- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-08-12
- Bylos Nr.
- A15.-1903-990/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01589-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. G.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 16.9.1Transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimas (ANK 415 str.)
- 16.9.7Nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 423 str.)
- 16.9.8Transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimas tokiam asmeniui vairuoti (ANK 424 str.)
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2021 m. birželio 1 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės Pirmosios kuopos Antrojo būrio vyriausiasis patrulis R. P. surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriuo V. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje, padarymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
1. 2021 m. birželio 1 d. apie 14.52 val. automobilių stovėjimo aikštelėje prie pastato, esančio Vilkpėdės g. 12, Vilniuje, V. G., būdamas neblaivus (nustatytas 0,92 promilių neblaivumas), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones vairavo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustą automobilį ,,Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra, nepaliko tarpo iš dešinės iki stovinčio automobilio ,,Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir į pastarąjį atsitrenkė apgadindamas abu automobilius.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
2. Teismo posėdžio metu V. G. parodė, kad jis neturi buto, taigi jam reikia automobilio. 2021 m. gegužės mėn. pabaigoje jis už 200 eurų nusipirko automobilį „Nissan“. Vairuoti teisės jis neturi, tačiau automobilį iki aikštelės atvarė pardavėjas ir automobilis visą laiką ten ir stovėjo. Nagrinėjamo įvykio dieną parduotuvėje „Moki veži“, esančioje Vilkpėdės g. 12, Vilniuje, jis minėtam automobiliui nupirko akumuliatorių ir pabandė užvesti automobilį, kad truputį padirbtų variklis. Tada iš kito kiemo atbėgo žmogus ir pasakė matęs, kaip jis padarė eismo įvykį, tačiau jis nesupranta, kaip žmogus įvykį galėjo matyti 200 metrų atstumu. Nagrinėjamo įvykio dieną apie 11-12 val. jis išgėrė butelį alaus. Minėtas automobilis nedraustas, be techninės apžiūros, automobiliu jis tik pavažiavo į priekį ir atgal apie metrą tik tam, kad variklis truputį padirbtų. Važiuodamas į priekį ir atgal jis negalėjo užkliudyti automobilio „Škoda“. Jis gauna pašalpą ir gyvena (duomenys neskelbtini), jam (duomenys neskelbtini). Šeimos jis neturi, (duomenys neskelbtini) jis praleido įkalinimo įstaigoje. Jis nesutinka su tuo, kad jis galėjo užkabinti kitą automobilį, nes ant jo automobilio bamperio nieko nėra.
3. Teismo posėdžio metu I. B. parodė, kad nagrinėjamo įvykio dienos ryte atvažiavusi į darbą ji pastatė savo automobilį šalia automobilio „Nissan“. Vėliau jai paskambino bendradarbė ir pasakė, kad kažkas įvažiavo į jos automobilį. Atėjusi prie savo automobilio „Škoda“ ji pamatė šalia stovintį tą patį automobilį „Nissan“, kurio vairuotojas buvo (duomenys neskelbtini) prie minėto automobilio. Jos automobiliui buvo apgadintas priekinis sparnas. Minėtas automobilis „Nissan“ buvo pavažiavęs į priekį į kelio vidurį. Prieš tai jos automobilis nebuvo apgadintas.
4. Teismo posėdžio metu G. K. parodė, kad jis dirba šalia (duomenys neskelbtini) įsikūrusioje (duomenys neskelbtini). Per vaizdo kameras jis pastebėjo, kad automobilis „Nissan“ atsitrenkė į kitą automobilį, po ko atsitrenkė į betoninę sieną. Priėjęs prie minėto automobilio „Nissan“ vairuotojo V. G. ir įtaręs, kad šis yra neblaivus, jis iš V. G. atėmė automobilio raktelius ir iškvietė parduotuvės „Moki veži“ darbuotoją, kad šis perduotų apgadinto automobilio savininkui, jog buvo subraižytas automobilis. Atėjus automobilio šeimininkui jis perdavė raktelius ir pasiūlė kviesti policiją.
5. Teismo posėdžio metu P. J. parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis dirbo. Eidamas pro sandėlį ir kažką išgirdęs jis išėjo pro vartus ir pamatė skersai stovintį automobilį. Įvykio vietoje buvo daug žmonių, daugiausiai – iš (duomenys neskelbtini), vienas kurių sėdėjo automobilyje ir bandė prisiparkuoti. Jis matė, kaip vyras bandė prisiparkuoti, gal dar važiavo kokią sekundę, kai jis išėjo į lauką. Vėliau minėtą vyrą iš karto išlaipino iš (duomenys neskelbtini) atėjęs apsauginis. Vyras, sėdėjęs automobilyje, (duomenys neskelbtini), nuo jo sklido alkoholio kvapas.
6. Administracinio nusižengimo protokole esančiame paaiškinime V. G. nurodė, kad jis prieš dvi savaites nusipirko automobilį „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra be techninės apžiūros. 2021 m. birželio 11 d. jis išgėrė 1,5 litro alaus „Tauras tradicinis“ ir vairavo, nes norėjo pašildyti variklį bei automobilį tinkamai priparkuoti. Dėl šio įvykio jis labai gailisi (b. l. 1-2).
7. 2021 m. birželio 1 d. rašytiniame paaiškinime G. K. nurodė, kad 2021 m. birželio 1 d. apie 13.30 val. būdamas darbe, esančiame (duomenys neskelbtini), per vaizdo stebėjimo kameras jis pamatė raudonos spalvos automobilį „Nissan“, kuris buvo atsirėmęs į sieną. Priėjus prie minėto automobilio pastarojo vairuotojas atrodė neblaivus, nuo šio sklido alkoholio kvapas, todėl jis ištraukė automobilio raktelius iš spynelės bei pamatė, kad yra apgadintas kitas automobilis „Škoda“. Jis iškvietė darbuotoją, kuris apie įvykį pranešė automobilio savininkui bei iškvietė policiją. Jis automobilio raktelius perdavė minėtam darbuotojui (b. l. 16).
8. 2021 m. birželio 1 d. rašytiniame paaiškinime P. J. nurodė, kad dirbdamas jis išgirdo garsus sandėlyje prie vartų, o priėjęs arčiau pamatė žmonių susibūrimą ir skersai pastatytą automobilį. Vyšninės spalvos automobilis buvo kliudęs šalia stovintį automobilį. Nakvynės namų apsauginis buvo paėmęs automobilio raktelius, kad automobilyje sėdintis žmogus daugiau nevažiuotų. Vairuotojas išlipo iš automobilio ir įsėdo į (duomenys neskelbtini). Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas. Laukiant policijos vairuotojas alkoholio nevartojo. Neblaivus vairuotojas automobiliu „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė automobilį ,,Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 17).
9. Lietuvos gyventojų registro išraše nurodyta, kad V. G. vairuotojo pažymėjimo neturi (b. l. 25-26).
10. VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio „Nissan“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) privalomoji techninė apžiūra ir civilinės atsakomybės privalomasis draudimas negalioja.
11. Alkotesterio šaknelėse nurodyta, kad 2021 m. birželio 1 d. 14.31 val. V. G. iškvepiamame ore nustatyta 0,94 promilių, o 2021 m. birželio 1 d. 14.52 val. – 0,92 promilių alkoholio (b. l. 20-21).
12. Nors V. G. nurodė negalėjęs apgadinti automobilio ,,Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau teismo posėdžio metu G. K. nurodė per vaizdo kameras matęs, kaip V. G. vairuojamas automobilis „Nissan“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino automobilį ,,Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). G. K. iš karto po įvykio nuėjo prie V. G. vairuojamo automobilio „Nissan“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš pastarojo atėmė automobilio užvedimo raktelius. P. J. teismo posėdžio metu taip pat nurodė įvykio dieną matęs automobilyje sėdintį ir bandantį prisiparkuoti V. G., be to, jis taip pat peržiūrėjo vaizdo medžiagą, kurioje buvo akivaizdžiai matomas eismo įvykis, o ant automobilių buvo matomos dažų žymės. Nors V. G. nurodė, kad ant jo automobilio nėra jokių kontakto žymių, tačiau byloje esančioje fotonuotraukoje užfiksuotas automobilio „Nissan“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio dešinės pusės sparno apgadinimas (nubraukimas), kas dar kartą patvirtina tarp automobilių „Nissan“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) ir ,,Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvus kontaktą.
13. Teismas pažymi, kad šie duomenys yra gauti teisėtais būdais įstatymų nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Administracinio nusižengimo teisenos metu surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad 2021 m. birželio 1 d. apie 14.52 val. automobilių stovėjimo aikštelėje prie pastato, esančio Vilkpėdės g. 12, Vilniuje, V. G., būdamas neblaivus (nustatytas 0,92 promilių neblaivumas), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones vairavo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustą automobilį ,,Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra, nepaliko tarpo iš dešinės iki stovinčio automobilio ,,Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir į pastarąjį atsitrenkė apgadindamas abu automobilius.
III. Veikų kvalifikavimo motyvai
14. Eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje nustato Kelių eismo taisyklės (Kelių eismo taisyklių 1 punktas). Kelių eismo taisyklių 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
15. Minėta, kad V. G., vairuodamas automobilį, buvo neatidus, nepaliko tarpo iš dešinės iki stovinčio automobilio ,,Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir į pastarąjį atsitrenkė bei apgadino, t. y. V. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, dėl ko buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas. Administracinė atsakomybė už neblaivių (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto (apgadinimą) numatyta ANK 423 straipsnio 3 dalyje, taigi V. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje.
16. V. G. automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, būdamas neblaivus (nustatytas 0,92 promilių neblaivumas), taigi V. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
17. V. G. vairavo transporto priemonę, neapdraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, taigi V. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje.
18. V. G. vairavo transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros, taigi V. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 2 dalyje.
IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai
19. V. G. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje.
20. Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 1 dalyje, padarymą numatyta baudos nuo penkiasdešimties iki vieno šimto eurų administracinė nuobauda.
21. Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 2 dalyje, padarymą numatyta baudos nuo trisdešimties iki keturiasdešimties eurų administracinė nuobauda.
Žemesnės instancijos teismas
22. Už administracinio nusižengimo, numatyto 423 straipsnio 3 dalyje, padarymą numatyta baudos nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų administracinė nuobauda. Be to, už administracinio nusižengimo, numatyto 423 straipsnio 3 dalyje, padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų.
23. Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, padarymą numatyta baudos nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Be to, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, padarymą gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas.
24. Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į tai, kad V. G. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. V. G. už Kelių eismo taisyklių pažeidimus praeityje nebaustas, administracinėmis nuobaudomis baustas, paskirtų baudų nėra sumokėjęs. Atsižvelgiant į šias aplinkybes už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 1 dalyje, padarymą V. G. skirtina penkiasdešimties eurų bauda, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 2 dalyje, padarymą V. G. skirtina trisdešimties eurų bauda, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymą V. G. skirtina vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų bauda, o už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, padarymą V. G. skirtina vieno tūkstančio vieno šimto eurų bauda.
25. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatomis šios administracinės nuobaudos bendrintinos jas apimant ir V. G. skirtina galutinė subendrinta administracinė nuobauda – vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų bauda.
26. Minėta, kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, padarymą gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas. Kelių transporto priemonių registro duomenimis, automobilio „Nissan Almera“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra K. U., taigi automobilis tiek administracinio nusižengimo padarymo metu, tiek šiuo metu priklauso trečiajam asmeniui, iš kurio konfiskuoti minėtą automobilį nėra teisinio pagrindo.
27. ANK 29 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Teismas nenustatė ANK 29 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų trečiajam asmeniui priklausančio turto konfiskavimo pagrindų.
28. ANK 29 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Įvertinęs tai, kad V. G. analogiško pobūdžio administracinių nusižengimų praeityje nėra padaręs, jam nustatytas neblaivumas neženkliai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės), teismas nemano esant pagrindą iš V. G. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
29. Minėta, kad už administracinio nusižengimo, numatyto 423 straipsnio 3 dalyje, padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. V. G. praeityje ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis, tačiau Kelių eismo taisyklių pažeidimų nėra padaręs, dėl ko nustatytinas minimalus V. G. skirtinos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas – treji metai, šį terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 29, 34, 38, 635-637, 644 straipsniais, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Pripažinti V. G. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam penkiasdešimties eurų baudą.
Pripažinti V. G. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam trisdešimties eurų baudą.
Pripažinti V. G. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų baudą.
Pripažinti V. G. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam vieno tūkstančio vieno šimto eurų baudą.
Šias administracines nuobaudas subendrinti jas apimant ir V. G. skirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų baudą.
Skirti V. G. administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti V. G., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jai dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą,- ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančias „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje- administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 21134735345. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.