- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-15
- Bylos Nr.
- 2K-489/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Bajerčiūtė (pirm.), Benediktas Stakauskas, Alvydas Pikelis (pran.)
- Nuteistasis
- J. L.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. L. kasacinį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo:
J. L. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį areštu dešimčiai parų. Vadovaujantis BK 64, 65 straipsniais, ši bausmė subendrinta su Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. vasario 9 d. bei 2007 m. vasario 27 d. nuosprendžiais ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams vienam mėnesiui ir trims dienoms.
Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 9 d. nutartis, kuria nuteistojo J. L. apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. L. nuteistas už tai, kad 2008 m. sausio 29 d., apie 18.00 val., Pašilaičių mikrorajone, Vilniuje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens nusipirkdamas už 18 Lt, įgijo 0,185 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir laikė ją su savimi iki 2008 m. sausio 31 d., 10.20 val., kol Rygos g. 24 namo laiptinėje, Vilniuje, policijos pareigūnai paviršinės apžiūros metu rado ir paėmė minėtą kiekį psichotropinės medžiagos.
Šalies argumentai
Nuteistasis J. L. kasaciniame skunde prašo Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. balandžio 29 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 9 d. nutartį pakeisti ir atidėti paskirtos subendrintos bausmės vykdymą. Kasatoriaus įsitikinimu, padarytas baudžiamasis nusižengimas neturėjo turėti lemiamos reikšmės nusprendžiant paskirti realią laisvės atėmimo bausmę. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nepilnamečiui padarius naują nusikalstamą veiką, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į naujai padarytos veikos pavojingumą, kitas bylos aplinkybes. Šis baudžiamasis nusižengimas (palyginus su prieš tai kasatoriaus padarytais teisės pažeidimais) neturėjo suformuoti nuostatos, kad nuteistasis nedaro išvadų ir nerodo noro laikytis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių, nes jis pats savanoriškai prisipažino jį padaręs. Realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas, kasatoriaus tvirtinimu, turės daug neigiamos įtakos jo asmenybei. Teismai tinkamai neįvertino šios aplinkybės ir nepagrįstai netaikė BK 92 straipsnio nuostatų, nors įstatymas to nedraudžia.
Atsiliepimas
Atsiliepime į nuteistojo J. L. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Darius Stankevičius siūlo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad J. L. apibūdinamas neigiamai, todėl bausmės tikslai nebus pasiekti atidėjus bausmės vykdymą. J. L., nors ir yra jauno amžiaus, tačiau praeityje jau tris kartus teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, nusikalstamą veiką padarė ankstesnės bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl akivaizdu, jog nuolat pažeidinėjant įstatymus, niekur nedirbant ir nesimokant, nedarant išvadų dėl savo poelgių ir nerodant noro laikytis visuomenėje priimtinų taisyklių, pagrindo taikyti BK 92 straipsnį nėra. Teismas, skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, išsamiai nurodė bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir kitas bylos aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Dėl skundo argumentų
BK 41 straipsnyje numatyta, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltimus padariusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai numato, jog teismai, skirdami bausmes remdamiesi BK 54 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį: įvertina kėsinimosi dalyką, nusikalstamos veikos padarymo būdą, laiką, vietą, panaudotus įrankius bei priemones, žalos dydį ir kt. Labai svarbią reikšmę nustatant bausmės rūšį ir skiriamos bausmės dydį turi veiką padariusiojo asmenybė. Įvertindami kaltininko asmenybės pavojingumą bei parinkdami bausmės rūšį ir dydį, teismai atkreipia dėmesį į tai, ar veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikalstama veika buvo tik nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai bausmės skyrimo klausimu išsamiai išnagrinėjo visas aplinkybes, kurios turi reikšmės skiriant bausmę, išdėstė išsamius motyvus, argumentavo, kodėl skiriama reali laisvės atėmimo bausmė J. L. Kolegija pritaria teismų argumentams, kuriuose skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad J. L. praeityje teistas tris kartus už sunkų ir apysunkius nusikaltimus, visos nusikalstamos veikos yra tyčinės, padarytos per trumpą 1-1,5 metų laikotarpį, nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, iš anksčiau paskirtų bausmių išvadų nepadarė, nesimokė ir neįsidarbino. Apeliacinės instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, nepažeidė BK 92 straipsnio 3 dalies 4 punkto reikalavimų, kuris nustato, jog tais atvejais, kai naują nusikalstamą veiką padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas skiria jam bausmę pagal šio kodekso 64, 90, 91 straipsniuose numatytas taisykles.
Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 64, 65 straipsnių nuostatomis, prie ankstesniais nuosprendžiais paskirtų ir subendrintų bausmių pridėjo dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinę subendrintą bausmę paskyrė nepažeisdamas bausmės skyrimą reglamentuojančių nuostatų. Tik paskyręs subendrintą bausmę, teismas gali spręsti bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į taikytų priemonių neveiksmingumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, į tai, jog po nusikaltimų padarymo ir bausmių paskyrimo J. L. elgesys nepasikeitė, todėl pagrįstai skyrė realią laisvės atėmimo bausmę.
Apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo laikydamasis apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų, išdėstė išsamius motyvus į visus esminius apeliacinio skundo argumentus ir pagrįstai pripažino, jog, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, taikyti bausmės vykdymo atidėjimą J. L. nebuvo pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo J. L. kasacinį skundą atmesti.