumentai laikytini abstrakčiais, nedetalizuotais ir neįrodytais. Kreipimosi į pataisos namų administraciją aspektas yra svarbus, siekiant įvertinti, ar pataisos namų administracija, žinodama apie patiriamus nepatogumus, ėmėsi galimų veiksmų sprendžiant pareiškėjo gyvenimo sąlygų gerinimo klausimus. Nesant pareiškėjo kreipimosituo metu, kai tokios aplinkybės (gedimai) egzistavo, ir duomenų, jog administracija į tokius skundus (prašymus) nereagavo arba reagavo netinkamai,atsakovui pateikus įrodymus, jog avariniai gedimai yra šalinami ir fiksuojami Avarinių gedimų šalinimo ir atliktų darbų aktuose (b. l. 19, 20, 21, 22, 23), teismas neturi teisinio pagrindo išvadai, jog atsakovas galėjo atlikti neteisėtus veiksmus.Pareiškėjo argumentai dėl sugedusio vandens šildytuvo, nepakankamo vandens spaudimo, neveikiančių vandens maišytuvų dušuose bei neveikiančio pisuaro, vertintini abstrakčiais ir atmestini kaip deklaratyvūs beinepagrįsti.

Pareiškėjas teismo posėdyje taip pat nurodė, jog patirtą neturtinę žalą patyrė dėl nesančių rūbų džiovyklų, dėl nepriėmimo asmeninių drabužių į skalbyklą, dėl švarių skalbinių laikymo kartu su nešvariais, dėl būrių rakinimo nuo 17.00 val.

Pastebėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo50 straipsnio 3 dalis suteikia teisę pareiškėjui tikslinti ar pakeisti skundo pagrindą per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas (prašymas, pareiškimas), kuris turi atitikti šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 24, 25 bei 35 straipsniuose nustatytus reikalavimus.Pareiškėjas 2019 m. sausio 14 d. teismo posėdyje nurodė naują skundo pagrindą, t. y. aplinkybes, kad prašomą priteisti žalą kildina ir išnesančių rūbų džiovyklų, asmeninių drabužių nepriėmimo į skalbyklą, švarių skalbinių laikymo kartu su nešvariais, būrių rakinimo nuo 17.00 val., tačiau atsakovo atsiliepimąjis gavo 2018 m. lapkričio 30 d. (b. l. 39, 40), skundo pagrindo tikslinimą išreiškė tik 2019 m. sausio 14 d. teismo posėdyje, todėl toks pagrindo tikslinimas yra vertintinas kaip pateiktas netinkama forma (nepateikiant patikslinto skundo), pareikštas pavėluotai, t. y. praėjus daugiau nei keturiolika kalendorinių dienų nuo atsakovo atsiliepimo gavimo dienos.Toks skundo pagrindo tikslinimas sudarytų sąlygas atsakovui parengti naują atsiliepimą į pareiškėjo argumentus, tuo nebūtų užtikrintas koncentruotas ir ekonomiškas teismo procesas, todėl minėtas skundo pagrindo tikslinimas negali būti priimtas nagrinėjimui ir vertintinas kaip nepatenkantis į nagrinėjamo ginčo ribas. Dėl nurodytų priežasčių teismas nevertina pareiškėjo motyvų, jog jis žalą patyrė ir iš nesančių rūbų džiovyklų, asmeninių drabužių nepriėmimo į skalbyklą, švarių skalbinių laikymo kartu su nešvariais, būrių rakinimo nuo 17.00 val., kaip išeinančių už nagrinėjamo ginčo ribų, ir dėl jų nepasiako.

Dėl neturtinės žalos.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Nors pareiškėjas, skunde nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė emocinį ir psichologinį stresą, fizinius nepatogumus, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymųį bylą nepateikė. Atsakovas į bylą pateikė Marijampolės PN Psichologinės tarnybos pažymą (b. l. 34), kurioje nurodoma, kad atlikdamas bausmę Marijampolės PNginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų gyvenimo sąlygų į Psichologinę tarnybą kreipęsis nebuvo. Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnybos pažymoje (b. l. 35) nurodoma, kad atlikdamas bausmę Marijampolės PN į gydytojus dėl sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo sukelti tariamai blogos gyvenimo sąlygos, nėra kreipęsis. Dėl įvairių nusiskundimų sveikata kreipėsi 11 kartų, iš jų keturis kartus dėl abstinencijos reiškinių vartojant opijatus (heroiną). Teismas vertina, kad pareiškėjo nurodytusnepatogumus, neigiamus potyrius jaučia ir laisvėje gyvenantys žmonės, kita vertus, jie galėjo būti sąlygoti pareiškėjo paties pasirinkto elgesio modelio (narkotikų vartojimo).

Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl 35 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK1.138 str. kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Tiek EŽTT (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek LVAT, gindami visuotinai įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavę, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Iš to seka, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Todėl ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Byloje nenustačius, kad dėl Higienos normosHN 134:2015 20 punkto ir Normų pažeidimo (nepakankamo kenkėjų naikinimo ir nepakankamoįrenginių kiekiosanitariniame mazge) pareiškėjui kilo sunkesni padariniai, nenustačius, kad tokių teisės aktų pažeidimųsukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs, nesant pagrindo išvadai, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, teismas daro išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės atsakovui neveikiant taip kaip teisės aktai įpareigojo veikti,laikytinos mažareikšmėmis ir šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktuose nustatytomis sąlygomis pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Todėl, pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, teismas

nusprendžia:

Skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo E. M. teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista. Pareiškėjo reikalavimą dėl 35 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.