Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) slaugytoja, gyv. ir gyv. vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji D. J. 2022 m. sausio 3 d., apie 10 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje tyčia tempė K. T. už plaukų, sukėlė jai fizinį skausmą, ir tokiu būdu viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, kaltinamoji D. J. 2022 m. sausio 17 d., apie 14 val(duomenys neskelbtini), braudamasi į K. T. butą pro duris atidariusį ir jai įeiti neleidusį E. T., smurtavo prieš jį, t. y. tyčia nagais perbraukė per veidą, taip padarydama įdrėskimus apatinėje lūpoje – nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukeldama E. T. fizinį skausmą.

Kaltinamoji D. J. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jau kurį laiką įtarė, kad vyras neištikimas. Kai prieš 6 metus vyras įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš pradžių viskas buvo gerai: vyras kaip ir anksčiau rodė dėmesį, parnešdavo gėlių, pasikalbėdavo apie viską. Paskui algos parnešdavo vis mažiau ir mažiau, niekada nebedovanojo gėlių, daug mažiau bendraudavo. Šeimoje užaugo 8 vaikai. Tuo metu kaip tik jauniausi dukra ir sūnus mokėsi 12 klasėje, kiti trys vai mokėsi universitete. Pinigų labai trūko. Jauniausias sūnus įsidarbino zakristijonu ir vakarais dirbo bažnyčioje. Vyras UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo sandėlininku, o K. T. pardavėja. Kartais užeidavo pas vyrą į darbą ir matydavo, kad vyras ir k. T. nuolat flirtuoja. Ir pašaliniai žmonės pasakydavo, kad vyras ne dirba, o tik stovi apsikabinęs pardavėją arba sėdi abu ir rūko. Ilgai neįtarė, kas vyksta ir kodėl pašlijo santykiai su vyru. Bet po kurio laiko pradėjo aiškėti, kad priežastis – K. T.. 2022 m. sausio 3 d. neapsikentusi nuėjo į buvusią vyro darbovietę. Paklausė, kur K. T.. Ją kažkas pašaukė ir ši atėjo į salę. Pažiūrėjo su tokia šypsenėle ir paklausė „ko tu nori, nesveikele?“ „Nesveikele“ ją (kaltinamąją) nuolat vadino vyras. Tada visai išvedė iš kantrybės, pratrūko, pagriebė K. T. už plaukų kuodo ir paklupdė ant žemės. Pasakė K. T. „atstok nuo mano vyro ir atiduok vyro algą, kurios jis nebeparneša ir atiduok auksinę grandinėlę“. Įtarė, kad grandinėlę vyras išnešė iš namų K. T., nes kai buvo išvažiavusi į sanatoriją, grįžusi pasigedo vyro dovanotos auksinės grandinėlės. K. T. nieko neatsakė, kažkaip išsisuko ir nuėjo. Ji (kaltinamoji) irgi apsisuko ir išėjo. Civilinį ieškinį pripažįsta, tik prašo jį mažinti. Labai gailisi dėl savo poelgio. Pripažįsta, kad tai buvo netinkamas būdas buvo aiškintis santykius.

Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdomas sutrumpintai pagal BPK 273 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Iš nukentėjusiosios K. T. apklausos protokoluose užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog 2022 m. sausio 3 d., apie 10 val., būnant darbe ir dirbant kabinete prie kompiuterio, kolega D. B. pakvietė ateiti. Suprato, kad atėjo klientas. Išėjusi iš kabineto pamatė, kad prie prekystalio stovi moteris, su kuria pasisveikino. Moteris nieko nesakiusi, staigiu judesiu, stovėdama maždaug už 1-1,5 metro, puolė ir pačiupo, kiek pamena, viena ranka už plaukų kuodo ir pradėjo tempti žemyn, šaukdama, kad atiduotų auksinę grandinėlę ir pinigus, kuriuos davė jos (tos moters) vyras. Moteris šaukė, kad ji (nukentėjusioji) išsinaikintų utėles ir paliktų vyrą ramybėje. Labai skaudėjo, kai buvo tempiami plaukai, todėl parkrito ant kelių, pradėjo šaukti. Moteris paleido plaukus ir kuodas nuo tempimo buvo jau išardytas. Nesuprato, kas vyksta, buvo labai išsigandusi ir sutikusi, todėl nebepamena, kas po to įvyko. Nepamena, ar kas nors iš darbuotojų jas išskyrė. Pamena, kad einant prie moters D. B. stovėjo prie prekystalio. Vėliau pamatė, kad prie jos stovi kolega S. B., kurio jai einant prie moters prekybos salėje nebuvo. Kai atsistojo, pamatė, kad tai jos buvusio kolegos R. J., su kuriuo kartu dirbo gal prieš tris metus, žmona D. J., kuri dar dirbant R. J. ateidavo į darbą jo ieškoti, šaukdama, kad neparneša į namus pinigų. Negali paaiškinti, kodėl D. J. taip pasielgė, nors R. J. yra mačiusi, kai dar dirbo kartu, nesuprato kokius pinigus ir grandinėlę turi grąžinti D. J.. R. J. jai jokių pinigų ar grandinėlės nėra davęs ar dovanojęs. D. J. sukėlė fizinį skausmą, labai išgąsdino, iki šiol bijo, kad neužpultų, sutriko miegas. Padaryta neturtinė žala, kuri pinigine išraiška yra 500 eurų. Civilinį ieškinį reiškia 500 eurų (b. l. 39-42, 47-50).

Iš liudytojo S. B. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), vadybininku nuo 1997 metų, o K. T. bendrovėje pardavėja dirba apie 20 metų. 2022 m. sausio 3 d., apie 10 val., būdamas savo kabinete išgirdo parduotuvės salėje moters balsą (pakeltu tonu). Išėjo iš kabineto, kuris yra parduotuvės salės gale, ir maždaug už 5 metrų pamatė salėje viena prieš kitą maždaug 3 metrų atstumu, stovinčią K. T. ir kažkokią moterį, kurį šaukė ant K. T. apie kažkokią grandinėlę, kad ši naudojasi jos (tos moters) vyru. Iš moters pasakytų žodžių suprato, kad ji buvo pas kažkokią būrėją, kad ji pasakiusi, jog jos vyras turi tamsiais plaukais moterį. K. T. nieko tai moteriai nesakė, buvo išdarkytais plaukais. K. T. visada plaukus yra susikusi į kuodą, o tada pamatė, kad plaukai palaidi, išdarkyti. Maždaug už 3 metrų nuo moterų, už prekystalio, prie lentynų su prekėmis, stovėjo bendrovės darbuotojas D. B.. Priėjo prie moterų ir tik tada pažino ant K. T. šaukusią moterį, tai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusio darbuotojo R. J. žmona, kurios vardo nežino. R. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo apie du metus, iš darbo išėjo maždaug prieš du metus. Kai priėjo prie K. T. ir R. J. žmonos, atsistojo tarp jų, nes suprato, kad R. J. žmona ištaršė K. T. plaukus. Paklausė kas vyksta, bet jam niekas nieko neatsakė ir R. J. žmona netrukus išėjo iš parduotuvės. Matė, kad K. T. išsigandusi, dirbo likusią darbo dieną baimindamasi, kad ta moteris vėl neateitų, sakė, kad bijo eiti į namus, kad nebūtų užpulta. K. T. sakė, kad moteris, kurios ji nepažįsta, tampė jai už plaukų, sakydama, kad nuviliojo jos vyrą, kad užnešė utėlėmis (b. l. 74-77).

Iš liudytojo D. B. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog apie pusantrų metų dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini). K. T. yra jo kolegė. 2022 m. sausio 3 d., apie 10-11 val., tikslesnio laiko nepamena, jam stovint prie prekystalio, kuris yra netoli įėjimo į parduotuvę, į parduotuvę įėjo moteris, apie 45-55 metų amžiaus, kurią matė pirmą kartą. Moteris paklausė, ar šiuo metu dirba K., pavardės nenurodė. Suprato, kad klausia apie kolegę K. T.. Moteriai atsakė, kad yra. Moteris paprašė pakvieti K. T.. Stovėdamas už prekystalio, šūktelėjo K. T., kad ateitų. Ši buvo kambarėlyje, kuris yra nuo prekystalio maždaug už 20 metrų, kuriame tvarkė buhalterinę apskaitą. Suprato, kad moteris atėjo kaip klientė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje prekiaujama statybinėmis medžiagomis, daugiausiai dažais. K. T. iš kambarėlio atėjo prie moters, pasisveikino su ja. Tada moteris pakeltu balsu liepė K. T. atiduoti auksinę grandinėlę ir pinigus. K. T. stovėjo sutrikusi, nieko neatsakė. Tada moteris pačiupo K. T. abiem rankomis už plaukų, maždaug ties viršugalviu. K. T. plaukai buvo surišti į kuodą, nes ji visada tokia šukuosena būna darbe. Pačiupusi K. T. už plaukų, moteris kelis kartus patraukė į save išardydama plaukų kuodą. Kiek pamena, moteris įsikibusi į K. T. plaukus, kažką sakė apie vyro nuviliojimą. Pripuolė prie moterų ir jas išskyrė, atsistodamas tarp jų. Moteris paleido K. T. plaukus, tada pavadino K. paleistuve, pasakė, kad iš tarpukojo išsirinktų utėles, liepė K. T. atiduoti pinigus ir grandinėlę. Tuo metu iš savo kabineto, kuris yra prie kambarėlio, kuriame prieš tai buvo K. T., išėjo direktorius S. B., kuris priėjo prie jų. Moteris, priėjus S. B., dar kažką pasakė K. T. ir išėjo iš parduotuvės. Tuo metu parduotuvėje klientų nebuvo. K. T. stovėjo netekusi žado. Vėliau pasakė, kad ta moteris yra buvusio darbuotojo, kurio vardo ir pavardės nepasakė, kuris išėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar prieš jam įsidarbinat. K. T. sakė, kad nesuprato, kokius pinigus ir grandinėlę moteris liepė jai grąžinti (b. l. 80-83).

Iš liudytojo R. J. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog D. J. yra jo sutuoktinė. Sutuoktinė yra labai pavydi. Jis turi iš darbo grįžti laiku, į darbą negali išvažiuoti ankščiau, ji net priekaištauja, kad jis užtrunka parduotuvėje. 2022 m. sausio 3 d., jam grįžus iš darbo D. J. pasakė, kad buvo nuėjusi į jo buvusią darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini)“, sakė, kad buvo pas jo meilužę K. T., kad tampė ją už plaukų. Kai dirbo UAB „PREJOLĖ“ prieš tris metus, kolegė buvo K. T., kurios nematė nuo išėjimo iš darbo, su ja nebendrauja, jokių ryšių nepalaiko. Mano, kad D. J. kas nors galėjo prikalbėti apie jį ir K. T., todėl žmona nuėjo pas K. T. į darbą. D. J. nebe pirmą kartą jam priekaištauja dėl buvusių kolegių, nors tam nėra jokio pagrindo. Apie tai, kad D. J. priekaištavo K. T. dėl grandinėlės ir pinigų (apie tai sužinojo apklausos metu), gali pasakyti tik tiek, kad maždaug prieš 10 metų dingo D. J. auksinė grandinėlė, dingimo aplinkybių nežino, grandinėlės iki šiol nerado. Nežino, kodėl žmona priekaištavo K. T. dėl grandinėlės, nežino ką ji turėjo galvoje. Apie pinigus gali paaiškinti taip, kad maždaug prieš 10 metų buvo paėmęs paskolą namo stogo keitimui. Kadangi neteko darbo, nebegalėjo mokėti paskolos, todėl bankas kreipėsi į antstolius ir vėliau teko mokėti jiems. Nežino, ką D. J. turėjo galvoje priekaištaudama K. T. dėl pinigų. D. J. yra linkusi smurtauti, yra panaudojusi smurtą prieš jį, tačiau į policiją nesikreipė ir nesikreips, apie tai nenori kalbėti. Stengiasi laiku grįžti iš darbo, stengiasi visur eiti su žmona, jos vienos nepalikti, kai nedirba ir ji nedirba, nes nenori girdėti jos priekaištų dėl svetimų moterų, nors tam niekada nebuvo jokio pagrindo (b. l. 86-89).

Iš 2022 m. sausio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžio miesto pietinėje dalyje esančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Parduotuvės darbo laikas 8-17 val., todėl patekti į parduotuvės vidų nebuvo galimybės. Parduotuvė yra vieno aukšto mūriniame name, įėjimas nuo gatvės pusės. Įėjimas pakilus nuo prieš parduotuvę esančios nesaugomos automobilių stovėjimo aikštelės laiptais. Labiau į rytus įėjimas į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, į vakarus – įėjimas į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 12-17).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 50/2022 (05) matyti, kad apžiūros metu objektyvių duomenų apie K. T. patirtus sužalojimus nenustatyta. Remiantis nurodytomis įvykio aplinkybėmis K. T. įvykio metu galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (b. l. 32).

Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamoji D. J. 2022 m. sausio 3 d., apie 10 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje tyčia tempė K. T. už plaukų, sukėlė jai fizinį skausmą, ir tokiu būdu viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamosios kaltę patvirtina jos pačios parodymai, taip pat nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kiti rašytiniai bylos įrodymai. Kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Nukentėjusioji k. T. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 500 Eur dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (b. l. 51-52).

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1dalis). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina ir tai, kad negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo – ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko – atsakovo nepagrįstai pabloginta.

Teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajai K. T. priteistino neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y. į tai, kad dėl D. J. veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį smurtą, ji buvo užpulta viešoje vietoje, t. y. darbo vietoje, matant kitiems kolegoms, į tai, kad dėl nusikalstamų kaltinamosios veiksmų nukentėjusioji patyrė išgąstį, neigiamas emocijas ir dvasinius išgyvenimus, jai buvo pešami plaukai, neigiamus dvasinius išgyvenimus dėl kaltinamosios išpuolių nukentėjusioji išgyveno du kartus, t. y. 2022 m. sausio 3 d. ir 2022 m. sausio 17 d., tačiau tuo pačiu teismas atsižvelgia ir į tai, jog nukentėjusioji nedarbingumo neturėjo, pas psichologus nesilankė, vaistų nevartojo, specialistai objektyvių duomenų apie K. T. patirtus sužalojimus nenustatė. Svarbu įvertinti ir kaltinamosios D. J. turtinę padėtį – kaltinamoji dirba, tačiau jos gaunamos pajamos yra tik apie 700 Eur per mėnesį, turi aštuonis vaikus, iš kurių trys vis dar studijuoja ir jiems reikia padėti finansiškai, teismui duomenų apie kaltinamosios turimą turtą nepateikta. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju iš kaltinamosios D. J. nukentėjusiosios K. T. naudai yra pagrindas priteisti 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, kas, įvertinus visas aplinkybes, laikytina pakankama satisfakcija nukentėjusiajai už jos patirtus neigiamus išgyvenimus. Toks neturtinės žalos dydis, teismo vertinimu, neprieštarauja kasacinės instancijos teismo praktikai baudžiamosiose bylose. Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Kaltinamoji D. J. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. sausio 17 d. užėjo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“. Ten dirba pažįstama barmenė, kuri pasakė, kad vyras kiekvieną vakarą susitinka su K. T., užsisako alkoholio, sėdi kokias dvi valandas, o paskui išeina. Tuo metu vyras niekur nedirbo, ji (kaltinamoji) kiekvieną dieną jam palikdavo pinigų cigaretėms, kitoms išlaidoms. Pasirodo, kad už tuos pinigus jis vaišindavo meilužę. Labai supyko ir todėl nuėjo tiesiai į buvusį vyro darbą pasikalbėti su K. T.. Darbe pasakė, kad K. T. atostogauja. Kita pardavėja parodė kur gyvena K. T.. Nulėkė į to namo ketvirtą aukštą, nors net nežinojo, kuri tiksliai laiptinė. Užlipusi į ketvirtą aukštą paskambino į bet kurias duris. Atidarė pagyvenusi moteris ir parodė, kad K. T. gyvena šalia. Tada paskambino į K. T. duris. Duris atidarė sūnus. Pareikalavo sūnaus, kad pakviestų K. T., pasakė, kad ji atiduotų grandinėlę. Atėjo K. T., o sūnus ją (kaltinamąją) laikė bei pastūmė, kad neįeitų į butą. Priešinosi ir tikrai galėjo perdrėksti jam veidą, lūpą. Gailisi, kad taip padarė, atsiprašo nukentėjusiųjų. Nereikėjo taip aiškintis santykių, bet buvo labai įsiaudrinusi, susijaudinusi. Pripažįsta, kad padarė žalą ir atlygins, kiek galės. Vyras šiuo metu nedirba. Šeimos pajamos apie 700 eurų per mėnesį. Nepilnamečių vaikų nėra, bet trys vaikai šiuo metu studijuoja universitete. Reikia visiems padėti.

Iš nukentėjusiojo E. T. apklausos protokoluose užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog 2022 m. sausio 17 d., apie 14 val., su mama K. T. būnant namuose, kažkas paskambino į duris. Jas atidaręs pamatė nepažįstamą moterį, apie 45-50 metų amžiaus, kurią matė pirmą kartą. Moteris paprašė pakviesti mamą. Paklausė moters, kam to reikia. Moteris vėl pakartojo, kad pakviestų mamą, artėdama link jo ir norėdama įeiti į butą pro jį, kai jis tuo metu stovėjo tarpduryje, laikydamas durų rankeną. Kadangi moteris priėjo prie pat, užuodė iš jos burnos sklindantį alkoholio kvapą. Paleido durų rankeną ir tos rankos delną įrėmė moteriai į krūtinę, kad ši toliau neitų, nes moteris įžūliai brovėsi į butą. Tada suprato, kad moteris gali būti D. J., apie kurią jam 2022 m. sausio 3 d. grįžusi iš darbo papasakojo mama. Mama sakė, kad buvusio bendradarbio žmona D. J., atėjusi pas ją į darbą, užsipuolė, kaltindama kažkokių pinigų, grandinėlės paėmimu, sakydama, kad mama nuviliojo vyrą, ir tampė mamos plaukus. Kai moters neįsileido į butą, ši pradėjo šaukti, mamą vadinti įžeidžiančiais žodžiais ir reikalauti, kad mama išlįstų lauk, kad atiduotų pinigus, grandinėlę. Nesuprato, apie kokius pinigus ir grandinėlę moteris kalba. Tuo metu iš virtuvės į prieškambarį išėjo mama. Kai moteris pamatė mamą, puolė į butą pro jį, stovintį tarpduryje, savo kūnu stumdama jį į vidų ir griebdama rankomis pro jį, norėjo pagriebti jo mamą, stovinčią už jo. Jis pastūmė moterį nuo savęs viena ranka, įsiremdamas jai į krūtinę, norėdamas uždaryti duris, o ši po pastūmimo puolė prie jo ir abiem rankomis griebė kelis kartus už veido, tačiau tik vieną kartą dešine ranka moteriai pavyko perbraukti nagais per veidą, nes jis nespėjo atsitraukti. Moteris įdrėskė nagais dviejose vietose apatinėje lūpoje bei vienoje vietoje smakre po apatine lūpa. Tada jis moterį stipriau pastūmė ranka, įsiremdamas delnu į krūtinę ir uždarė duris. Prieš uždarant duris moteris dar pasakė, kad jis nežino, kas jos vaikai, kad jos vaikas yra banditas ir su juo susidoros. Moters pasakytus žodžius priėmė kaip neadekvataus žmogaus, jų nesureikšmino, nepriėmė kaip grasinimo. Uždarius duris moteris dar šūkaliojo tuos pačius necenzūrinius žodžius, klebeno rankeną, reikalaudama atidaryti duris, kol stovėjo už durų gal 3-4 minutes, jas spardė, įspirdama apie 20 kartų. Matė pro durų akutę, kad moteris, įsikibusi į laiptų turėklą, spardė į duris, pataikydama į durų rankeną arba į duris durų rankenos aukštyje. Jis iškvietė policiją ir žiūrėjo pro durų akutę. Pamatęs, kad moteris lipa laiptais žemys (jų butas yra ketvirtame aukšte), atidarė duris ir moteriai sušuko, kad palauktų, kad tuoj atvažiuos pareigūnai ir galės išsiaiškinti, bet ši nepaklausė, lipdama laiptais žemyn vartojo necenzūrinius žodžius. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas, buvo sužalotas, todėl nori pareikšti byloje civilinį ieškinį dėl padarytos neturtinės žalos. Civilinis ieškinys 200 eurų (b. l. 57-60, 65-68).

Iš nukentėjusiosios K. T. apklausos protokoluose užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog 2022 m. sausio 17 d., apie 14 val., su sūnumi E. T. būnant namuose kažkas paskambino į duris. Buto duris atidarė sūnus. Pati tuo metu buvo virtuvėje. Išgirdo kaip sūnus kažkam sako, jog jos nėra namuose. Nuėjusi prie durų pamatė, kad yra atėjusi D. J., kuri ją pamačiusi, pradėjo veržtis į butą, tačiau sūnus neleido, jas užstodamas. D. J. šaukė, kad grąžintų pinigus, grandinėlę, veržėsi pro duris, rankomis griebdama sūnui už veido. Ji nuėjo į virtuvę, sūnus liepė kviesti policiją, bet iš streso nesugebėjo paskambinti. Kai sūnus uždarė duris ir atėjo į virtuvę, pamatė, kad jam iš apatinės lūpos ir smakre esančių įbrėžimų bėga kraujas, suprato, kad D. J. nagais sužalojo E. T.. Sūnus iškvietė policiją. Kai sūnus uždarė buto duris, D. J. jas spardė gal kelias minutes. Tada pasišalino (b. l. 39-42, 47-50).

Iš liudytojo D. B. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog gal po dviejų savaičių nuo 2022 m. sausio 3 d., kiek pamena buvo pirmadienis, nes nuo tos dienos K. T. atostogavo, apie 11 val., į UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę atėjo moteris, kurios nepažino. Moteris paprašė pakviesti K. T.. Atsakė, kad, kad ši atostogauja. Tada moteris paklausė, ar yra direktorė. Atsakė, kad išvykusi. Moteris paklausė, ar yra Irena, kuri yra jo kolegė. Kai atsakė, kad yra, moteris paprašė ją pakvieti. Pakvietė I. G.. Kai ši priėjo prie moters, moteris pradėjo klausinėti, ar nieko nėra tarp K. T. ir jos vyro. Tada geriau pasižiūrėjęs į moterį atpažino, kad tai ta pati moteris, kuri tąsė K. T. plaukus. Moteris buvo kitaip apsirengusi, buvo su kepure, todėl iškart jos nepažino. I. G. pasakė, kad tarp K. T. ir tos moters vyro nieko nėra. Moteris paklausė K. T. adreso. Pasakė, kad gyvena Ramygalos gatvėje, bet nei namo, nei buto numerio nepasakė. Moteris dar pasakė, kad jos vaikai yra banditai, kad jie gali sunaikinti parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Moters kalba buvo neadekvati. Tą pačią dieną, po pietų, galėjo būti apie 15 val., I. G. paskambino K. T. ir pasakė, kad pas ją į namus buvo atėjusi ta pati moteris, kuri spardė jos duris ir apdraskė nagais sūnų, kuris atidarė buto duris (b. l. 80-83).

Iš liudytojo R. J. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog D. J. yra jo sutuoktinė. Sutuoktinė yra labai pavydi. D. J. yra sakiusi, kad sausio viduryje buvo nuėjusi pas K. T. į namus, minėjo, kad K. T. sūnus ją apspardė. Nežino, kaip ir iš ko D. J. sužinojo K. T. adresą, žino, kad K. T. gyvena prie (duomenys neskelbtini) sankryžos, nes baigę darbą, kai dar dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kartu eidavo į vieną pusę, nes būdavo pakeliui. Apie tai, kad D. J. priekaištavo K. T. dėl grandinėlės ir pinigų (apie tai sužinojo apklausos metu), gali pasakyti tik tiek, kad maždaug prieš 10 metų dingo D. J. auksinė grandinėlė, dingimo aplinkybių nežino, grandinėlės iki šiol nerado. Nežino, kodėl žmona priekaištavo K. T. dėl grandinėlės, nežino ką ji turėjo galvoje. Apie pinigus gali paaiškinti taip, kad maždaug prieš 10 metų buvo paėmęs paskolą namo stogo keitimui. Kadangi neteko darbo, nebegalėjo mokėti paskolos, todėl bankas kreipėsi į antstolius ir vėliau teko mokėti jiems. Nežino, ką D. J. turėjo galvoje priekaištaudama K. T. dėl pinigų. D. J. yra linkusi smurtauti, yra panaudojusi smurtą prieš jį, tačiau į policiją nesikreipė ir nesikreips, apie tai nenori kalbėti. Stengiasi laiku grįžti iš darbo, stengiasi visur eiti su žmona, jos vienos nepalikti, kai nedirba ir ji nedirba, nes nenori girdėti jos priekaištų dėl svetimų moterų, nors tam niekada nebuvo jokio pagrindo (b. l. 86-89).

Iš 2022 m. sausio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžio miesto pietinėje dalyje, daugiabučio mūrinio, devynių aukštų namo, adresu (duomenys neskelbtini), trečioje laiptinėje. Butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra namo ketvirtame aukšte. Laiptinės aikštelė tvarkinga, jame trys butai. Butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra laiptinės aikštelės šiaurinėje pusėje. Buto durys šarvo, su akute. Apžiūrėjus duris bei užrakto rankeną, jokių durų sugadinimų nenustatyta (b. l. 23-28).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 49/2022 (05) matyti, kad E. T. padaryti odos įdrėskimai apatinėje lūpoje, paveikus kietais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais, kuo galėjo būti nagai, 3 trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai yra pasiekiami nukentėjusiojo ranka pasidarant juos pačiam. Sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 36).

Iš 2022 m. kovo 10 d. akistatos protokolo matyti, kad akistatos metu E. T. ir D. J. kiekvienas tvirtino savo apklausų metu duotus parodymus (b. l. 109-112).

Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamoji D. J. 2022 m. sausio 17 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini), braudamasi į K. T. butą pro duris atidariusį ir jai įeiti neleidusį E. T., smurtavo prieš jį, t. y. tyčia nagais perbraukė per veidą, taip padarydama įdrėskimus apatinėje lūpoje – nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukeldama E. T. fizinį skausmą. Kaltinamosios kaltę patvirtina jos pačios parodymai, taip pat nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kiti rašytiniai bylos įrodymai. Kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Nukentėjusysis E. T. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 200 Eur dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (b. l. 69).

Teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajam priteistino neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y. į tai, kad dėl D. J. veiksmų nukentėjusysis E. T. patyrė fizinį smurtą, į tai, kad dėl nusikalstamų kaltinamosios veiksmų nukentėjusysis patyrė išgąstį, neigiamas emocijas ir dvasinius išgyvenimus, jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. odos įdrėskimai apatinėje lūpoje. Tuo pačiu teismas atsižvelgia ir į tai, jog nukentėjusiojo patirti sužalojimai ilgalaikio skausmo nesukėlė, kad šiai dienai nukentėjusysis jaučiasi gerai ir sunkių liekamųjų pasekmių nėra, kad į gydymo įstaigą nesikreipė. Svarbu įvertinti ir kaltinamosios turtinę padėtį – kaltinamoji D. J. dirba, tačiau jos gaunamos pajamos yra tik apie 700 Eur per mėnesį, turi aštuonis vaikus, iš kurių trys vis dar studijuoja ir jiems reikia padėti finansiškai, teismui duomenų apie kaltinamosios turimą turtą nepateikta. Esant aptartoms aplinkybėms, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju iš kaltinamosios D. J. nukentėjusiojo E. T. naudai yra pagrindas priteisti prašomus 200 Eur neturtinei žalai už jo patirtus neigiamus išgyvenimus atlyginti.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamosios asmenybę, aplinkybes. Kaltinamoji D. J. padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis). Veikos tyčinės, baigtos. Kaltinamoji neteista (b. l. 125), tik vieną kartą bausta administracine tvarka (b. l. 123-124), dirba (b. l. 122), pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nesilankė (b. l. 129). Atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad kaltinamoji neteista, dirba, teisme kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiųjų, į visas kitas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajai D. J. parenkant bausmės rūšį už abu nusikaltimus skirtina sankcijose numatyta bausmė – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, skiriant atitinkamus įpareigojimus, nes, teismo vertinimu, ši bausmės rūšis esant minėtoms aplinkybėms užtikrintų teisingumo principą, labiausiai atitiktų bausmės paskirtį nubausti ir paveikti kaltinamąjį. Atsižvelgdamas į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas daro išvadą, kad kaltinamajai skirtinas bausmės dydis nustatytinas artimas įstatyme numatytam šios bausmės minimumui. Už abi veikas paskirtos bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, ir skirtina galutinė subendrinta bausmė.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai ir dėl to byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, jai paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamosios išieškotinos 22,40 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti į valstybės pajamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

- BK 284 straipsnį ir paskirti jai laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje;

- BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros 6 (šešiems) mėnesiams, uždraudžiant visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį bendrauti su nukentėjusiaisiais K. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. T., gim. (duomenys neskelbtini), lankytis jų gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), taip pat lankytis nukentėjusiosios K. T. darbo vietoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti ir D. J. skirti subendrintą bausmę – laisvės be intensyvios priežiūros 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje, taip pat uždraudžiant visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį bendrauti su nukentėjusiaisiais K. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. T., gim. (duomenys neskelbtini), lankytis jų gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), taip pat lankytis nukentėjusiosios K. T. darbo vietoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. J. paskirti laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje, taip pat uždraudžiant visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį bendrauti su nukentėjusiaisiais K. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. T., gim. (duomenys neskelbtini), lankytis jų gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), taip pat lankytis nukentėjusiosios K. T. darbo vietoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nukentėjusiosios K. T. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš D. J. K. T. naudai priteisti 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo E. T. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš D. J. E. T. naudai priteisti 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išieškoti iš D. J. 22,40 Eur (dvidešimt du eurus 40 ct) proceso išlaidų į valstybės pajamas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.