- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-03-03
- Bylos Nr.
- 1-204-496/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20434-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Valčiukienė
- Nukentėjusysis
- R. S., V. S., B. S.
- Kaltinamasis
- V. E.
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Daiva Valčiukienė
viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, Lietuvoje nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, sudaręs darbo sutartį (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas:
2011-12-21 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. laisvės atėmimo bausme 2 metams, vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d. 2 d. 1 ir 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, teistumas išnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis V. E. sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, dėl to galėjo nukentėti žmonės, o būtent, kad jis 2019 m. gegužės 16 d., apie 23:00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, užpildamas degaus skysčio, tyčia padegė garaže stovėjusį O. S. automobilį KIA Sorento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir M. S. priklausantį gyvenamąjį namą, nuo to apdegė ir aprūko automobilio dešinioji pusė bei apdegė gyvenamojo namo kampas, taip jis tyčia sukeldamas gaisrą, visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą, padarydamas O. S. 500 eurų ir namo valdytojai B. S. 1000 eurų turtinę žalą bei sukėlė pavojų gyvenamojo namo viduje buvusiems žmonėms - B. S., R. S. ir V. S..
Kaltinamasis V. E. teismo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad įvykio dieną namuose šventė gimtadienį, vienas gėrė 7.5 procentų stiprumo sidrą, jautėsi stipriai apsvaigęs. Tą dieną ėjo žvejoti, bet pakeliui susitiko R. G., su ja sukonfliktavo ir grįžo namo nežvejojęs. Namuose dar išgėrė alkoholio. Vėliau jis, nuėjęs į S., namus, padegė O. S. automobilį ir S., namo kampą. Naudojo degų skystį. Įvykio aplinkybių nelabai prisimena, bet ikiteisminio tyrimo metu viską teisingai paaiškino. Nusikaltimą padarė dėl girtumo. Dėl savo veiksmų labai gailisi, nuo tos dienos nebevartoja alkoholio. Su pareikštais civiliniais ieškiniais sutinka iš dalies. Sutinka O. S. atlyginti 500 Eur turtinės žalos ir 500 Eur neturtinės žalos. Sutinka B. S. atlyginti 1000 Eur turtinės žalos ir 1000 Eur neturtinės žalos.
V. E. ikiteisminio tyrimo metu, 2019-05-17 apklausiamas įtariamuoju kaltę visiškai pripažino ir paaiškino, kad 2019-05-16 vakare, apie 23.00 val., keršydamas O. S. už anksčiau išdaužtą jo mamos namų langą, apipylė degiu skysčiu O. S. automobilį, kuris stovėjo garaže. Po to, norėdamas padegti, užpylė degaus skysčio ant krūmo, kuris auga prie namo, bei degtuku jį uždegęs pats pabėgo. Nemanė, kad nuo krūmo gali užsidegti namas, nepastebėjo, kad degaus skysčio užpylė ir ant namo. 2019-05-16 buvo pagiringas ir namuose vienas nuo pietų gėrė sidrą. Sidro išgėrė apie 3 litrus, jis buvo 7.5 procentų stiprumo. Galėjo būti apie 23 val., jausdamasis stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, sugalvojo pagąsdinti O., ir taip atkeršyti už išdaužtą mamos langą. Jis sugalvojo nueiti prie O., namų ir padegti krūmus. Jis su savimi turėjo degtukus, visada juos nešiojasi, nes rūko. Nuėjęs prie O., namų, jis pirmiausiai nuėjo į garažą, nes žinojo, kad ten yra degaus skysčio, skirto užkurti šašlykinei. Garažas buvo neužrakintas. Žinojo, nes yra buvęs tame garaže. Jis to skysčio užpylė ant garaže stovėjusio automobilio galinės dalies, bei su degtuku padegė. Taip pasielgė spontaniškai, iš anksto neplanavo. Kieno tas automobilis, jis nežinojo. Padegė, nes pyko ant O. Padegęs automobilį, kuris iš karto pats užgeso, išėjo į lauką ir to paties skysčio užpylė ant krūmų bei juos padegė degtukais. Jis skystį norėjo užpilti ant krūmų, bet matyt kliuvo ir ant namo. Po to jis iš karto pabėgo ir buvo įsitikinęs, kad jo niekas nemato. Namo padegti nenorėjo ir nepagalvojo, kad degant krūmus gali užsidegti namas. Jis nematė, ar užsidegė namas. Degaus skysčio buteliuką numetė prie krūmų, kuriuos padegė. Jis grįžo namo ir jau miegojo, kai jį sulaikė policijos pareigūnai. Jis dabar suvokia, kaip kvailai ir pavojingai pasielgė. Taip blaivus nebūtų pasielgęs. Labai gailisi ir pažada daugiau nenusikalsti(t. 2, b. l. 48-49).
Apklausiamas įtariamuoju 2019-10-02 V. E. papildomai parodė, kad įvykio metu jautėsi stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl tiksliai visų įvykio aplinkybių nepamena dėl girtumo. Jis apie 23 val. nuėjo pas O., tėvus B. S. ir R. S. į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Automobilį sugalvojo padegti, nes galvojo, kad jis priklauso O., buvo matęs jį važinėjantį su tuo automobiliu. Namo padegti iš pradžių nebuvo sugalvojęs. Jis negalvojo, ar sodyboje yra žmonių. Jam tas tuo metu nerūpėjo, nes buvo girtas ir piktas ant O. Kai atėjo į sodybą, jis matė, kad gyvenamajame name, ūkiniuose pastatuose šviesos nedegė, lauke taip pat žmonių nesimatė. Jam buvo svarbu, kad jo niekas nepamatytų, kai jis padegs automobilį. Kaip padegė automobilį ir namo kampą nelabai prisimena dėl girtumo. Jam atrodo, kad padegė su skysčiu skirtu uždegti ugnį, kurį rado ūkiniame pastate. Žino, kad pirma padegė ūkiniame pastate buvusį automobilį, o po to gyvenamojo namo kampą. Po to, pasišalino. Nežino, kodėl degė būtent tą namo kampą. Jis nesusimąstė, ar yra žmonių gyvenamajame name. Jis neprisimena, kad būtų matęs, kaip S., gesino padegtą automobilį, ar namo kampą. Dabar suvokia, kad pasielgė blogai, kad dėl jo kaltės galėjo sudegti žmonės, kurie buvo name. Jis nenorėjo nieko sudeginti ir sukelti pavojaus sveikatai ar gyvybei. Labai gailisi dėl savo nusikalstamos veikos padarymo, B. S. atsiprašė (t. 2, b. l. 57-58). Įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą, 2019-12-04 V. E. davė analogiškus parodymus. Pripažįsta, kad pildamas degų skystį ant krūmų, augančių šalia namo kampo, galėjo padegti namo kampą, o ne krūmus. Žmonių tikrai neketino sudeginti, net nesusimąstė, kad jie gali sudegti. Labai gailisi taip pasielgęs, dabar supranta, kad sukėlė pavojų namuose buvusiems žmonėms. Jis pasižada atlyginti padarytą žalą, kai tik turės galimybę. Planuoja, kai tik byla bus baigta nagrinėti teisme, išvykti dirbti į užsienį, bei užsidirbęs pinigų atlyginti savo veiksmais padarytus nuostolius. Su B. S. ir O. S. susitarti dėl žalos atlyginimo nepavyko, nes jie pareikalavo, jo manymu, per didelės sumos, iš viso 10 000 eurų. Tokios sumos jis tikrai nemokės, nes mano, kad ji yra pernelyg didelė. Labai gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo, pasižada daugiau nenusikalsti (t. 2, b. l. 70-71).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. E. kaltė įrodyta.
Nukentėjusioji B. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad padegimu jai padaryta 4041,40 Eur turtinė žala ir 30 000 Eur neturtinė žala. Turtinę žalą grindžia komerciniu pasiūlymu, kuris paskaičiuotas be PVM. Nustatant remonto vertę, jai paaiškino, kad keičiant sudegusius apatinius namo rąstus, namas gali sugriūti, dėl tos priežasties namas turi būti gerai paremtas. Be to, keičiant rąstus bus sugadintas vienas langas, kurio išsaugoti nėra galimybės. Taip pat keičiant rąstus įskils vidinė namo siena, gali kilti grėsmė elektros instaliacijai bei viskam kitam. Nukentėjusioji paaiškino, kad įvykio vakarą, gulėdama lovoje, ji pro langą pamatė liepsnas, tada labai išsigando, iššoko iš lovos, pamatė liepsnas garaže, pradėjo šaukti ir pažadino savo vyrą ir sūnų. Jie išbėgo į lauką gesinti ugnies, o ji jaudinosi, kad jie nesusižalotų sveikatos. Nukentėjusioji nurodė, kad padegtas automobilis buvo su dujine įranga, kuri galėjo sukelti dar didesnes pasekmes. Džiaugiasi, kad pamatė liepsnas, nes priešingu atveju galėjo sudegti ne tik pastatai, bet ir jie patys. Taip pat nukentėjusioji nurodė, kad iki šiol jaučia įtampą, baimę dėl buvusio gaisro ir dėl galimo įvykio pasikartojimo. Dėl šios priežasties ji iki šiol negali ramiai miegoti, keliasi patikrinti aplinką, išgirdusi šunų lojimą, bijo išvažiuoti iš namų. Ji supranta, kad 30 000 Eur civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos yra per didelis, bet savo patirtą neturtinę žalą vertina bent jau 15 000 Eur.
Nukentėjusioji B. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2019-05-16 d., apie 23:00 val., ji buvo savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), miegodama lovoje, per langą pamatė liepsną. Kadangi namuose buvo tamsu, nuo liepsnos apsišvietė namai. Pamatė, kad dega garažas, pradėjo šaukti, tada vyras R. S. ir sūnus V. S. išbėgo į lauką gesinti gaisro. Ji tuoj pat paskambino tel. Nr. 112 ir pranešė, kad dega garažas. Jai būnant lauke, vyras pamatė, kad dega jų namo kampas, o ji tada pamatė, kaip nuo krūmų nubėgo V. E.. Konfliktas su V. E. prasidėjo maždaug prieš mėnesį laiko, kai ją ir jos šeimą apkaltino lango išdaužimu. Ji ir jos vaikai su V. E. nebendrauja. Neblaivus V. E. būna konfliktiškas. V. E. dažnai vartoja alkoholį. Apdegė namo kampas, padaryta žala apie 1000 eurų ir sūnaus O. S. automobilis KIA Sorento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo uždegtas automobilio dešinės pusės sparnas ir galinis bamperis, padaryta žala apie 500 eurų. Iš viso padaryta žala 1500 eurų. Turtas nedraustas, teritorija nesaugoma, garažo durys nerakintos (t. 1, b. l. 5).
Papildomos apklausos metu 2019-05-28 B. S. parodė, kad ji su V. E. niekada nėra susipykusi. Jis ankščiau ateidavo pas jos sūnus, jie bendraudavo draugiškai. Tačiau šiais metais V., kažkas išdaužė namo lango stiklą. Po šio įvykio V., pradėjo kaltinti jos sūnus, kad tai jie išdaužė stiklą. Jis neteisingai kaltina. 2019-05-16 apie 17 val. važiuodama dviračiu, matė keliu einantį V. Jis atrodė stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, eidamas stipriai svirduliavo ir šlaistėsi po kelio važiuojamąją dalį. Namo grįžo apie 18 val. Namuose buvo sūnaus O., sugyventinė R. G.. R., jai pasiskundė, kad, jai išvažiavus apsipirkti, buvo atėjęs V.. Jis į patį kiemą nebuvo užėjęs, tačiau jai grasino, kad ją nužudys, padegs ir pan. Todėl R., policijoje parašė pareiškimą dėl grasinimų. Apie 20 val. R., su sūnumi O., išvažiavo. Namuose liko ji, vyras R. S. ir sūnus V. S.. Apie 22.00 val. visi nuėjo miegoti. Ji neužmigo, nes jai buvo neramu, po to, kai R., papasakojo, kad jai V., grasino. Gulėdama lovoje pro langą pamatė liepsnas, todėl labai išsigando ir staigiai iššoko iš lovos. Pribėgusi prie virtuvės lango pamatė liepsnas garaže, todėl pradėjo šaukti, kad dega. Tada atsibudo vyras su sūnumi ir išbėgo į lauką gesinti ugnies. Ji taip pat išbėgo į lauką ir, stovėdama ant savo keliuko, pamatė nuo savo namo kampo link kelio, pro gyvatvorę bėgantį V. E.. Ji V., nešaukė, o greitai grįžo namo ir paskambinusi 112 pranešė, kad V. E. padegė garažą. Užgesinę gaisrą namo grįžo vyras su sūnumi ir pasakė, kad degė automobilis. Praėjus vos kelioms minutėms, kai vyras įėjęs į miegamąjį užgesino šviesą, pamatė, kad dega namo kampas, todėl vėl su sūnumi išbėgo į lauką gesinti ugnies. Ji taip pat išbėgo į lauką ir vėl skambino 112. Šio įvykio metu buvo padaryta tiek turtinė, tiek moralinė žala. Apdegė namo kampas ir dėl to padaryta žala 1000 eurų bei sūnaus O. S. automobilis KIA Sorento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to padaryta 500 eurų turtinė žala. Automobilis yra sūnaus, todėl dėl automobilio apgadinimo padarytą žalą patikslins sūnus. Namas, kurio kampą padegė, pagal dokumentus priklauso uošvei M. S.. Tačiau ji šį namą yra palikusi jai su vyru, tik dar nespėjo sutvarkyti dokumentų, todėl teoriškai namas priklauso jai. Šiuo namu rūpinasi bei jį remontuoja ir tvarkosi ji su vyru, todėl padaryta žala dėl namo padegimo yra jai su vyru, o ne jo mamai. M. S. su jais negyvena. Jos vyras patikėjo viskuo rūpintis jai, kaip nukentėjusiajai. V. E. jos atsiprašė, tačiau ji jam neatleidžia, nes labai išsigando dėl sukelto gaisro. Jei būtų užmigusi ir laiku nepamačiusi gaisro, galėjo sudegti visas turtas ir jie patys (t. 1, b. l. 76-77). Papildomų apklausų metu 2019-08-20 ir 2019-10-10 nukentėjusioji B. S. parodė, kad padegimą suprato kaip realų grasinimų įgyvendinimą ir realų pavojų jos bei artimųjų sveikatai bei gyvybei, nes jei ji nebūtų pabudusi, tai namas galėjo sudegti su jais visais. Taip pat būtų sudegęs ne tik automobilis bet ir garažas. Šalia namo kampo, kuris buvo padegtas, esantis krūmas nenudžiūvo ir šiuo metu žaliuoja. Iš kaimo žmonių kalbų girdėjo, kad V. E. kalbėjo, jog pirmą kartą jų nepavyko sudeginti, tai padegs antrą kartą. Nežino, kas taip sakė. Pats V., nei jai, nei šeimos nariams negrasino padegti. Ji vieną naktį, apie 23 val., matė V. E., praeinant pro jų sodybą kitoje pusėje kelio, bei grįžtantį (t. 1, b. l. 88-89; 104-105).
Nukentėjusysis O. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2019-05-16 jo draugė R. G. svečiavosi pas jo tėvus (duomenys neskelbtini). Apie 19 val. jis atvažiavo pasiimti savo draugės R.. Ši jo paklausė, ar jis, atvažiuodamas pas savo tėvus, nesutiko V. E.. Ji jam papasakojo, kad V., jai grasino, kad užmuš jų dukrą ir paskui juos. R., atrodė susijaudinusi ir išsigandusi. Jis V., nesutiko ir jo nematė bei negirdėjo kaip grasino draugei. Jie su R., išsikvietė pareigūnus ir R., parašė pareiškimą, kad V., jai grasino. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. R., parašius pareiškimą, jie išvažiavo namo. V. E. yra buvęs jo bendraklasis, kažkada su juo bendraudavo. Šiuo metu nebendrauja, nes V., girtuokliauja, o prisigėręs daro visokias nesąmones. Be to, V., jį kaltina, kad išdaužė V., mamos namo lango stiklą, nors jis to stiklo tikrai nedaužė. Savo tėvų garaže laiko jam priklausantį automobilį KIA Sorento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šį automobilį nusipirko 2018 m. gruodžio mėn. Už automobilį sumokėjo 1000 eurų, jis buvo su variklio defektu, kurį pats savo lėšomis suremontavo. Jie susirašė pirkimo pardavimo sutartį, tačiau automobilio savo vardu neperregistravo, nes pirko iš pažįstamo asmens. Šiuo metu automobilis neišregistruotas ir pagal dokumentus vis dar priklauso J. B., kuris yra užsienyje. Automobilio pirkimo - pardavimo sutarties pateikti negali, nes jos neranda, tikriausiai pametė. Tačiau turi automobilio registracijos liudijimą, kurį gali pateikti. Tą pačią dieną, jau apie vidurnaktį jam paskambino mama ir pasakė, kad V. E. padegė jam priklausantį automobilį, stovėjusį tėvų garaže ir tėvų namą. Mama sakė, kad matė nubėgantį V. E.. Jis iš karto nuvažiavo pas tėvus. Automobilis ir namo kampas jau buvo užgesinti. Apžiūrėjus automobilį pamatė, kad apdegęs galinis automobilio sparnas, galinis bamperis, posparnis, parktronikos laidai, apdegęs galinis šoninis langas, apdegę galinio dešinio automobilio sparno dažai. Iš viso dėl automobilio apgadinimo jam padaryta turtinė 500 eurų žala. Atskirai nurodyti, kokia kiekvienos apgadintos detalės vertė. Šiuo meta automobilio dar nesuremontavo, todėl jokių kvitų neturi. Kadangi jam turtinė žala dėl automobilio padegimo neatlyginta, todėl jis reiškia civilinį ieškinį 500 eurų sumai bei prašo jį pripažinti civiliniu ieškovu. Jis nežino kodėl V. E. padegė namą ir jo automobilį, bet galvoja jog dėl to, kad draugė R., parašė pareiškimą dėl grasinimo. Galbūt galvojo, kad taip jo išsigąs. Po šio įvykio V., sutikęs nebuvo (t. 1, b. l. 110-111). Papildomai apklausiamas O. S. 2019-08-26 parodė, kad jis padegimą vertina ir suprato, kaip realų grasinimų įgyvendinimą, nes prieš tai jis grasino sugyventinei R. G., kad ją, jų vaiką ir juos visus užmuš ir, kad nebeturės namo. Jis pats negirdėjo grasinimo, tačiau jam apie tai pasakojo R.. V., grasino, kad nebeturės savo namo, ir tą pačią dieną, kai pagrasino sugyventinei, padegė mamos namą ir jo automobilį. Mano, kad buvo kilęs realus pavojus artimiesiems, kurie buvo namo viduje, kai V. E. padegė namo kampą. Jis pats namuose nebuvo, todėl pavojaus jo gyvybei ir sveikatai nebuvo kilę. Jis mano, kad jei mama nebūtų laiku pamačiusi, kad padegtas namas, tai jie galėjo sudegti, nes namas medinis. Ar šalia padegto namo kampo nukentėjo nuo ugnies esantis krūmas jis neatkreipė dėmesio, tačiau šiuo metu jis žaliuoja ir neatrodo, kad būtų buvęs nukentėjęs nuo ugnies (t. 1, b. l. 128).
Nukentėjusysis R. S. (nukentėjusiuoju pripažintas teisiamojo posėdžio metu) ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2019-05-16 jis buvo savo namuose kartu su žmona B. S. ir sūnumi V. S.. Apie 23.00 val. išgirdo lojant šunis. Žmona atsikėlė iš lovos ir, nuėjusi prie lango, pradėjo šaukti, kad degam. Tuomet jis ir sūnus V. S. išbėgo į lauką pažiūrėti, kas vyksta. Pro pravirą garažą pamatė, kad dega viduje esantis jo sūnui O. S. priklausantis automobilis KIA Sorento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Su V., jie tą automobilį užgesino. Užtruko apie 15 min., po to su sūnumi išėjo apsižiūrėti aplink savo sodybą gal pamatys įtartiną asmenį, kuris padegė automobilį. Automobilis pats užsidegti tikrai negalėjo, nes degė automobilio posparnis. Lauke įtartinų asmenų su sūnumi nepastebėjo, todėl parėjo į kambarį. Žmona jau buvo iškvietusi pagalbą. Parėjus namo ir išjungus šviesas, tuo metu nuo pirmo įvykio galėjo praeiti apie 30 min., kai pamatė pro langą degantį jų namo kampą, tada vėl su sūnumi išbėgo į lauką gesinti namo. Jis asmeniškai nematė kas padegė, nes nebuvo kada žiūrėti, kadangi puolė su sūnumi gesinti namo kampą, kad dar labiau neužsidegtų. Jiems begesinant atvažiavo gaisrinė, bet jie jau buvo užgesinę ugnį. V. E. žino iš matymo, tačiau su juo nebendrauja, tiesiog susitikus pasisveikina. Ankščiau jis ateidavo pas juos į kiemą, pas jo sūnus. Jis su V., susipykęs nebuvo. Nežino, ar V., buvo susipykęs su kuriuo nors iš jo sūnų. Automobilis, kurį padegė, priklauso O., o namas, kurį padegė, pagal dokumentus - jo mamai M. S.. Tačiau name su savo žmona gyvena jis ir šis namas priklauso jiems, nes jie jį prižiūri ir remontuoja bei dėl namo padegimo žalą patyrė jie, o ne mama. Namas tik pagal dokumentus priklauso mamai. Mama namą žada artimiausiu metu perrašyti jiems. Ji pati tame name negyvena. Jis pats dėl šio įvykio būti pripažintas nukentėjusiuoju atsisako, kadangi visus reikalus dėl padarytos žalos tvarko žmona, todėl ji ir nurodys, kokia padaryta turtinė žala. Jis civilinio ieškinio nereikš (t. 1, b. l. 137-138). Papildomai apklaustas R. S. 2019-08-28 parodė, kad jo manymu automobilio ir namo padegimas nebuvo girto žmogaus padarytas neapgalvotas veiksmas. Mano, kad V. E. juos padegė iš keršto, kad marti buvo parašiusi pareiškimą dėl grasinimo. Jei žmona laiku nebūtų pamačiusi gaisro, jie galėjo sudegti, kadangi namas medinis ir greitai dega. Yra įsitikinęs, kad padegus tiek automobilį, kuris stovėjo garaže, tiek gyvenamojo namo, kuriame miegojo, kampą buvo kilęs realus pavojus jų sveikatai ir gyvybei. Garažas, kuriame buvo padegtas automobilis, sujungtas su ūkiniais pastatais ir yra netoli gyvenamojo namo, todėl mano, kad jei žmona nebūtų laiku pastebėjusi, tai būtų sudegę visi pastatai, o galbūt ir jie kartu. Jis dėl šio įvykio pretenzijų nereiškia, nes viskas laimingai pasibaigė, jis nenukentėjo. Buvo tik nežymiai apdegęs rankas, kai gesino automobilį, tačiau į jokias gydymo įstaigas nesikreipė ir pretenzijų nereiškia. Matėsi, kad buvo padegtas namas, o ne krūmas, nes gesinant matėsi, kad degė namo balkiai, o ne krūmas (t. 1, b. l. 143-144).
Nukentėjusysis V. S. (nukentėjusiuoju pripažintas teisiamojo posėdžio metu) ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad V. E. pažįsta, nes netoliese gyvena, tačiau su juo nebendrauja. Kiek jam žinoma, tai brolis O. S. taip pat nebendrauja su V. E.. Kažkas išdaužė V. E. namo lango stiklą ir V., dėl to apkaltino O.. 2019-05-16 dienos metu jis buvo savo namuose, kai išgirdo kieme šūkaujantį V. E.. V., šaukė ant O., draugės R., kad ją užmuš. Po to, R., įbėgo į namus, tada išgirdo kaip V., pradėjo šaukti, kad padegs namą. Buvo praviras langas, todėl jis girdėjo V., žodžius, tik dabar jau tiksliai neprisimena. R., dėl šio įvykio yra parašiusi pareiškimą ir yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl grasinimo. V., pašūkavęs išėjo. Jis į lauką išėjęs nebuvo, tačiau V., matė pro langą. V., jam atrodė neadekvatus, apkvaitęs. Kodėl užsipuolė R., nežino. O., tuo metu nebuvo, jis buvo trumpam išvažiavęs. Apie 23 val. jis jau miegojo. Namuose buvo mama ir tėtis, o O., su R., jau buvo išvažiavę. Jį pažadino tėtis, tada išgirdo mamos šauksmą, kad dega garažas. Nieko nelaukę su tėčiu išbėgo į lauką ir pamatė, kad garaže dega O., priklausantis automobilis KIA Sorento. Degė automobilio galinės pusės apačia, visai šalia dujų bako. Užgesinus automobilį jie dar pasivaikščiojo kieme ir apsižiūrėjo, ar kas yra kieme, tačiau nieko nematė ir parėjo namo. Tik užgesinę šviesas, jie vėl pamatė liepsnas, degė namo kampas, todėl su tėčiu išbėgo į lauką gesinti namo. Jis nematė kas ir kaip padegė automobilį ir namo kampą. Nematė, ar kas nors nubėgo. Neturėjo laiko žiūrėti, nes gesino gaisrą, labai bijojo, kad ugnis neišplistų. Užgesinus gaisrą, atvažiavo ugniagesiai ir policija (t. 1, b. l. 148-149) Papildomai apklaustas V. S. 2019-10-14 papildė parodymus, kad degė namo kampas, ties kuriuo yra tėvų miegamasi ir prie pat jo stovi tėvų lova. Jis mano, kad dėl to, kad buvo padegtas namo kampas buvo kilęs realus pavojus tiek jo, tiek tėvų gyvybėms, nes jei laiku nebūtų buvęs pastebėtas gaisras, galėjo sudegti. Gyvenamojo namo kampas ir pats namas medinis, todėl mano, jis galėjo visas sudegti su visais jais, kadangi jau buvo nuėję miegoti. Jis nematė kas padegė automobilį ir namo kampą, tačiau galvoja, kad tai galėjo padaryti V. E., kuris tą pačią dieną grasino brolio O., draugei R., gadegimu. Be to, mama sakė mačiusi V. E. nubėgantį nuo namo kampo, kuris buvo padegtas (t. 1, b. l. 156-157).
Liudytoja M. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2007 m. sausio mėn. nusipirko sodybą (duomenys neskelbtini). Ji toje sodyboje pagyveno vos kelis mėnesius ir išsikraustė, o į šią sodybą įleido gyventi savo sūnų R. S. su savo šeima. Nuo to laiko jie ten visą laiką ir gyvena bei tvarkosi sodybą. Ji ten nesikiša, nes šią sodybą padovanojo savo sūnui R. S. bei jo žmonai B. S.. Tačiau pagal dokumentus sodyba su joje esančiais visais pastatais priklauso jai. Sodybą su visais pastatais ji žada perrašyti savo sūnui ir jo žmonai B. S. artimiausiu metu. Kadangi sodyba yra sūnaus ir marčios, todėl ji jokios žalos dėl padegimo neturi. Ji atsisako būti pripažinta nukentėjusiąją, nes žala dėl padegimo padaryta ne jai, o sūnui ir marčiai, kurie tą sodybą ir tvarko bei remontuoja. Prie bylos prideda nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašą, kuriame matosi, kad sodyba su joje esančiais pastatais registruota jos vardu (t. 1, b. l. 161-162).
Liudytoja R. G. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad V. E. žino iš matymo, tačiau su juo nebendrauja. Susipykę nebuvo. Kai jis būna girtas, tampa neprognozuojamas. Tuo ji įsitikino 2019 m. gegužės mėnesį, tikslios dienos neprisimena, svečiuodamasi savo sugyventinio ir vaiko tėvo O. S. tėvų namuose (duomenys neskelbtini). Vakare, apie 19 val., jai būnant uošvių kieme, V. E., eidamas pro šalį jai grasino, kad ją ir jos visą šeimyną padegs, kad ją pakars. Taip pat ją išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais. Ką jis tiksliai jai sakė dabar jau neprisimena, nes praėjo daug laiko, tačiau ji išsigando, nes tuo metu jis atrodė girtas ir agresyvus. Ji parašė pareiškimą policijai dėl V. E. grasinimų, tačiau byla buvo nutraukta. Tą pačią dieną, po kelių valandų sužinojo, kad V. E. padegė O., tėvų namą ir jų garaže buvusį O., priklausantį automobilį. Kiek žino, V., jiems negrasino, kad padegs, tačiau jis jai sakė, kad padegs jų su O., namus. Ji mano, kas V., bent jau O., priklausantį automobilį, kuris stovėjo uošvių garaže, padegė iš keršto jai, kad ji parašė pareiškimą, jog jis jai grasino. Mano, kad tai tikrai iš keršto, o ne dėl girto žmogaus daromų kvailysčių. Nežino, dėl ko jis padegė uošvių namo kampą, tačiau mano, kad buvo kilęs realus pavojus uošvių ir O., brolio V., sveikatai ir gyvybei, nes namas medinis ir, jei uošvė laiku nebūtų pajutusi gaisro, tai jie tiesiog galėjo sudegti. Pati įvykio vietoje nebuvo (t.1, b. l. 178-179).
Liudytojas R. L. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje (duomenys neskelbtini) pareigose. 2019-05-17 nuvyko į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), ištirti įvykusio gaisro. Įvykio vietoje buvo nustatyti du atskiri, pakankamu atstumu vienas nuo kito nutolę, gaisro židiniai. Vienas gaisro židinys buvo nustatytas garažo viduje, po automobilio KIA SORENTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dugnu prie galinio dešinės pusės sparno. Antras gaisro židinys nustatytas gyvenamojo namo išorėje, namo kampe, nuo kelio pusės. Buvo apdegusios medinės namo dailylentės. Gaisro židiniai vienas su kitu nesusiję. Prie antrojo gaisro židinio, t. y. namo kampo augęs krūmas gaisro metu nenukentėjo. Namo kampas nuo krūmo užsidegti negalėjo, nes krūmas nebuvo apdegęs ir gaisro požymių ant jo nebuvo matyti (t. 1, b. l. 184). Papildomai apklaustas R. L. parodė, kad 2019-05-17 akte dėl kilusio gaisro nurodė gaisro kilimo priežastį - pašalinis ugnies šaltinis, t. y. įtariamas tyčinis padegimas. Šią gaisro priežastį nurodė dėl to, kad gaisravietės metu buvo užfiksuoti sekantys faktai: gaisravietės apžiūros metu vizualiai buvo matyti, kad užsidegti gyvenamojo namo išorinės sienos medinės apdailos lentelės nuo techninės priežasties ir savaime yra neįmanoma. Gaisro židinyje nebuvo techninių įrenginių, tokių kaip elektros instaliacijos prietaisų, šildymo įrenginių ir pan., nuo kurių galėtų kilti gaisras. Taip pat, gaisravietėje buvo du atskiri, vienas nuo kito pakankamu atstumu nutolę gaisro židiniai, kurie vienas nuo kito užsidegti negalėjo. Todėl ir padarė išvadą, kad gaisras kilo dėl į gaisro židinio vietą įnešto atviros ugnies šaltinio. Atviros ugnies šaltinis gali būti neatsargi žmogaus veika, t. y. neatsargus rūkimas, elgesys su atvira ugnimi arba tyčinė žmonių veika elgiantis su atvira ugnimi (t. 1, b. l. 189).
Liudytoja V. M. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2019-05-16 vakare, tamsiu paros metu buvo gautas Telšių AVPK OV specialisto pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) dega garažas, todėl nedelsiant nuvykta į įvykio vietą. Kadangi įvykis jau buvo seniai, todėl kiek tuo metu buvo tiksliai valandų nepamena, tačiau galėjo būti apie 23 val. Atvykus į įvykio vietą pasitiko pranešėja, kurios asmens duomenų neprisimena. Gaisras jau buvo užgesintas. Ji apžiūrėjo įvykio vietą. Kiek pamena, tai buvo apdegęs automobilis, kuris stovėjo ūkiniame pastate. Taip pat buvo apdegęs gyvenamojo namo kampas nuo kelio pusės. Matėsi pajuodusios namo lentos. Tiek apdegęs automobilis, tiek apdegęs namo kampas buvo užfiksuoti juos nufotografuojant bei sudarant fotolentelę. Šalia apdegusio namo kampo augo krūmas. Kiek pamena, jis nudegęs nebuvo ir pasikartodama paaiškina, kad matėsi tik pajuodusios namo lentos. Mano, jei nuo ugnies būtų nukentėjęs krūmas, tai tikrai tai būtų užfiksavusi (t. 1, b. l. 194). Papildomai apklausta V. M. parodė, kad atvykus į įvykio vietą, ją pasitiko pranešėja, kuri jai parodė automobilį ir namo kampą, pasakė, kad jie buvo padegti. Pranešėja nurodė, kad padegė jos kaimynas V. E.. Ji sakė mačiusi, kaip minėtas kaimynas nubėgo nuo namo kampo, kuris degė, augančių krūmų. Ji nukentėjusiąją apklausė ir visa tai užfiksavo protokole. Ar įvykio vietoje buvo kiti liudytojai, kurie būtų matę gaisrą, neprisimena. Be pareiškėjos apie įvykio aplinkybes nieko daugiau neapklausinėjo, nes buvo vėlyvas metas. Įtariamasis V. E. sulaikymo metu jokių aplinkybių dėl minėto gaisro neaiškino. Jis nieko nekalbėjo, neaiškino, ar jis padegė automobilį ir namą, tiesiog pradžioje neįsileido į namus, o įsileidęs sulaikomas nesipriešino. Jis buvo surastas ir sulaikytas savo namuose. Apžiūrėdama įvykio vietą, tiek prie padegto namo kampo, tiek prie padegto automobilio jokių įrankių, skysčių ar pan. daiktų, kuriuos būtų galima susieti su padegimu nerado. Galima buvo spręsti, kad padegimas, nes abu gaisro židiniai, t. y. automobilis ir namo kampas vienas nuo kito nutolę pakankamu atstumu ir tikrai negalėjo vienas nuo kito užsidegti. Automobilio sparnas ir galinis bamperis buvo pajuodę iš išorės, o ne iš vidinės pusės, namo išorinis kampas taip pat pats negalėjo užsidegti, nes jokių laidų ar pan. daiktų, kurie būtų galėję sukelti savaiminį užsidegimą nebuvo (t. 2, b.l. 3-4).
Liudytoja Z. E. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. E. yra jos sūnus, parodymus duoti sutinka. B. S. pažįsta, nes gyvena tame pačiame kaime. Ji dirba (duomenys neskelbtini), todėl ten važinėja kas du - tris mėnesius ir ten taip pat tiek laiko praleidžia. Dabar tiksliai datos neprisimena, tačiau šią žiemą buvo išdaužtas jos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvės langas. Dėl to ji iš karto parašė pareiškimą policijai, kuri nustatė, kad langą išdaužė O. S.. Šis buvo įpareigotas atlyginti jai padarytą turtinę žalą dėl lango išdaužimo. Jis jai žalos neatlygino, todėl ji kreipėsi į antstolius. Apie tai, kad V. E. įtariamas šių metų gegužės mėnesį padegęs B. S. namo kampą ir jos sūnaus automobilį, ji žino, nes tą vakarą buvo atvažiavę pareigūnai ir išsivežė V., bei jį sulaikė. Tą dieną V., greičiausiai šventė savo gimtadienį, nes yra gimęs gegužės 15 d. Padegimo aplinkybių nežino. (t. 2, b. l. 9-10).
Liudytojas M. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2019-05-16 dirbo, kai vakare, tamsiu paros metu buvo gautas Telšių AVPK OV specialisto pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) dega garažas, todėl nedelsiant nuvyko į įvykio vietą. Įvykio vietoje buvusi B. S. nurodė, kad jai žinomas asmuo - V. E., padegė jų garažą, ji teigė mačiusi šį vaikiną nubėgantį iš jų kiemo. Gaisras jau buvo užgesintas, o pareiškėja parodė garažą ir apdegusį namo kampą. Apžiūrėjo įvykio vietą tyrėja V. M.. Nuvykus pas V. E., jis buvo surastas namuose, pradžioje į namus neįsileido, tačiau vėliau duris pats atidarė. Jis buvo pristatytas į policijos įstaigą, apie įvykį nieko nepasakojo (t. 2, b. l. 15-16).
2019-05-17 pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad automobilio KIA Sorento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės sparnas ir galinis bamperis bei medinio namo kampas apdegę. Daiktų ar objektų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai ištirti, nesurasta ir nepaimta (t. 1, b. l. 4-14).
2019-08-28 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietoje (duomenys neskelbtini) apdegusio namo ir greta namo augančio krūmo apžiūra natūralioje dienos šviesoje. Apžiūros metu nustatyta, kad namo kampas yra apdegęs, kai kurios lentos išardytos, greta namo augantis krūmas žaliuoja, gaisro pėdsakų ant šio augalo nestebima (t. 1, b. l. 52-56)
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenyse užfiksuota, kad B. S. bendrajam pagalbos centrui 2019-05-16 22:55 val. pranešė, kad dega garažas, padegė V. E.. Užgesino. Buvo padegtas automobilis (t. 1, b. l. 57-62).
Taip pat BIRT ataskaitų žiūryklės duomenyse užfiksuota, kad O. S. 2019-05-16 d. 19:26 pranešė, kad prieš 5 minutes V. E. iškoliojo pranešėjo draugę, grasino užmušti, šiuo metu jis nuėjo į savo namą. Pranešėjas ir jo draugė laukia. Gautas R. G. pareiškimas dėl V. E. sudrausminimo (t. 1, b. l. 63-67).
2019-11-08 apžiūros protokole užfiksuoti pokalbių garso įrašai, gauti iš Bendrojo pagalbos centro, stenorgama. Apžiūros metu nustatyta, kad BPC 2019-05-17 pranešant apie tyčia sukeltą gaisrą sodyboje adresu (duomenys neskelbtini), buvo pranešta 22.54 val., skambinanti moteris (prisistatė B. S.) nurodė asmenį, kuris galimai sukėlė gaisrą - V. E. (t. 1, b. l. 72-73).
Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad V. E. 2019-05-17 pateikė pilkos spalvos megztinį. 2019-08-06 daikto apžiūros protokole užfiksuota įtariamojo V. E. pateikto megztinio apžiūra. Apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų ant įtariamojo V. E. rūbo nestebima. (t. 1, b. l. 32-40). Po apžiūros megztinis priduotas saugojimui Telšių AVPK (duomenys neskelbtini) r. PK administratorei (t. 1, b. l. 41 -43).
2019-05-17 VPGT specialisto pateiktame akte dėl kilusio gaisro nurodyta (duomenys neskelbtini) S., priklausančioje sodyboje gaisro kilimo priežastis - pašalinis ugnies šaltinis (įtariamas tyčinis padegimas) (t. 1, b. l. 46).
Nukentėjusiosios B. S. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad B. S. įvykio vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), parodė gyvenamąjį namą ir garažą, kuriuose 2019-05-17 buvo sukeltas gaisras. B. S. parodymu nustatyta, kad gaisro židinys name yra išorinėje miegamojo kambario dalyje, jis nuo lovos, kurioje tuo metu miegojo R. S. ir B. S., nutolęs 60 cm. atstumu. Garažas, kuriame stovėjo padegtas automobilis, nuo gyvenamojo namo yra nutolęs 13,50 m. (t. 1, b. l. 95-102).
Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalis numato, kad „tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba <...>, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis V. E. sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, dėl to galėjo nukentėti žmonės. Tai yra, kaltinamasis, užpildamas degaus skysčio, tyčia padegė garaže stovėjusį O. S. automobilį KIA Sorento ir M. S. priklausantį gyvenamąjį namą, dėl to apdegė ir aprūko automobilio dešinioji pusė bei apdegė gyvenamojo namo kampas, taip V. E. tyčia sukeldamas gaisrą, visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą, padarydamas O. S. 500 eurų turtinę žalą, namo valdytojai B. S. padarydamas 1000 eurų turtinę žalą. Padegdamas svetimą turtą – automobilį, stovėjusį garaže, bei medinio gyvenamojo namo kampą kaltinamasis sukėlė pavojų gyvenamojo namo viduje buvusiems žmonėms - B. S., R. S. ir V. S.. Žmonės nenukentėjo tik dėl to, kad jiems patiems pavyko greitai užgesinti gaisrą. Teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis V. E. sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, padegdamas, dėl to galėjo nukentėti žmonės, todėl jis padarė apysunkį nusikaltimą ir jo veika atitinka baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalies dispoziciją. Teismas pripažįsta, kad V. E. nusikaltimą padarė tyčia.
Nukentėjusysis O. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 156-157).
Nukentėjusioji B. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 4041,40 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 160-162).
Kaltinamasis V. E. su civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies. Sutinka O. S. atlyginti 500 Eur turtinės žalos ir 500 Eur neturtinės žalos, bei sutinka B. S. atlyginti 1000 Eur turtinės žalos ir 1000 Eur neturtinės žalos.
Civilinio ieškinio dalyku pagal BPK 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. E. sutinka su O. S. civiliniu ieškiniu dėl 500 Eur žalos atlyginimo už automobilio sugadinimą, šioje dalyje ieškinys tenkintinas ir teismas dėl to plačiau nepasisako.
Nukentėjusioji B. S. pateikdama civilinį ieškinį dėl 4041,40 Eur turtinės žalos atlyginimo remiasi 2020-01-02 komerciniu pasiūlymu (t. 2, b. l. 162), kuriame nurodyta, kad po gaisro B. S. gyvenamojo namo atstatymo darbai kainuos 3340 Eur. Nukentėjusioji paaiškino, kad ši suma yra be pridėtinės vertės mokesčio. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji išsamiai paaiškino dėl turtinės žalos sumos. Ji nurodė, kad yra sudegę du apatiniai namo rastai. Norint juos pakeisti, namas turi būti paremtas, kad nenugriūtų. Keičiant apatinius namo rastus pajudės namo siena, dėl to trūks ir vidaus sienos, bus sugadintas šalia esantis langas, palangės. Remonto metu kainuos ne tik medžiagos, bet ir remonto darbai, montavimas, dažymas ir kt. Įvertindamas įvykio vietoje užfiksuotą namo vaizdą po gaisro (t. 1, b. l. 5, 9), bei minėtą komercinį pasiūlymą (t. 2, b. l. 162) ir nukentėjusiosios parodymus, teismas sprendžia, kad B. S. civilinio ieškinio dydis dėl turtinės žalos atlyginimo yra logiškas ir pagrįstas, norint pakeisti medinio namo apatinius apdegusius rąstus, reikia atlikti daug sudėtingų darbų. Be to šalia sudegusių rąstų, išoriškai didelė dalis namo kampo yra paviršutiniškai apdegusi. Namo atstatymo darbai kainuoja daugiau, nei sugadintos namo medžiagos. Įvertindamas išlaidas, kurios atsiranda pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes, teismas pripažįsta, kad B. S. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Nukentėjusieji prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Civilinį ieškinį šioje dalyje grindžia patirtu išgąsčiu, išgyvenimais dėl turto sugadinimo.
Vertinant neturtinės žalos baudžiamosiose bylose turinį, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, jog neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Neturtinės žalos dydis yra nustatomas atsižvelgiant į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus: padarytos nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus.
Nagrinėjamoje byloje teismui nekyla abejonių dėl to, kad neteisėti kaltinamojo V. E. veiksmai turėjo neigiamą poveikį nukentėjusiesiems, jų psichinei sveikatai, emocinei būsenai, todėl nuo nusikalstamos veikos nukentėję asmenys turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo O. S., teismas atsižvelgia į tai, kad jis gaisro metu nebuvo namuose, į įvykio vietą atvyko jau po gaisro užgesinimo, todėl teismas sprendžia, kad jo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra per didelio dydžio. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad jo civilinis ieškinys yra neišsamus, tik nurodyta, kad neturtinė žala atsirado dėl „sukeltų nepatogumų ir išgąsčio“, į teisiamąjį posėdį jis neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl teismas neturėjo galimybės išklausyti jo pasisakymo apie patirtus išgyvenimus. Teismas sprendžia, kad iš esmės O. S. nepatogumai ir išgyvenimai buvo susiję su jo turto – automobilio sugadinimu, todėl jam priteistinas neturtinės žalos dalis – 500 Eur.
Teismas, nustatydamas nukentėjusiajai B. S. padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad padarytas apysunkis nusikaltimas, apgadintas gyvenamasis namas ir garaže buvęs automobilis, žala padaryta visuotinai pavojingu būdu, padegant medinį namą. Taip pat atsižvelgiama, kad padegta buvo naktį, kai namuose miegojo trys asmenys. Tik pačios nukentėjusiosios B. S. pastabumo ir jos šeimos narių, nukentėjusiųjų R. S. ir V. S. pastangų dėka gaistas buvo greitai užgesintas ir jis sukėlė mažesnes pasekmes. Tačiau gaisro gesinimo metu B. S. jautė pavojų ne tik dėl turto praradimo, bet rūpinosi ir dėl sveikatos ir gyvybės šeimos narių, kurie gesino gaisrą. Kaip nurodė nukentėjusioji, padegtas automobilis buvo su dujine įranga, kuri galėjo sukelti dar didesnes pasekmes. Taip pat teismas atsižvelgia į B. S. pasisakymus teisiamojo posėdžio metu, iš kurių akivaizdžiai matyti, kad nukentėjusioji iki šiol jaučia įtampą, baimę dėl buvusio įvykio ir dėl galimo įvykio pasikartojimo. Dėl šios priežasties B. S. iki šiol, apie devynis mėnesius negali ramiai miegoti, keliasi patikrinti aplinką, išgirdusi šunų lojimą, bijo išvažiuoti iš namų. Visa tai įrodo, kad nukentėjusioji B. S. patyrė gilius, ilgalaikius išgyvenimus dėl jos gyvenamosios vietos padegimo ir turto sugadinimo.
Tačiau teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji paaiškino, kad ji pareiškė civilinį ieškinį dėl 30000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pati žinodama, kad tai yra per didelė suma, kad teismas galėtų žalos atlyginimą sumažinti. Sprendžiant klausimą dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgiama ir į kaltinamojo turtinę padėtį, kuri yra prasta, taip pat atsižvelgiama į tai, kad nusikalstama veika žala buvo padaryta nukentėjusiojo turtui. Nors kaltinamojo veika kėlė pavojų namuose buvusiems asmenims, tačiau sveikatos sutrikdymų jiems pavyko išvengti. Teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teismas nukentėjusiosios B. S. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina iš dalies, priteisdamas iš kaltinamojo 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiosios naudai.
Kaltinamojo V. E. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).
V. E. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1d. 9 p.).
Kaltinamasis V. E. buvo teistas, bet teistumas išnykęs, jis padarė vieną apysunkį nusikaltimą, veiką padarė visuotinai pavojingu būdu – padegdamas, jis neturi santaupų, be to jis turi atlyginti civilinius ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos, iki šiol jis nėra atlyginęs nei dalies padarytos žalos, nors užsienyje yra sudaręs darbo sutartį, bet iki šiol nedirba, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirti baudą yra netikslinga, nes jis neturėtų galimybės tokią bausmę įvykdyti. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad bauda yra švelniausia bausmė ir ji būtų per švelni pagal kaltinamojo padarytą veiką. Teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina didesnė už vidutinio dydžio laisvės apribojimo bausmė, paskiriant atitinkamus įpareigojimus, kurie padėtų pasiekti bausmės tikslus. Bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamajam kaltę pripažįstant, jam taikomas BK 64 ¹ straipsnis ir bausmė mažintina 1/3.
V. E. buvo laikinai sulaikytas, vadovaujantis BPK 140 str., nuo 2019-05-17 d., 01 val. 29 min., paleistas tą pačią dieną 12.29 min (t. 2, b. l. 31-32, 52-53). Laikino sulaikymo laikas – viena diena įskaitytinas į bausmės laiką santykiu 1:2 (BK 65 straipsnio 1 dalies 1b punktas).
Prokuroro nutarimu kaltinamajam V. E. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (paimtas dokumentas - LR asmens pasas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini)). Kaltinamajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos tos pačios kardomosios priemonės, kurios panaikintinos įsiteisėjus nuosprendžiui.
Megztinis, paimtas iš įtariamojo V. E., perduotas saugoti į Telšių apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK Daiktinių įrodymų saugojimo kambarį (t. 1, b. l. 41, 43) ir ten saugomas, po nuosprendžio įsiteisėjimo grąžintinas V. E..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 – 308 straipsniais,
nusprendė:
V. E. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį ir nuteisti laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 64 ¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir V. E. paskirti galutinę bausmę laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais V. E. uždrausti lankytis nukentėjusiųjų S., gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), bei uždrausti bendrauti su B. S., R. S., O. S., V. S., vadovaujantis baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 2, 5 punktais įpareigoti V. E. per bausmės atlikimo laiką atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą.
V. E. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019-05-17 d., 01 val. 29 min., iki 12 val. 29 min, t. y. vieną dieną laikino sulaikymo, prilyginant ją dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamajam V. E. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų (LR asmens pasas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, jas panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.
Civilinius ieškinius tenkinti iš dalies.
Priteisti B. S. iš V. E. 4041,40 eurų (keturis tūkstančius keturiasdešimt vieną eurą 40 ct.) turtinės žalos atlyginimo ir 6000 Eur (šešis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti O. S. iš V. E. 500 eurų (penkis šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo ir 500 eurų (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš V. E. valstybės naudai 118 Eur (vieną šimtą aštuoniolika eurų) proceso išlaidų už B. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą, nurodant, kad lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Megztinį, paimtą iš V. E., saugomą Telšių apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK Daiktinių įrodymų saugojimo kambaryje (t. 1, b. l. 41, 43), po nuosprendžio įsiteisėjimo grąžinti V. E..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.
Išaiškinama, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, jame turi būti pasisakyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka (BPK 313 straipsnio 1 dalis).